TEP GYVENDAMS NEPRALUOBSI

Bova tuoks Vacis, niekam tėkės,

Nu pasaulė acėlėkės.

Sava kailie nasėtvierė –

Kuožna dėina šnapšė gierė.

Rimta darba ka nedėrba,

Gret i valkata pavėrta.

Po kaimali slompiniejė

Ė pavuoktė ku veiziejė.

Gruobė vėskou kap patrakės,

Nasėtvierė kėrve, šakės...

Je kou nuors tėk pačėpnuojė,

Tas kap paukštis noplasnuojė.

Nuors ė teisėnuos, melava,

Bet priejė lėipta gala.

Vėsė žmuonės sožėnuojė,

Vuoktus daktus kor kavuojė.

Vacis šiaušies kap erielis,

Kad nekalts ons avinielis.

Nepavyka ėšsėsoktė

Ė nu buobas gava loptė.

Daba akiu nier kor dietė –

Svėlėn žondus baisė gieda.

Žėla plauka sosėlaukės,

Vuoktas daktas negal džiauktėis.

Kas ne tava, nerek imtė –

Vagont garbie praded švinktė.

Tep gyvendams nepraluopsi –

Plėks kap žiuogs dirvalie šuoksi.

Sena patarlie jok saka:

Vėsė golsemuos i graba.

Tad pamėslyk bent priš smerti –

Sava šėrdė kap atversi.

Juozas MAKSVYTIS

• Rašyti komentarą (1)