|
|
|
(1208) 2017-12-05Antikorupcijos komisijos taikinys – bendrabučio privatizavimas
Vakar Kretingos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija baigė gludinti tekstą, kuriuo kreipsis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama ištirti, ar pagrįstos abejonės, jog bendrabučio, esančio Vilniaus g. 16, Kretingoje, privatizavimas galėjo įvykti neskaidriai, ir rekonstrukcija atlikta, pažeidžiant teisės aktus. Landynę šiuolaikišku daugiabučiu pavertusios įmonės „Ringesta“ vadovas ir rajono tarybos narys Almantas Skruibys prisipažino – šią situaciją galintis vertinti tik kaip bandymą pakenkti jo, kaip politiko, reputacijai. Antikorupcijos komisija, įžvelgusi galimas korupcines apraiškas, savo abejones dėl bendrabučio, esančio Vilniaus g. 16 Kretingoje, privatizavimo, išduoto statybą leidžiančio dokumento ir priskirto žemės sklypo teisėtumo raštu išdėstė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybai. Ši atsakė, kad viešąjį interesą gina prokuroras, tad pasiūlė minėtą raštą peradresuoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. „Mes negalime liepti prokurorui tirti, o prokuroras mums – gali“, – paprašytas paaiškinti, kaip vertinti tokį STT atsakymą, sakė šios tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas, kuris penktadienį kaip tik viešėjo Kretingos rajono savivaldybėje, kur skaitė paskaitą artėjančios Tarptautinės antikorupcijos dienos proga. Iš karto po šios paskaitos ir įvyko Savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdis. Išgirdęs, koks klausimas bus nagrinėjamas, dar posėdžio pradžioje naujasis Antikorupcijos komisijos narys A. Skruibys, atstovaujantis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, pranešė nusišalinantis, nes nenorintis daryti įtakos Komisijos darbui. „Dėl balsavimo, žinoma, būtume prašę jūsų nusišalinti. Bet šiaip jūs esate pilnateisis Komisijos narys“, – patikino Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Jonas Drungilas, kuriam teko pareiga pirmininkauti Antikorupcijos komisijai, iš jos pirmininko pareigų atsistatydinus Edmundui Valantiejui.
Kūrybiškumas nėra tik meno privilegija
„Kūrybiškumo lavinimas vaikui padeda pasiekti sėkmę ne tik dailės pamokose, bet ir apskritai gyvenime“, – įsitikinusi Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė, kuri kartu su kolege Lina Nikartiene suorganizavo teorinę-praktinę konferenciją „Kūrybinės pamokų interpretacijos“. Joje dalyvavo daugiau kaip 100 dailės ir technologijos mokytojų iš visos Lietuvos.
Mokiniai piešiniuose perteikė korupcijos problemas
Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, penktadienį Kretingos rajono savivaldybėje buvo pagerbti mokinių kūrybinių darbų konkurso „Mes – prieš korupciją“ dalyviai. Iš viso rajoniniame konkurse sulaukta 24 autorių, o 6 iš jų buvo paskelbti laureatais.
KRETINGOJE. ŽEMAITĖS AL. Gruodžio 1 dieną pradėtas tyrimas dėl turto pasisavinimo. Gautas uždarosios akcinės bendrovės atstovo pranešimas, kad tarp 2017 metų lapkričio 18 dienos ir lapkričio 25 dienos vyr. kasininkė iš parduotuvės galimai pasisavino pinigus iš kasos – apie 149 eurus. PALANGOJE. MALŪNO G. Gruodžio 1 dieną į Palangos policiją kreipėsi 1970 m. gimusi moteris, pranešdama, kad apie 13 val. aptiko, jog iš buto be įsilaužimo žymių dingo du televizoriai. Žala – 400 eurų.
„P. n.“ informacija
Kretingiškis 45-erių Algimantas Anužis tapo 25-ojo Lietuvos senjorų dziudo čempionato nugalėtoju. Šis čempionatas praėjusį savaitgalį buvo surengtas Palangoje. Iš viso čempionate varžėsi apie 50 dalyvių iš visos Lietuvos. A. Anužis čempiono titulą pelnė svorio kategorijoje per 100 kg. Dziudo sportininkas prisiminė, jog sėkmingas jam buvo ir praėjusysis sezonas: tokiame pat čempionate, kuris buvo surengtas Šiauliuose, A. Anužiui pavyko laimėti prieš Pasaulio ir Europos senjorų čempioną Artūrą Stirnių iš Rygos. Čempionate Palangoje A. Anužis atstovavo ne per seniausiai Kretingoje įsikūrusiam dziudo klubui „Ardonas“, kuris jau subūrė grupę vaikų ir tebelaukia naujų narių, norinčių pažinti šią sporto šaką. Vaikus ir jaunuolius treniruoja šalyje žinomas dziudo sportininkas Erikas Cchovrebovas. Senjorų čempionas A. Anužis neabejojo, jog dziudo – puiki sporto šaka vystyti ne tik fizinius gebėjimus – lankstumą, reakciją, jėgą, bet ir moralines vertybes, kurios vėliau praverčia ir gyvenime. Susidomėjusieji dziudo klubo veikla išsamesnės informacijos gali pasiteirauti tel. 8 646 64060.
„P. n.“ informacija
„Kretinga“ išlaikė pozicijas
Praėjusį savaitgalį „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, abejas Regionų krepšinio lygos (RKL) žaidė namuose, bet namų sienos nepadėjo iškovoti dviejų pergalių. Su 7 pergalėmis ir 4 pralaimėjimais kretingiškiai dalinasi III–VII v.
Kretingos Šv. Antano dienos centras šį rudenį švenčia savo veiklos 10-metį: pradėjęs nuo Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos savanorių vykdytos programos „Būkit geri, jeigu galit“, ilgainiui išaugo į krikščionišką bendruomenę, turinčią savo pastogę, kurioje savo rūpesčiu apglėbia ne tik sunkai gyvenančius vaikus, bet ir jų tėvus.
Šeštadienį 13.42 val. trys automobiliai susidūrė kelyje Šiauliai-Palanga, ties posūkiu į Dupulčius. Transporto priemonės buvo šitaip sumaitotos, kad faktas, jog jame buvę žmonės liko gyvi, kone prilygsta stebuklui.
„Iki 200 suskaičiavau ir pasimečiau“, – kalbėdama apie sukauptus senovinius eglutės žaisliukus, juokėsi Kretingos „Pasakos“ lopšelio-darželio auklėtoja Gintarė Urbonienė.
Renka kaip relikviją
Tačiau pedagogė kolekcioniere savęs nelaiko. Esą tikras kolekcionierius renkamais daiktais turėtų kur kas labiau domėtis, sudėlioti juos pagal laikmetį, eksponuoti, galbūt aprašyti. Visa tai tebėra Gintarės svajonėse.
„Ateityje ir aš norėčiau žaisliukams pašvęsti ne vieną lentyną, juos išdėlioti“, – atviravo ji.
Kol kas kretingiškė teigė tik mielai priglaudžianti tuos žaisliukus, kurie kitiems tapo nebereikalingi arba kuriuos kaip relikviją gauna dovanų iš giminių, taip pat iš apie šeimos pomėgį žinančių draugų bei pažįstamų.
Anot pašnekovės, kadangi eglutė kone kasmet pareikalauja „duoklės“, interneto platybėse tenka pasiieškoti skelbimų apie kuriame nors Lietuvos mieste parduodamus senovinius žaisliukus ir vietoj sudužusio važiuoti nusipirkti tokio pat kito. Prieš šias Kalėdas tuo tikslu teks išsiruošti į Šiaulius. Senovinių žaisliukų kainos – įvairios, gali būti ir nuo vieno euro, bet Gintarės žodžiais, dvasinė vertybė yra neįkainojama.
Rinkti eglutės žaisliukus nuo Vilniaus kilusi Gintarė pradėjo, kai su kretingiškiu Kaziu Urbonu sukūrė šeimą ir kai gimė jųdviejų vaikai.
Vaikų ypač laukiama šventė – kalėdinės eglės įžiebimo ceremonija – šįmet nepaliko nusivylusių. Susirinkusieji gyrė šventės programą, džiaugėsi natūralia Kretingos miesto žaliaskare ir tuo, kad Kalėdų dvasia iš Rotušės a. plečiasi į jos prieigas – senoji Vytauto g. buvo tiršta žmonių, atėjusių pasidžiaugti pirmą kartą čia įkurta eglučių alėja.
Kretingos rajono kultūros centras, kūręs renginio programą, pasirūpino, kad šventė būtų žaisminga – į ją pasikvietė ir Kapitoną Flintą, kurio dėka susirinkusiems vaikams neprailgo laikas, laukiant, kada gi pasirodys Kalėdų senelis.
Šis į Rotušės a. atvyko įspūdingai – gaisrine mašina su įjungtais švyturėliais, mat ugniagesiai puolė į pagalbą, sužinoję, kad Kalėdų senelio rogės prie pat Kretingos nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.
Kalėdų senelis kartu su rajono meru Juozu Mažeika ir įžiebė Kretingos miesto eglę – 17 metrų aukščio natūralią žaliaskarę, ant kurios šakų tarp įvairių papuošimų švietė 25 trimačiai drugeliai.
Nulipantis nuo scenos „Pajūrio naujienų“ pasitiktas Kalėdų senelis sakė vaikams linkintis nieko nebijoti ir tikėti Kalėdų stebuklu. „O dabar skubėsiu skaityti laiškų – turiu visus juos perskaityti“, – linksmai sakė Kalėdų senelis, dar spėjęs prie jo pribėgusius vaikus pradžiuginti saldainiais.
Dar tik advėnts stuojė, vo jau daugelie mūsa miestu ėr miesteliu žėb papuoštas Kaliedu eglės. Tas reišk, ka ramybės, dvasini apsivalyma mets yr persimaišės so linksmybiem ėr švėntiem.
Bendruomeniškoma jausmus – lig šiu dėinu
Kap sakė palongėškė etnuografė Zita Baniulaitytė, žmuonis kaliedinius džiaugsmus ėšsėtaška ėš onksta ėr per šventės jau būn nu tuo pavargė padosė. Bet nieka nepadarysi – pasaulis keitas, karto so pasauliu keitamies ėr mes.
Onkstiau, kumet nebova elektras, per advėnta, šeimas, ka vėsor nerektu degt lėmpu ėr ka galietu žėbala pataupyt, vakaras sosėbordava i vėina truoba ėr dėrbdava vėsuokius ronku darbus. Pavakare, kumet saulė edava ont laiduos ėr tik pradiedava tomsiet, bova vadėnami pėlkuosiuom arba švėntuosiuom adyneliem. Je nedėrbdava kuokiu nuors darbu, ta pasakuodavuos vėsuokės istuorėjės – kas preita žėima kaimynou, buočiou a kėtam gėmėnaitiou atsėtėka. Būdava, ka tuos istorėjės, apipintas fantazijuom, nejoukas ėšgousdindava, ypač vakus, nes būdava dėdėle baisės.
Advėnta laikuotarpi darba skirtingus Lietuvos regiuonus bova tuokėi pat: mint lėnus, verpt vėlnas, pešiuot nomėniu paukštiu plunksnas, nu, pajūri žveje ėr anu žmuonas specialė adata kryželiu dar raišiuojė tinklus – tėkiejė, ka pagaus daugiau žovėis. Ruošontėis Kalieduoms reikiedava pjaut kiaulė, tvarkyt mesa. Pagal kiaulės kasa spieliuojė, kuokė bus žėima. Je kasa ėš pradžiu stuora, paskiau pluonie, tumet viel sustuorie, vadėnas, paspėgins šalte, paskiau pašėlties, vo priš pavasari žėima apėnt nagus paruodys.
Apie kuokės nuors linksmybės per advėnta nebova ni kalbuos, jaunims negaliejė ni veseliu tumet kelt.
Žėnuoma, šėndėin mes nabgalem lygintėis i tus senus laikus, o ka per advėnta kulturnamius vakaruoniu netrūkst, vės tėik ruoda nu senu laiku ėšlėkusi nuora bėndruomeniems sosėet i vėina kopeta ėr kartu pavakaruot.
|
|
