Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sustabdytas menas

  • Kuprinė
  • 2017-05-26
Fotografui Arvydui Gurkšniui bene įdomiausia nuotraukas kurti gamtoje, kur gimsta tikrasis grožis, ir jis užfiksuojamas subtiliausiai.

Gegužę Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Jaunimo erdvės „Savas kampas“ prieigose pasirodė intriguojanti 33-jų fotografo Arvydo Gurkšnio, kilusio iš Pakruojo rajono, bet didžiąją gyvenimo dalį praleidusio kuršių žemėse – Salantuose, fotografijos darbų paroda, kurią galima apžiūrėti iki birželio 5 d.

Fotografo kelionė prasidėjo 2009 m. Pradžią lydėjo manipuliacijos ir fantazijos paieška realybėje. Po eksperimentavimo ir savęs paieškos metų, dabartiniu fotografavimo interesų subjektu tapo natūralumas, gamta ir savitas jos vizualizavimo rakursas. Mintimis apie fotografijos meną su „Kuprine“ sutiko pasidalinti ir pats fotografas.

– Kas fotografija yra jums?

– Fotografija – tai įvykių ir akimirkų fiksavimas, kuomet pasirinktas momentas gali būti sustabdytas arba net manipuliuotas. Tai begalinių variacijų ir perspektyvų raiškos priemonė, kuria galima realybę susieti su asmenine pasaulio perspektyva.

Rytas

– Kaip atradote savyje fotografiją lyg hobį?

– Pirmoji pažintis užsimezgė studijuojant, kuomet laisvai pasirenkamąja disciplina tapo būtent fotografija. Atsirado galimybė susipažinti su jos pagrindais ir sužinoti, ką reiškia diafragma, ekspozicija, trečdalių taisyklė, perspektyva, rakursas ir t. t. Tada supratau, jog laikant fotoaparatą rankose neužtenka tik tuščiai „pyškinti“.

Paskaitų metu tekdavo analizuoti fotografijos meninį aspektą, estetiką, tai suformavo mano „grožio“ sampratą fotografijoje, nors tai ir yra labai subjektyvi šios srities sąvoka. Pats turiu pakankamai darbų, kurie buvo pavadinti atgrasiais, bjauriais ir neturi nieko bendro su tiesioginiu grožio atspindžiu, tačiau džiaugiuosi, jog jie geba iššaukti aplinkos emocijas. Taigi prasidėjęs pakankamai formalioje aplinkoje, taip ir atsirado šis hobis. Kaip fotografijos dėstytojas pasakė: „Kas prisiliečia prie fotografijos, taip visą gyvenimą jos ir nebepaleidžia“.

– Kokie jūsų mėgstamiausi fotografijos stiliai, objektai, vietovės?

– Mane ypač žavėjo manipuliacijos, kadangi jos nereikalavo sudėtingos technikos, reikėjo užfiksuoti daug objektų, skirtingų tekstūrų, o tuomet kliautis vaizduote, eksperimentuoti ir valandų valandas lipdyti vieną nuotrauką. Po kiek laiko, įsigijus geresnę techniką, galėjau kokybiškai pateikti ir gerokai natūralesnes formas, todėl dabar labiausiai domina portretas, rengininių įamžinimas, kadangi tuomet galima užfiksuoti nesuvaidintas emocijas. Ypač žavi gamta. Gamta visada graži, ar būtų žalia ir saulė šviestų, ar purvas ir lietus lytų...

Portretas

– Jūsų kūryboje nemažai atspindima liaudies, baltų, vikingų istorijų. Kaip jus tai sudomino?

– Praeitis svarbi kiekvienam iš mūsų ir savo istoriją reikia žinoti. Būtent istorijos eiga lėmė mūsų dabartį, todėl reikalinga suvokti, kaip atsidūrėme ten, kur esame dabar. O pati baltų kultūra ir jos palikimas man – ypač artimas sielai.

Aplinkui esant tiek daug gražių jos egzistavimo užuominų, kaip ir toji kuršių piliakalnių gausa, ja nesidomėti neįmanoma. Dalyvaudamas atkuriamosios istorijos festivaliuose esu laimingas fiksuodamas akimirkas, kuomet žmonės džiaugiasi, galėdami prisiliesti prie senųjų amatų, senųjų dainų, tradicinių šokių, natūralumo, tuo pačiu – ir prie dalelės savo praeities. Matant kaip plečiasi bendraminčių ratas ir jog gausėja smalsių žmonių, tai vis labiau įtraukia.

Kuršiai

– Kaip atradote tokią unikalią temą?

– Konkretesnę pradžią viskas įgavo, kai su bičiuliais įkūrėme VšĮ „Ceklio kuršiai“, kurios kertinis tikslas yra puoselėti krašto istorinę atmintį, organizuojamais renginiais ir žygiais suburti smalsius ir veiklius žmones. Per tam tikrus renginius teko susipažinti su asociacijos „Pilsots“ nariais, kurie puoselėja senąsias tradicijas, amatus ir gyvenimo būdą. Pažintis su jais suteikė progą pačiam prisiliesti prie šių aspektų, sužinoti apie mūsų paveldą ir pagarbą tradicijoms, pramokti amatų. Tai tapo nemaža mano gyvenimo dalimi ir jos grožis dažnai būna mano fiksuojamas fotoaparatu.

– Kaip išmokote fotografuoti? Kas jus paskatino šiai veiklai?

– Pradžia buvo studijuojant, o didžiausias žinias gavau iš bendraminčių asociacijos „Foto-Šiauliai“. Kiekvieną savaitę vykstant susitikimams, fotografuojant ir dalinantis žiniomis, kartu ir patirtimi, buvo gana gera niša augti, juolab iš profesionalių fotografų galima sparčiai gauti reikiamos informacijos ar kritikos. Pats didžiausiais paskatinimas – tai užfiksuoti gražūs momentai. Pačiam esant savikritiškam tikrai smagu, kai pavyksta padaryti kadrą, kuriuo pats būnu patenkintas. Ypač kuomet reikia įdėti papildomai pastangų, norint kažkiek panaudoti gamtos reiškinius savo naudai. Tuomet anksčiau ryte atsikelti (esu pelėda ir nekenčiu anksti keltis), prieš tai suderinti viską su modeliais, jog visi tikrai būtų pasiruošę, ir sukryžiuotais pirštais vykstant į vietą išvysti tą tirštą rūką. Kuomet pastangos atsiperka gražiais kadrais ir jų parūpintais gerais atsiliepimais, tai skatina dar labiau stengtis, augti kažko gražaus ir įsimintino paieškose.

– Kaip paskatintumėte jauną žmogų atrasti savo hobį?

– Plėsti savo akiratį, lankytis įvairiuose kultūriniuose renginiuose, festivaliuose, surasti bendraminčių ir išmėginti save įvairiausioje veikloje, kol atsiras kažkas, kas nuoširdžiai užkabins, o nuo to taško liks tik tobulinti įgūdžius ir mėgautis procesu, veikla bei bendraminčiais aplink.

Gintarė LASYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas