Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos turguje švilpauja vėjai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-04-28
Trečiadienio rytą turgus priminė rėtį – apytuščiai prekystaliai neviliojo ir pirkėjų.

„Sveiki atvykę į turgaus uždarymą“, – taip ironiškai nusiteikę Kretingos turgaus prekeivai praėjusį trečiadienį pasitiko „Pajūrio naujienų“ korespondentus. Ir iš tiesų, jei anksčiau žmonės plūsdavo į Kretingos turgų būriais, lyg į atlaidus, dabar jame tuščia – tarp prekystalių tešvilpauja šaižūs pavasario vėjai.

Prekiautojai kaltina „Lidlą“

„Orai baisūs, žmonės neina. O už tai, kad turgus nyksta, padėkokite gerajam „Lidlui“, – piktinosi nuo lietaus ir skersvėjų tarp prekystalių besidangstantys prekiautojai.

Janina Viršilienė iš Kretingsodžio, atvežusi parduoti keliasdešimt vištų bei putpelių kiaušinių ir kelis ryšulėlius ridikėlių, sakė stovinti čia nuo 7 val. Tačiau apie 10 val. ji sakė tepardavusi vos keletą putpelių kiaušinių – už vienetą prašė po 10 centų, o už 10 vištos kiaušinių – 1,7 Eur.

„Suprastėjo turgus: maniškių vištų kiaušinių niekas neperka todėl, kad šiandien atvežė pigesnių – po 1,5 euro“, – pasiguodė moteris. Ji sakė, stambiuose prekybos centruose nesilankanti, pati užsiauginanti daržovių, kiaušinių, ir dar lieka jų parduoti: „Ką sugebu iš 5 arų žemės sklypelio, tą ir išspaudžiu. Ožką turiu, bet ir tą reiks likviduoti – tvarte vietos vištelėms atlaisvinti.

J. Viršilienė sakė pastebinti, kad turgaus pirkėjai skiriasi: pensininkai ateina pasišnekėti, pasimatyti kits su kitu, o jaunesni – apsipirkti.

Svarbiausia – pabendrauti

Pačios užaugintų daugiamečių gėlių daigais prekiaujanti garbaus amžiaus Toma Ramanauskienė prisipažino, jog viena moteris buvo užsisakiusi vadinamąjį krapinį bijūną, tą vieną tądien ir tepardavusi. „Labai šalta, dar niekas nenori darže kapstytis, dėl to neina nė į turgų pirkti. O mes, gėlininkai, bet kokiu oru knaisiojamės po žemę – norisi gi centą prie pensijos prisidurti“, – atviravo T. Ramanauskienė.

Ji neslėpė, jog nei pavasariniai skersvėjai, nei šaltis jos neatbaido nuo turgaus: „Galiu ir visai nieko neparduoti, man norisi ne tik su augalėliais savo 2 arų sklypelyje, bet ir su žmonėmis pabendrauti“, – kalbėjo buvusi Šiaulių gėlininkų draugijos narė, po vyro mirties apsigyvenusi pas dukterį Kretingoje.

Pačios užaugintais gėlių daigais prekiavo Toma Ramanauskienė.

Kretingiškiai sodininkai ieško „roverių“

Kartenos naminę duoną parduodantis Tomas Kundrotas taip pat pripažino, kad duonos pirkėjų gerokai sumažėję. „Vasarą, kai orai geri, prekyba geresnė. Bet ateina ir šiandien, – žmonėms valgyti gi reikia“, – samprotavo jis, prisipažindamas, jog tądien atvykęs labiau iš idėjos, kad išlaikytų vieną kitą nuolatinį klientą.

1 kg juodos duonos jis pardavinėjo po 1,8 euro, o balto pyrago – po 2,5 eur. „Nežinau, brangiau tai ar pigiau negu parduotuvėse – kiekvienas atsirenka, kas ką mėgsta“, – mano jis.

Gausiau žmonių sustodavo ties sėklomis prekiaujančiais tauragiškiais Lina ir Pauliumi Urbonavičiais. „Mums Kretingoje sekasi, antraip nė nevažiuotume iš taip toli. Šiandien jau buvo apie 40 pirkėjų, – žmonės mus žino, labiausiai perka agurkų ir pomidorų sėklas bei ridikėlius. Kretingos firminiais praminėme Rover H ridikėlių sėklas, – juokaujame, jei „roverių“ neturim, geriau į Kretingą nė nevažiuoti“, – P. Urbonavičius pabrėžė, kad pirkėjai jau žino jų sėklų pranašumą prieš parduodamas prekybos centruose.

Turguje apsipirkti mėgstančią Ireną Kęsminavičienę piktino stipriai šoktelėjusios kainos.

Euras turguj susilygino su litu

Gėlių kapams apsodinti į turgų pirkti atėjusi Irena Kęsminavičienė sakė šeimos stalui parnešianti ir meškinio česnako ryšulėlį, – šį pirko po 0,5 euro ir 10 naminių kiaušinių už 1,5 euro.

„Apsipirkti ateinu kiekvieną savaitę, – einu labiau iš įpročio. Perkančiųjų turguje mažėja, nes kur tu, žmogau, būtum matęs, kad kainos tos pačios eurais, kaip anksčiau litais – gėlės centus tekainavo, o dabar be euro daigo negausi“, – pastebėjo I. Kęsminavičienė.

Pomidorų daigais nešinas po turgų žvalgėsi Antanas Benetis nuo Darbėnų. Vyras sakė už daigą mokėjęs po 1 eurą: „Nesiderėjau, kiek paprašė, tiek ir mokėjau. Sakė – sibirietiški, atsparūs šalčiui“.

Darbėniškis tikino, jog su žmona atvažiuojantys apsipirkti į Kretingos turgų bent sykį per mėnesį: žmona perkanti gėlių, pyrago, o jis dar žvalgysis dobilų sėklų, mat, šių jokiame prekybos centre nė neieškąs.

Dėvėtais rūbais garsėjo Lietuvoje

Bendrovės „Kretingos turgus“ direktorius Nerijus Tertelis neslėpė, jog pernai turgus dirbo nuostolingai, – nuostoliai viršijo 13,5 tūkst. eurų.

„Pagrindinė to priežastis – sumažėjo ir prekiautojų, ir pirkėjų. Kai atsidarė atsinaujinęs Juzefos Gindvilienės turgelis, naujoji „Norfa“ ir „Lytagra“, nuosmukio nepastebėjome, bet kai pernai duris atvėrė „Lidlas“, mums šis reiškinys kirto išsyk. Pernai pavasarį prekybos lygis jau buvo pasiekęs vasaros mastus, o po „Lidlo“ atidarymo prekybos kreivė staiga krito žemyn“, – atviravo N. Tertelis.

Jis taip pat pastebėjo, jog turguje gerokai sumažėjo ir prekyba dėvėtais drabužiais. „Anksčiau vadinamasis Kretingos labdarynas garsėjo visoje Lietuvoje: čia apsipirkti atvažiuodavo ponios iš Vilniaus, o vasarą – į Palangą ilsėtis atvykusių turistų iš Maskvos srautai. Dabar gi prekyba dėvėtais drabužiais išgyvena nuosmukį – poilsiautojų Palangoje pernai sumažėjo, nes buvo prasta vasara, be to, rengiami išpardavimai didžiuosiuose prekybos centruose, intensyvėja internetinė prekyba. O ir žmonių visoje Lietuvoje sumažėjo dėl emigracijos“, – prastos prekybos priežastis bandė apžvelgti N. Tertelis.

Turgaus prekybininkai, jo manymu, išlaiko aukštesnes prekių kainas todėl, kad pačiam žmogui užauginti produktą yra gerokai brangiau, negu prekybos centrams masiškai perkant produktus iš užsienio. „Kalbėjausi su prekeiviais: jie sako, kad, įvedus eurą, pakilo sėklų, žemės, trąšų kainos, dėl to brangsta ir jų užaugintas produktas“, – sakė N. Tertelis.

Turgaus vadovas Nerijus Tertelis neslėpė, jog pernai turgus dirbo nuostolingai.

Pusė turgaus vietų – tuščių

Kretingos turguje įrengta per 500 prekybos vietų, tačiau, N. Tertelio žodžiais, šį kovą jos tebuvo užpildytos tik 25 proc., o pernai per metus vidutiniškai tebuvo užimta 50 proc. vietų.

„Šiemet nuostolius padengėme iš sukaupto rezervo, bet kaip gyvensime toliau, nežinia. Kadangi bendrovės akcininkė yra Kretingos rajono savivaldybė, rajono politikai ir turės nuspręsti: kelti prekybos vietų kainas ir naikinti tam tikroms socialinėms grupėms – neįgaliesiems, asmenims per 70 metų – taikomas lengvatas, dotuoti bendrovės veiklą ar ją privatizuoti“, – samprotavo turgaus direktorius.

Neįgaliesiems ir pensininkams taikant 50 proc. nuolaidą už prekybos vietą, nuolaidų suma pernai sudarė 5,23 tūkst. eurų. Taip pat turgus taiko 5-20 proc. nuolaidas, prekybos vietas išperkant ilgesniam laikui, – šios nuolaidos pernai viršijo 6 tūkst. eurų.

Tačiau N. Tertelis mano, kad turgaus socialinė funkcija turėtų išlikti: „Kažkas iš savo užaugintos daržovės prisiduria sau prie pensijos, o kažkas susikuria sau darbo vietą“.

Sėkmingu sėklų pardavimu Kretingoje džiaugėsi tauragiškiai Lina ir Paulius Urbonavičiai.

Sukurta biurokratinių kliūčių

Antra vertus, įsitikinęs N. Tertelis, turguje prekiaujantiems maistu sukurta labai daug biurokratinių kliūčių. Tam, kad sodininkas ar bitininkas galėtų parduoti savo užaugintus vaisius ar medų, jis privalo turėti šūsnį dokumentų: be asmens tapatybės kortelės, dar – medicinos knygelę, pažymą apie bičių ar žemės valdos įregistravimą, važtaraštį, produktai privalo būti paženklinti. O jeigu bitininko medų parduoti atveža kitas asmuo, šis privalo turėti ir notaro pažymą.

„Netgi miške surinktų uogų ar grybų žmogus negali parduoti, nes Maisto ir veterinarijos tarnyba reikalauja įregistruoti pirminę gamybą“, – sakė N. Tertelis.

Anot jo, šiandieną į turgaus prekiautojus žiūrima pro padidinamąjį stiklą: „Kas mėnesį privalome apeiti turgų – pro kiekvieną prekeivį ir registruoti, kiek atsivežė parduoti, o kas ketvirtį duoti ataskaitą, kiek ir ko parduota. Iš vienos pusės, vykdoma sąžininga apskaita, o iš kitos – sukurtos biurokratinės kliūtys pardavėjui“, – neslėpė turgaus vadovas.

Todėl, jis sakė, jų įmonės žmonės – turguje dirba 6 darbuotojai, vadovaujasi protingumo kriterijais ir padeda pardavėjams įforminti reikalingus dokumentus.

---

Kretingos turguje yra per 500 įvairaus dydžio prekybos vietų:

215 – prekiauti sodinukais,

129 – ūkininkams,

125 – ne maisto produktais,

32 – lauko paviljonuose,

21– mėsinėje.

7 – pieninėje.

---

Kainos Kretingos turguje ( 1 kg):

kiaulienos nugarinė – 4,9 (Eur)

kumpis be kaulo – 3,8

sprandinė – 4,8

lašiniai – 1,5-2,5

šoninė – 3,8-3,9

pažandės – 2,9

pieniškos dešrelės – 4,6

naminė rūkyta dešra – 5,8

bulvės – 0,25-0,4

morkos – 0,5

svogūnai – 0,6

rauginti kopūstai – 1,2

ridikėliai (10 vnt.) – 0,6

agurkai rauginti – 2,4

medus 0,5 l – 4-5

pienas 1 l – 0,7

grietinė 0,5 l – 2

varškė 0,5 kg – 1,5

sūris – 1,5-2,5

kastinis 0,5 kg – 2


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas