Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1242) 2018-04-06

Palangos prieigose – gatvės rekonstrukcija

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Įvažiavimo į Palangą kelias pasikeitė neatpažįstamai: iškirsti medžiai, miesto prieigos virto statybų aikštele.

Palangos prieigos šiomis savaitėmis užgriozdintos traktoriais bei žemę kasančia technika, čia nuo ryto iki vakaro pluša bendrovės „Hidrostatyba“ darbininkai – vyksta intensyvūs Kretingos gatvės platinimo ir modernizavimo darbai, truksiantys pusmetį. Būtent per tiek laiko ketinama rekonstruoti šios gatvės ruožą nuo Kurorto g. iki Klaipėdos pl. bei Klaipėdos pl. ruožą nuo Vasario 16-osios ir Vėžių g. iki Virbališkės tako.

Kelias bus keturių juostų

Pasak Palangos savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo Giedriaus Ramono, aplink Palangą kuriasi nauji gyvenamųjų namų kvartalai – Vilimiškės, Vasaros g. Čia apsigyvenę į darbus važiuojantys, vaikus į ugdymo įstaigas vežantys miestiečiai buvo priversti ilgai stovėti, laukti, kad galėtų automobiliais išsukti iš šalutinių gatvių ir patekti į pagrindinį plentą.

„Be to, tas kelias – judrus, pavojingas kirsti pėstiesiems, ypač iš mokyklų grįžtantiems vaikams. Kardinalūs sprendimai Palangoje pirmiausia buvo reikalingi dėl žmonių saugumo“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė G. Ramonas. Bus įrengtos 4 eismo juostos (po dvi į kiekvieną pusę), centrinė skiriamoji juosta, apsauginiai barjerai, pėsčiųjų ir dviračių takai, sutvarkytos autobusų stotelės ir nuovažos į sklypus. Siekiant nukreipti transportą iš gyvenamųjų namų, kairėje Kretingos gatvės pusėje, Vilimiškės kvartale, bus įrengta vienšlaitė 5,5 metro pločio jungiamoji gatvė ir moderni pėsčiųjų perėja per Kretingos gatvę.

Rekonstruotoje gatvėje atsiras trys žiedinės sankryžos: su Vasaros ir Sodų gatvėmis – turbožiedinės, o su Klaipėdos plento gatve – maža žiedinė. Dar viena žiedinė sankryža bus įrengta Klaipėdos pl. ir Vasario 16-osios g. sankirtoje. Kiekviena jų bus ryškiai apšviesta, papuošta gėlynais.

Klaipėdos plento ruože bus įrengti apsauginiais barjerais nuo važiuojamosios dalies atskirti ir apšviesti pėsčiųjų bei dviračių takai, prie pėsčiųjų takų – poilsio aikštelės.

Palangos m. Kretingos gatvė – to paties kelio A11, kuriame yra šiuo metu rekonstruojama Kretingos miesto Žemaitės alėja, dalis. Pasak Automobilių kelių direkcijos Komunikacijos skyriaus atstovės Eglės Nemanytės, Palangos projektas apima dar ir visos kelio infrastruktūros sutvarkymą: bus įrengti lietaus, drenavimo ir kiti būtini tinklai, nutiesti nauji kabeliai naujiems šiuolaikiniams šviestuvams. Viso projekto įgyvendinimas Automobilių kelių direkcijai kainuos daugiau kaip 7 mln. Eur, Palangos savivaldybė lėšų neprisidės.


Bronė ŠLIMIENĖ:

– Kodėl ne? Mugėje pabuvojau ir prieš šias Velykas. Nustebau, kiek visko daug ir gražaus. Žmonės pirko kumpius, sūrius, pyragus, kokių tikriausiai parduotuvėje nebūtų gavę. Man akys kliuvo daugiausia už amatininkų darbų. Mugės yra gera galimybė įsigyti malonių dalykų, ypač, kai ieškai dovanų. Tik kad kainos ne taip kandžiotųsi.

Danutė GUŽAUSKIENĖ:

– Man mugės nėra aktualu, nes gyvenu atokiau, Bajoruose. Bet nesakau, kad jų nereikia, juk negaliu kalbėti už visus, žinau, kad yra žmonių, kurie mugių labai laukia ir vertina. Aš dažniausiai jose apsilankau per Kretingos miesto šventę, kuri vyksta vasarą. Mat tuo pat metu Kretingos centre organizuojama ir daugiau gerų renginių.

Monika SIMONAVIČIŪTĖ:

– Esu iš Salantų, į Kretingoje organizuojamas muges atvažiuoju ne taip dažnai. Tačiau manau, jog vietiniai ypač turėtų džiaugtis, kad mugių daugėja. Po prekybos centrus galime vaikščioti ir ten pirkti kad ir kasdien, o mugėse – įdomiau, čia kitokios prekės, pradedant maisto produktais, baigiant meno dirbiniais.

Alvaidas LUKAUSKAS:

– Stengiuosi ateiti į visas muges. Miestui jos tarsi suteikia gyvybingumo. Smagu susitikti pažįstamų, kaimynų, su prekeiviais dėl kainų pasiderėti. Kaskart ir nusiperku ką nors įdomesnio, skanesnio, ko tuo metu noriu. Patiktų, kad mugių Rotušės aikštėje būtų dažniau, ne tik prieš didžiąsias metų šventes.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingsodyje veikianti Kretingos technologijos ir verslo mokykla yra prie reformos slenksčio. Tokios savarankiškos, kaip lig šiolei, profesinio ugdymo įstaigos, nuo 2019 metų rugsėjo 1 d. neliks: mokykla gali būti sujungta su Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla arba su kažkuria Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokykla – svarstoma šios profesinės mokyklos ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos junginio galimybė vietoj šių dviejų įstaigų, įsteigiant vieną viešąją įstaigą Kretingos technologijos gimnaziją.


Pastebima, vaikai, kurie auga apsupti informacinių technologijų, yra dirglesni ir sunkiau išlaiko dėmesį.

Ar informacinės technologijos vaikui iš tikrųjų yra taip labai blogai ir kaip nuo jų pabėgti, jei gyvename informacinių technologijų amžiuje, – apie tai savo įžvalgomis pasidalijo psichologė Vika Gridiajeva, įsitikinusi, kad tėvai turi žinoti, kuo rizikuojama, mažyliui į rankas įduodant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.

„Ką jūs manote apie tai, kad 2 metų vaikas neištaria žodžių, bet jeigu paprašysite „Youtube“ atrasti „Maša ir Lokys“, jis tai lengvai padarys?“ – taip V. Gridiajeva į diskusiją pakvietė kretingiškius, susirinkusius į jos seminarą „Mano vaikas auga su IT: ką svarbu žinoti?“

V. Gridiajeva akcentavo: informacinės technologijos savaime nėra blogis, tačiau leidžiant jomis naudotis savo vaikams, reikia aiškiai žinoti, kokias grėsmes jos gali sukelti ir kokias taisykles nustatyti, kad žalos būtų kuo mažiau.

Informacijos bomba

V. Gridiajeva priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos įspėjimus, jog jaunesniam negu 3 metų vaikui iš viso negalima leisti žiūrėti televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar telefono, išskyrus atvejus, kai tai tampa priemone bendrauti su toli esančiais artimaisiais. Tačiau realybė yra tokia, kad dauguma vaikų išmaniaisiais telefonais pradeda naudotis dar nesulaukę savo pirmojo gimtadienio.

Pasak V. Gridiajevos, amžius iki 3 metų yra ypatingas, nes tuo laiku vaikas „gaudo“ informaciją, tačiau dar negeba jos sujungti, tad, pavyzdžiui, žiūrėdamas dokumentiką apie beždžiones, jis nepadarys išvados, kad savo gyvenimo būdu jos primena žmones, nes matys tik atskirus vaizdus: beždžionė iš arti, beždžionė iš toli, beždžionė šokinėja ir t.t.

„Įsivaizduokite, kaip dirba vaiko smegenys – nuolat jungiasi neuronai. Vaikas nieko nežino, pavyzdžiui, kad štai čia – knyga, o ten – langas, jam viską dar reikia išmokti. Ir kokią „bombą“ jis gauna žiūrėdamas animaciją telefone ar planšetėje – tai tokia dozė informacijos, kokios vaiko smegenys nesugeba suvirškinti. Atsiranda nemigos sutrikimų, prastėja gebėjimas koncentruoti dėmesį, mamos tiesiog sako: „Mano vaikas išprotėjo“, – kalbėjo V. Gridiajeva. – Jeigu mes, pažiūrėję televizorių, sugebame jį „išjungti“ ir iš savo minčių, tai vaiko galvoje matyti vaizdai vis „eina“. Štai kodėl negalima vaikui duoti prieš miegą telefono mažiausiai 4 valandas, nors ten ir skambėtų kokia nors švelni muzika.“

V. Gridiajeva perspėjo, kad vaiką veikia net ir fone kalbantis televizorius, nors ir atrodo, kad jis jo nežiūri.


Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamoje įstaigoje galima atlikti didelės įvairovės tyrimus, kurie analizuojami pasaulinio lygio laboratorine įranga.

„Laboratorinių tyrimų duomenys labai svarbūs ne tik ligos diagnozei nustatyti, bet ir vertinant ligos eigą, gydymo efektyvumą bei ligos prognozę,“ – teigė Kretingos šeimos medicinos centro direktorė ir bendrosios praktikos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, per pastaruosius 15 metų laboratorinė medicina patyrė daug teigiamų pokyčių – darbui pasitelkiamos naujausios technologijos, suteikiančios galimybę per trumpą laiką gauti tikslius rezultatus.

Pasak A. Juknevičienės, suprantama, kad naujausią ir pažangiausią įrangą, kuri yra labai brangi, gali turėti tik didžiosios laboratorijos, todėl dauguma Kretingoje įsikūrusių medicinos įstaigų kraujo mėginius pristato į laboratorijas, įsikūrusias uostamiestyje.

Kretingos šeimos medicinos centras bendradarbiauja su „Baltic Medisc“ laboratorija, kurioje įdiegta pasaulinio lygio įranga, tyrimai atliekami automatizuotais analizatoriais su sertifikuotais reagentais. Be to, naudodama kontrolines medžiagas ir dalyvaudama tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų programose, įmonė užtikrina tyrimo rezultatų objektyvumą ir patikimumą.

„Tyrimų rezultatus gauname tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą – nereikia laukti popierinės pažymos, visi duomenys pateikiami elektroninėje programoje.


Po spektaklio „Nenoriu būti princese“ premjeros.

Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ jau rengiasi 19-ajam tarptautiniam jaunimo teatro festivaliui-kūrybinei laboratorijai „Atžalyno scena“, kuri įvyks gegužės 3-5 dienomis. Joje dalyvaus svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio – publikos laukia puikūs pasirodymai.

Festivalyje-kūrybinėje laboratorijoje „Atžalyno scena“ taip pat bus ir Lietuvos atkūrimo šimtmečio ženklų. Studijos langus jau dabar puošia šviečiančios figūros, vaizduojančios žmogelius, turinčius trispalves šukuosenas. Šios instaliacijos, kurias gamino „atžalyniečiai“, bus įjungtos festivalio metu.

Festivalyje bus demonstruojamas ir įspūdingas rankraštis, kurį puošia daugiau kaip 500 parašų – juos specialios akcijos metu paliko Kretingos žmonės, pavadinti Lietuvos signatarais. Šis rankraštis jau buvo išskleistas ir koncerto, skirto Lietuvos Nepriklausomybei, pabaigoje.

Dienas iki festivalio pradeda skaičiuoti nauja rubrika „Atžalyno“ „Facebook“ paskyroje – „100 nutikimų teatre“. Su šia rubrika kasdien dalinamasi nuotykiais iš teatro gyvenimo. Tokiais pranešimais skatinama pasinerti į prisiminimus ir geriau susipažinti su teatro trupės gyvenimu.

Iki festivalio pradžios likus mažiau negu 40 dienų akcija „100 nutikimų teatre“ jau įpusėjo, tad „Atžalynas“ kviečia visus buvusius „atžalyniečius“ parašyti savo prisiminimus ir dalintis nuotraukomis iš teatro gyvenimo – laiškai laukiami el. p. teatras.atzalynas@gmail.com .

Socialiniame tinklapyje „Facebook“ esančioje „Atžalyno“ paskyroje galima rasti ir visas kitas naujienas apie teatro gyvenimą.


Dingo be žinios

  • Teisėtvarka
Remigijus Diburys

Policija prašo visuomenės pagalbos – laukiama informacijos apie 46 metų Remigijų Diburį, kuris 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje išėjo iš namų, esančių Klaipėdos g., Kretinga, ir iki šiol negrįžo.

Vyras yra vidutinio kūno sudėjimo, apie 177–180 cm ūgio, trumpai kirptų juodų plaukų, apvalaus veido, žydrų akių.

Vilkėjo tamsios spalvos trumpą striukę su baltos spalvos juostomis ant rankovių ir priekio, baltas su žydrais atspalviais bliuzoną, šviesiai pilkos spalvos sportines kelnes.

Ką nors žinantys apie R. Diburio dingimo aplinkybes ar jo buvimo vietą, prašomi informuoti tel. 8 700 642080 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

„P. n.“ informacija


„Iki šiol reikalavimas buvo panaikinti darbdavio sprendimą ir perskaičiuoti atlyginimus pagal turimas galimybes. Tačiau dabar matome, kad lėšų trūkumo nebuvo, čia buvo valios klausimas, todėl tiksliname ieškinį ir prašome konkrečių sumų“, – teigė advokatas Karolis Gerbauskas, teisme pradėjus nagrinėti ginčą tarp Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir joje dirbančių nepedagoginių darbuotojų, įsitikinusių, kad jiems atlyginimas nepagrįstai skaičiuojamas pagal žemiausią arba jam labai artimą koeficientą.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE.

KĘSTUČIO g. Kovo 30 dieną užregistruotas pranešimas, kad apie 11.45 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, kurį vairavo pusamžis vyras. Alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: 1,68 promilės.

KLAIPĖDOS g. Balandžio 2 dieną apie 14.40 val. pas 1967 m. gimusį vyrą kambaryje rastas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kuri galimai yra narkotinė medžiaga, bei du vazonai ir vienas vazonėlis su žaliuojančiais augalais, panašiais į kanapes. Įtariamasis. sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

KRETINGOS RAJONE.

PADVARIŲ k. Salantų g. kovo 29 dieną apie 21.25 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, kurį vairavo 1965 m. gimęs klaipėdietis. Alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: 2,02 promilės. Ligoninėje paimtas vairuotojo kraujo mėginys.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, sėkmingai pasirodę Lietuvos jaunių iki 15 metų čempionate: priekyje (iš kairės) pažangą padaręs Osvaldas Kusas ir treneris Arvydas Bušeckas; stovi Giedrius Rudys, Tadas Vaitkevičius, Mantas Riepšas.

Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Regimanto Norvilo ir Arvydo Bušecko, savo trenerių nenuvylė ir Simne įvykusiame kasmetiniame Lietuvos jaunių iki 15 metų sunkiosios atletikos čempionate – iš jo mūsų sportininkai ir vėl grįžo su medaliais.

Pirmą vietą 46 kg svorio kategorijoje iškovojo Tadas Vaitkevičius: jis išrovė 37 kg ir išstūmė 48 kg.

Antrą vietą 62 kg svorio kategorijoje pelnė Mantas Riepšas, išrovęs 65 kg ir išstūmęs 80 kg. Šis sportininkas absoliučiai stipriausiųjų įskaitoje užėmė IV v., ir tai, trenerio A. Bušecko teigimu, yra didelis pasiekimas.

Giedrius Rudys 76 kg svorio kategorijoje buvo trečias – jis išrovė 50 kg, išstūmė 64 kg. Nors medalio ir neiškovojo, pažangą, anot trenerio, padarė Osvaldas Kusas: 54 kg svorio kategorijoje rovęs 38 kg ir stūmęs 49 kg, jis užėmė V v. „Šis vaikinas, jeigu tik nuosekliai treniruosis, turi ateitį, – įžvelgė A. Bušeckas. – Osvaldas treniruojasi tik pirmus metus, ir, sakykime, per čempionatą Simne pasitikrino savo jėgas.“

Jėgas sportininkai pasitikrino ne tik prieš balandžio 20–21 d. Šilutėje įvyksiantį Lietuvos jaunių iki 17 metų sunkiosios atletikos čempionatą, bet ir prieš svarbiausias metų varžybas – Lietuvos jaunučių sporto žaidynes, kurios mūsų sunkiaatlečių laukia birželio mėnesį.

„Rezultatai – geri, bet norisi, kad pasiekimai būtų dar didesni“, – neslėpė A. Bušeckas.

Po čempionato Simne nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti išskirtiniais, sunkiosios atletikos entuziasto šiame regione Jono Neveckos pagamintais prizais. Šie – tvirti ir sunkūs – tikrai vaikinams primins apie nelengvą kelią pergalių link ir per treniruotes išlietą prakaitą.


Kretingos sporto mokyklos lengvaatlečiai, pelnę apdovanojimus „Žemaitijos taurės“ varžybose: (iš kairės) Dominykas Pocius, Nedas Urniežius, Dominykas Gadevičius ir Greta Latakaitė.

Žemaitijos taurės“ jaunių ir jaunučių lengvosios atletikos varžybose, kurios vyko Klaipėdoje trimis etapais, sėkmingai startavo Kretingos sporto mokyklos lengvaatlečiai, treniruojami Vidmanto Lapinsko, – jie iškovojo 4 taures.

Jaunių grupėje 60 m bėgimo rungtyje Dominykas Gadevičius, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys, laimėjo visus 3 etapus, nuotolį įveikęs per 7,44 sek., 7,39 sek. ir 7,37 sek. Tos pačios gimnazijos mokinys Nedas Urniežius šuolio į aukštį rungtyje taip pat tapo visų trijų etapų nugalėtoju. Jo rezultatai: 1 m 80 cm; 1 m 85 cm; 1 m 80 cm. Pranciškonų gimnazijos mokinė Greta Latakaitė šuolio į aukštį rungtyje iškovojo III v., pasiekusi tokius rezultatus: 1 m 40 cm, 1m 45 cm. Nenugalimas jaunučių amžiaus grupėje buvo Dominykas Pocius, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinys, – jis šuolio į aukštį rungtyje laimėjo visus 3 etapus. Jo rezultatai – 1 m 60 cm; 1 m 60 cm ir 1 m 65 cm.

„P. n.“ informacija


Trečiadienio rytą Palangos reabilitacijos ligoninėje kilo gaisras – apie jį ugniagesiams buvo pranešta 8.52 val.

Į vietą atvyko du ekipažai iš Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, vienas – iš Kretingos, taip pat – ir Darbėnų bei Girkalių ugniagesių komandos.

Gaisras kilo 48 kv. m ploto katilinėje, atvykus ugniagesiams jos patalpos buvo uždūmintos. Administracijos darbuotojai iš gydymo korpuso evakavo dalį žmonių – 40 personalo darbuotojų ir 43 pacientus, kurie nuvesti į šalia esantį pagrindinį pastatą.

Gaisro metu sudegė elektros generatorius, aprūko katilinės sienos ir lubos. Gydomojo korpuso patalpos, kurios yra priblokuotos prie katilinės, nenukentėjo.

Manoma, kad gaisras įsiplieskė dėl elektros generatoriaus gedimo. Žmonės nenukentėjo.

„P. n.“ informacija


Praėjusią savaitę prie darželių tėvus ir vaikus pasitiko policijos pareigūnai – jie tikrino, ar mažyliai transporto priemonėse buvo vežami saugiai. Tai yra vienas iš kriterijų, renkant konkurso „Saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“ laimėtoją.


Trispalves kojinytes mažyliams įteikė rajono vicemerė Danutė Skruibienė.

Neįprasta šventė užvakar įvyko Kretingos Civilinės metrikacijos skyriuje: ir nešioklėse nešini, ir glėbiuose glausdami šiemet gimusius kūdikius, į salę rinkosi pačių mažiausių rajono gyventojų tėvai. „Mus pakvietė telefonu. Akimirką ir sutrikome, ir šiek tiek nustebome, ir, žinoma, po to labai apsidžiaugėme“, – atviravo neseniai du mėnesius perkopusį Ąžuolą auginantys vydmantiškiai Karolina ir Vytautas Viršilai. „Toks pat jausmas buvo apėmęs ir mus“, – prisipažino trijų mėnesių Augusto tėvai salantiškiai Vaida ir Žygimantas Čiuželiai bei kretingiškiai Aušra ir Andrius Butkai, kurių dukra sulaukė dviejų mėnesių. „Turime visi čia, kuo džiaugtis – visų mūsų mažyliai tituluojami Lietuvos valstybės 100-mečio vaikais“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas sakė rubuliškis Viktoras Liorančas, su žmona Kristina auginantys iš viso tris vaikus, o tarp jų – ir šios šventės „kaltininką“ dviejų mėnesių Luką.


Į skrynią, tapusią laiko kapsule, savo linkėjimus įdėję mokyklų atstovai ir renginio svečiai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Per Lietuvą keliauja „Laiko kapsulė“ – tai valstybės šimtmečiui skirta Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) akcija, kurios metu į specialią skrynią renkami jaunimo linkėjimai ateities kartoms. Visi šie laiškai – tarp jų jau yra ir tie, kuriuos parašė Kretingos jaunimas, – bus saugomi 100 metų.

Akciją „Laiko kapsulė“, kuri keliauja per įvairius šalies miestus, lydi ir įvairūs renginiai bei diskusijos. Kretingoje šia proga Lietuvos moksleivių sąjungos nariai suorganizavo jaukų vakarą, kurio metu susirinkusieji pasidalino savo mintimis apie tai, ką jiems reiškia gimtinė, ko jai linkėtų, kaip supranta patriotiškumą.

Rašė bendruomeniškai

Savo linkėjimus, kuriuos kartu su mokyklos nuotraukomis sudėjo į skrynią, perskaitė atstovai iš Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio bei Baublių mokyklų-daugiafunkcių centrų, Simono Daukanto progimnazijos, Darbėnų, Vydmantų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų bei Palangos senosios gimnazijos.

Mokinių laiškuose ateities jaunimui skambėjo linkėjimai puoselėti tradicijas, valstybingumą, mylėti savo kraštą, garsinti Lietuvos vardą, nebijoti iššūkių ir būti drąsiems, konkurencingiems, tačiau išlaikant pagarbą šalia esančiam žmogui, jautrumą jo dvasiniam pasauliui pažinti.

Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad užduotis parašyti linkėjimą buvo atiduota mokinių savivaldai, kuriai vadovauja Emilija Rogačiovaitė. Mokiniai dalinosi įvairiomis savo mintimis, kurias į sklandų tekstą suliejo lituanistė Danutė Dunauskaitė.

Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių savivaldos koordinatorė Jolita Drąsutienė teigė, kad bendras palinkėjimas gimė iš frazių, kurias surašė kiekviena klasė.

Mokiniai iš Jokūbavo pasakojo radę dar kitą išeitį – kadangi jų mokykla pavadinta Vasario 16-osios aktą pasirašiusiojo signataro Aleksandro Stulginskio vardu, tai jo prasmingus žodžius ir pacitavo, rašydami palinkėjimą ateities kartoms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas