Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tikina, kad rajono taryboje dirba ne dėl pinigų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-05-09

Keturiasdešimt eurų – tiek vidutiniškai per mėnesį uždirba Kretingos rajono tarybos narys. Dar 190 eurų išmoką jis gali gauti kaip kompensaciją už patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. Dauguma „Pajūrio naujienų“ pakalbintų tarybos narių pripažįsta: toks atlyginimas už darbą rajono valdžioje nėra didelis, ne visada jo netgi ir pakanka, pavyzdžiui, jei susitikimų su rinkėjais pasitaiko daugiau, tačiau ne pinigai esą ir yra pagrindinis motyvas, kodėl jie ėjo į valdžią.

Duomenys apie tai, kokias išmokas per 2016 metus kiekvienas Kretingos rajono tarybos narys gavo kaip kompensaciją už patirtas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas. Parengta pagal Kretingos r. savivaldybės pateiktus duomenis, sumos suapvalintos iki sveikų skaičių.

Atlyginimas Kretingos rajono tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, skaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose ar vykdant tarybos, mero, komitetų pirmininkų pavedimus. Šiuo metu vidutinis valandinis atlygis – 4,91 euro neatskaičius mokesčių, tad jis ir dauginamas iš to skaičiaus valandų, kiek konkretus tarybos narys per mėnesį dirbo.

Tokia tvarka yra nustatyta Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, tokia pat tarybos nario darbo apmokėjimo sistema taikoma ir kaimyninėse savivaldybėse – Palangos miesto bei Klaipėdos rajono.

„Tačiau Reglamente įtvirtinta, kad posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad: tarybos posėdis nesitęstų ilgiau kaip 6 valandas, komitetų ir komisijų posėdžiai – ne ilgiau kaip 3 valandas. O taryba, meras ar komiteto pirmininkas, pavesdami tarybos nariams atlikti tam tikrus darbus, susijusius su tarybos veikla, pavedime turi nurodyti, per kokį laiką tie darbai turi būti atlikti“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė spaudai ir viešiesiems ryšiams Gintarė Benaitytė.

Ji pateikė duomenis, kad per 2016 metus vidutinis tarybos narių darbo užmokestis sudarė 26-51 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Atlyginimo atsisako du nariai

Iš viso Kretingos rajono taryboje yra 25 nariai ir du iš jų – Dalia Martišauskienė ir Vytautas Lukauskas – yra atsisakę darbo užmokesčio, tačiau kompensaciją už vadinamąsias kanceliarines išlaidas gauna.

Savo sprendimo atsisakyti atlyginimo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys V. Lukauskas „Pajūrio naujienoms“ nenorėjo plačiau komentuoti. „Tiesiog nesureikšminu to dalyko“, – tikino jis.

To paties paklausta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkė Dalia Martišauskienė sakė, jog neimti tarybos nario darbo užmokesčio nusprendė, taip atsidėkodama rinkėjams už parodytą pasitikėjimą.

„Suprantama, kad būti tarybos nariu irgi yra darbas, tačiau aš apsisprendžiau jį dirbti neatlygintinai. Nors man darbdavys kiekvieną mėnesį sudaro individualų darbo grafiką, taigi už tas dienas, kai esu tarybos ar komitetų posėdžiuose, aš už tiesioginį savo darbą atlyginimo negaunu“, – teigė D. Martišauskienė.

Moka už „prasėdėtą“ laiką

Vienas aktyviausių tarybos narių yra Darbo partijos atstovas Antanas Puodys, kuris dirba dviejuose tarybos komitetuose – Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų bei Kaimo reikalų ir ekologijos, o taip pat ir dar trijose komisijose.

„Tarybos narys gauna atlyginimą tada, kada sėdi posėdžiuose, o už tai, kad važinėja po rajoną, sprendžia žmonių problemas, niekas nemoka, – sakė A. Puodys, kuris sutinka ir su tuo, kad sudėtinga būtų pagrįsti, kada tarybos narys važinėja darbo tikslais, o kada tik laiką leidžia savo pomėgiams. Tad pašmaikštavo: – Tokiu atveju turėtų iš paskos važiuoti sekretorė ir viską fiksuoti, ką darai.“

Jauniausias Kretingos rajono tarybos narys Vaidas Butkevičius, atstovaujantis partijai Tvarka ir teisingumas, įsitikinęs, kad užmokestis už darbą yra teisingas. „Kiek dirbame, tiek ir gauname, o suskaičiuoti, kiek dar laiko praleidi, skaitydamas teisės aktų projektus ar bendraudamas su rinkėjais, yra neįmanoma, – sakė pirmą tarybos nario kadenciją einantis V. Butkevičius, prisipažinęs per mėnesį gaunantis iki 30 eurų tarybos nario atlyginimo ir tuo nesąs nusivylęs. – Ne dėl atlyginimo juk dirbame taryboje. Man asmeniškai įdomu buvo gilintis į rajono politiką, pažvelgti į ją iš jaunimo perspektyvos, norėjosi išbandyti save, įgauti patirties.“

Kanceliarinės išlaidos – vienos mažiausių

Kur kas didesnę sumą negu darbo užmokestis tarybos nariai gali gauti kaip kompensaciją už su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas. „Joms apmokėti kas mėnesį yra skiriama fiksuota išmoka, kurios dydis – 0,5 minimalios mėnesinės algos: iki 2016 metų liepos 1 dienos – 175 eurų, o nuo 2016 metų liepos 1 dienos – 190 eurų“, – teigė rajono Savivaldybės atstovė G. Benaitytė.

Pasak jos, dokumentus, pagrindžiančius patirtas ir apmokėtas vadinamąsias kanceliarines išlaidas, tarybos nariai pateikia Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui. „Jeigu tarybos narys nustatytu laiku nepateikia dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas už praėjusį laikotarpį, nustatyta išmoka jam nemokama“, – paaiškino G. Benaitytė.

Gretimų savivaldybių tarybos narių kanceliarinėms išlaidoms skiriamos kur kas didesnės išmokos, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 300 eurų per mėnesį, Palangos miesto savivaldybėje ji sudaro 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kas šiuo metu būtų 317,32 eurų.

Didžiausios sumos – kurui

Tačiau kur ir kaip šias vadinamąsias kanceliarines išlaidas patiria tarybos nariai, jei nė vienas jų nesiskelbia grafikų, kada įvyks koks nors susitikimas su rinkėjais?

„Dažnai pati apie tai pagalvoju, jog būtų verta pasiskirti laiką susitikimams su rinkėjais, bet, kiek domėjausi, tai yra reglamentuota, pavyzdžiui, yra sąlyga, kad apie tokius organizuojamus susitikimus iš anksto turi būti informuotas meras, – kalbėjo D. Martišauskienė. – O mano bendravimas su rinkėjais turi kelias formas: dalyvauju renginiuose, susitikimuose bendruomenėse – tiesiog peržiūriu renginių sąrašą ir važiuoju, net ir neturėdama jokio kvietimo iš organizatorių. Nemažai rinkėjų man ir skambina – kalbamės telefonu, o kartais pakviečiu susitikti kokioje kavinukėje, kad galėtume išsamiau pasikalbėti. Savo veiklą stengiuosi viešinti ir per socialinį tinklapį „Facebook“, bet ne visada viską publikuoju, nes susimąstau: ar tada neatrodytų lyg aš giriuosi? Tad mano didžioji dalis kanceliarinių išlaidų ir išeina kurui bei telefonui.“

Panašiai kalbėjo ir A. Puodys. „Man nustatytos sumos pakanka, kartais aš jos visos net ir neišnaudoju, o daugiausiai pinigų išleidžiu kurui. Bet pažiūrėkit, kaip išsidėstęs mūsų rajonas – porą kartų nuvažiuok į kitą kraštą, pavyzdžiui, Erlėnus ar Juodupėnus, ir išmokos neliks“, – sakė A. Puodys, prisipažinęs, kad nėra savaitės, kad nesulauktų rinkėjų skambučių – ir dėl rajono mastu svarbių problemų, ir dėl kaimyninių ginčų.

Apie bendravimą su rinkėjais paklaustas V. Butkevičius teigė susitikimų su jais neorganizuojantis. „Vyksta susitikimai su partijos nariais, juose gali dalyvauti ir rinkėjai, kurie nori išsakyti kokią nors problemą. O skambučių sulaukiu tikrai nedažnai. Matyt, labiau skambina seniems tarybos vilkams, o aš esu mažiau žinomas“, – svarstė V. Butkevičius.

Kita vertus, tarybos nariams kartais dėl savo veiklos tenka išleisti ir asmeninių lėšų, kurios nėra kompensuojamos, pavyzdžiui, pakviesti į jubiliejinius vakarus, proginius renginius, jie nedrįsta ateiti tuščiomis, o pirkti atvirukų, gėlių, suvenyrų, knygų ar šakočių jiems už Savivaldybės pinigus neleidžiama.

---

Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros vedėjo doc. dr. Sauliaus Šiliausko komentaras:

– Kiekvienas darbas turi būti apmokamas, ir jei mes tai ir tai uždraustume, įsivaizduokite, kas tuomet vietos savivaldoje galėtų atstovauti rinkėjams: ar norėtų į politiką eiti nepasiturintis žmogus, jeigu žinotų, kad už laiką, praleistą posėdžiuose, jam niekas nemokės, o tuo pačiu jis negaus ir atlyginimo savo tiesioginėje darbovietėje? Savivaldybės tarybos nariams vis dėlto per savaitę tenka bent vieną dieną ar pusdienį paaukoti: tai taryba, tai komitetas, tai komisija. Jeigu nebūtų kompensuojamos prarandamos darbinės pajamos, tai ne kiekvienas politikas ir norėtų būti išrinktas, o tai dar labiau pagilintų socialinę politinę nelygybę, kai tam tikrus postus galėtų užimti tik turtingesnieji, kurie patys save galėtų išlaikyti.

Demokratija yra toks dalykas, kuris šiek tiek kainuoja. Čia tiktų prisiminti ir istoriją: kai Atėnuose gyventojai pradėjo nebevaikščioti į tautos susirinkimus, kurie buvo tiesioginė demokratija ir trukdavo kone po savaitę – net laisvieji, nors ir vergus turėdami, sakydavo, kad neturi laiko, geriau jį praleis dirbdami savo vynuogynuose – tuo metu garsus politikas pasakė, kad reikia mokėti už dalyvavimą, nes tik tuomet susirinkimuose galės dalyvauti ir skurdesnieji.

Taigi svarbiausia, kad apmokėjimas politikams būtų skaidrus, visiems turi būti viskas aišku: kaip ir kam kanceliarinės išlaidos panaudojamos, ką konkrečiai už jas galima, o ko negalima įsigyti. Vis dėlto abejoju, ar čia tikrai ta sritis, kur politikai galėtų pasipinigauti. Mano manymu, korupciniu požiūriu daug svarbiau yra viešieji ir privatūs interesai – ar priimant tam tikrus sprendimus nusišalina tuo suinteresuoti asmenys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas