|
|
|
Palangiškio smuikas – mažiausias Lietuvoje
Palangoje gyvenantis kraštietis 67-erių Vytautas Kusas, jau 7 kartus nustebinęs Lietuvą savo rekordiniais, agentūros „Factum“ įregistruotais, kūriniais netrukus ir vėl ketina pateikti naujus rekordus – rankomis sukurtą ligi šiol šalyje žinomą mažiausią – vos 40,7 mm ilgio smuiką ir 71 mm gitarą. Pranoko savąjį rekordą Menininkas vieną po kito iš futliarų traukė paties sukurtus miniatiūrinius muzikos instrumentus: 92 mm šešiastygę ir keturstygę gitaras, – šios jau įregistruotos Lietuvos rekordų knygoje, o dabar jau sumeistravo dvi mažesnes – po 71 mm. Po to – 68 mm smuikus, kol pateikė didžiausią staigmeną, atvėręs dėžutę su 40,7 mm smuiku nykštuku. Net ir šis smuikelis turi miniatiūrines stygas bei stryką, o svarbiausia – juo galima groti. Vyras atviravo, jog, prieš imdamasis šio itin kruopštaus, milžiniško susikaupimo ir atidumo reikalaujančio darbo, nuodugniai ištyrinėjo tikrą smuiką. „Ėjau ir į muzikos mokyklą konsultuotis – juk pradėjęs darbą, nežiūrėsi, kaip avinas į naujus vartus“, – tikino jis. Visi instrumentai – tuščiaviduriai, kaip ir tikrieji. Jie pagaminti iš beržo, raudonmedžio ir juodojo ąžuolo, apie tūkstantmetį pragulėjusio vandeny. „Ėjau pas draugus, žvalgiausi po jų dirbtuves, kol suradau reikalingos medienos gabalus. Tą medieną reikėjo virti, kad galėčiau išlankstyti reikiamą instrumento formą“, – pasakojo V. Kusas. Jo miniatiūrinių instrumentų stygos pagamintos iš arklio uodegos ašutų, nes, anot menininko, anksčiau metalo nė nebuvę, ir netgi arfų stygas gamindavę iš gyvūnų žarnų. Išskyrus mažąjį smuiką, šio stygos – metalinės, joms panaudojęs labai ploną metalą iš elektros laidų. Varžteliai reguliuoja stygas, kaip tikruose styginiuose instrumentuose.
Nesusitaikė su dydžiais Palangiškis sakė, jog ligi jo smuikelio mažiausiu instrumentu buvo įregistruotas panevėžiečio Ryčio Zavecko 4,5 cm ilgio smuikas. „Bendravau su juo telefonu, bet taip ir nesužinojau, ar jis sukūrė instrumentą rankomis, nes dabartinėmis lazerinėmis technologijomis gali padaryti, ką nori – netgi 1 cm aukščio kambarį, apstatyti jį baldais ir į spintelę dar įdėti adatą“, – kalbėjo V. Kusas, patikindamas, jog pats pasigaminęs ir įrankius, kuriais kūrė muzikos instrumentus. „Su tais dydžiais aš ir pats dar nesusitaikiau – paimsi ne taip ir gatava, – atsargiai kilnodamas miniatiūrinius instrumentus ir stryku braukdamas per smuiko stygas, kalbėjo menininkas. – Nesyk kildavo noras viską mesti į šoną. Suima nervas, kai nesugrabalioji, dedi akinius – ne bet kokius, o su padidinamais stiklais“. Kiekviena detalė, jo žodžiais, reikalauja išmąstyti, kaip ją reikia padaryti. „Naktį prabundu ir smegenys pradeda virti, įsitempia kaip ir tos stygos“, – sudėtingą kūrybos procesą atskleidė menininkas. Kruopštus darbas – lyg vaistas Tačiau toks darbas jam esąs lyg vaistas nuo širdies ligų, depresijos ir pavasarinio nuovargio: „Kai dirbi, viską užmiršti. Niekas per daug nė nežinojo, ką darau, tik – sūnus Bronius. Aš dirbu todėl, kad man įdomu. Kiti sako – apie tave rašo, tu turbūt gerai uždirbi. O aš iš tikrųjų visus savo kūrinius dedu į dėžę, ištraukiu lankytojams – šie nustėrsta iš netikėtumo. Man patinka stebinti žmones“, – atviravo menininkas. Prieš pat Velykas jo dirbtuvėse verda ir kitoks kūrybinis darbas: jis ir toliau eksperimentuoja su stručio kiaušiniais – pernai išraižė juos ornamentais ir viduje įmontavo mažesnius dekoruotus kiaušinius bei figūrėles, o šiemet iš jų kuria įspūdingas vazas ir papuošalus. Menininkas taip pat paruošė visą kraitę fluorescensinių kiaušinių, kuriuos pristatė per edukacinį užsiėmimą Renavo dvare.
|
|
