Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1168) 2017-07-14

Pastauninko upelį ir vėl užliejo teršalai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šiomis dienomis Pastauninko upelis buvo įgavęs žalsvai pilką spalvą ir dvokė iš tolo.

„Antys su mažais ančiukais plaukioja... po fekalijas. Gaila žiūrėti“, – sakė kretingiškė Stasė (pavardė redakcijai žinoma), kuri, pastebėjusi ir vėl užterštą Pastauninko upelio vandenį, kitądien apie tai pranešė aplinkosaugininkams. Šią savaitę iš Pastauninko upelio bei į jį srūvančių lietaus nuotekų tinklų buvo paimti vandens mėginiai, kuriuos ištyrus laboratorijoje turėtų paaiškėti, kas – „Kretingos vandenys“ ar šalia esantis daugiabutis namas – kaltas dėl galimos taršos. Kretingiškė Stasė pasakojo, Pastauninko upelyje tekančius teršalus, kurie skleidė smarvę, pastebėjusi liepos 6 dieną, tad kitądien apie tai pranešė aplinkosaugininkams.

„Šią savaitę vėl jiems paskambinau ir paklausiau, ar rado pažeidėją – išgirdau, kad turbūt „Kretingos vandenys“. Nusistebėjau: anąkart „Kretingos vandenys“ užteršė upelį, dabar ir vėl jie –kaip tai suprasti? Man atsakė, kad jie visada metams baigiantis susimoka ir baudas, ir žalas gamtai. Tai mane pribloškė: nejaugi „Kretingos vandenys“ tokie turtingi, kad gali mokėti baudas ir toliau teršti gamtą? Ir iš ko tos baudos mokamos – ar ne iš vartotojų mokesčių, kuriuos, esant reikalui, galima ir padidinti. O vadovai taip ir lieka išvengę atsakomybės?“ – kalbėjo Stasė.

Pernai bausta 6 kartus

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta „Pajūrio naujienoms“ patvirtino prisimenantis tokį pokalbį su gyventoja. „Patikslinsiu: baudas jie moka metų bėgyje, o žalą gamtai atlygina metų gale“, – teigė R. Kašėta, informavęs, kad pernai „Kretingos vandenys“ buvo bausti 6 kartus, o bendrovei skirtų baudų bendra suma buvo 1 tūkst. 38 eurai. Dar 318 eurų bendrovė turėjo susimokėti už viršnormatyvinę taršą, kuri nustatyta, kai nuotekos, bėgdamos iš išleistuvų, viršijo nustatytus normatyvus.

Šiemet „Kretingos vandenys“ bausti vieną kartą ir jiems skirta 100 eurų bauda, o dar 161 euru įvertinta padaryta žala gamtai. „Bus dar viena nuobauda – turime laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius, jog Pastaunininko upelis buvo užterštas“, – teigė R. Kašėta, priminęs maždaug prieš tris savaites įvykusią avariją, kuomet kanalizacijos nuotekos pateko į lietaus nuotekų valyklą, o iš šios – į Pastauninko upelį.


Jadvyga KURUTIENĖ:

– Dėl nusikaltimų nieko pasakyt negaliu, kadangi Kretingoje gyvenu neseniai, kaip sakoma, žinau kelią iki bažnyčios ir atgal. Tačiau ne visose gatvėse saugus eismas. Aš omenyje turiu ruožą ties Jablonskio–Melioratorių g. sankryža. Bent vienoje pusėje turėtų būti šaligatvis pėstiesiems. Dabar mašinos lekia tarsi į mirtį. Einant žvyruotu keliu porą kartų man pačiai rankos vos nekliudė.

Audra KRIUKOVA:

– Gal kad dažnai buvoju užsienyje, ne visuomet paseku informaciją apie nusikaltimus. Tačiau aš esu įsitikinusi, kad Kretingoje daug saugiau negu, pavyzdžiui, kur nors apie Kėdainius, kur turiu keletą pažįstamų, giminių. Be to, vėlai vakarais, juolab naktimis niekur ir nevaikštau. Man Kretinga – pakankamai ramus miestas, kuriame gera gyventi.

Nijolė LIUTKUTĖ:

– Visko nutinka visur, ne išimtis ir Kretinga. Manau, kad nesaugiausia vakarais, ypač sutemus, vaikščioti parkuose arba palei parkus, prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – esu girdėjusi, kad tose vietose moterims rankinukus iš rankų chuliganai išplėšė, o kai kas ten buvo ir sumuštas. Apskritai žmonės gali pasisaugoti ir patys: tamsiuoju metu aplenkti atokias, neapšviestas gatves.

Giedrius GELEŽINIS:

– Gyvenu Kartenoje, nežinau ten nė vienos išskirtinės vietos, kurioje būtų nesaugiau negu kitose. Neseniai mūsų miestelis atšventė savo tradicinę šventę, bent aš nepastebėjau, kad šiemet ir ten kas būtų susipykęs, susistumdęs ar susimušęs. Kai su reikalais atvažiuoju į Kretingą, jaučiuosi saugiai, kur beeičiau.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kaimų keliais – per bangas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai skundžiasi, jog, nepaisant orų – net ir tuomet, kai nesiaučia liūtys, žvyruoti jų kaimų keliai primena banguojančią jūrą ir mano, jog tie keliai yra nemokšiškai greideriuojami. Kiti negaili priekaištų ir dėl naujai asfaltuojamose gyvenvietėse atliekamų darbų.


Šiemet rajono abiturientai uždirbo vienu šimtuku daugiau negu pernai – 20. Tačiau, anot Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Tranizienės, visi jie – arba už anglų kalbą, arba už matematiką, kai pernai po vieną šimtuką gauta dar ir už rusų kalbos bei fizikos, du – už informacinių technologijų žinias.



Nėriniais aprengia skėčius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Kretingoje gimusi ir augusi, o dabar Endriejave įsikūrusi 57-erių Aldona Paulauskienė, dažnoje mugėje ar miestelių šventėse praeivius stebina ažūriniais margaspalviais skėčiais ir lengvais šalikais, čia pat ir pademonstruodama, kad šie mezgami ne virbalais, kaip įprasta, o – ant grėblio.


„Dabar, kai apmąstymams turiu daug laiko, nežinau – 60 metų yra daug ar mažai. Bet kai man sukako 40, sakiau – viskas, gyvenimas baigėsi“, – juokavo Stasys Jauga, prisipažindamas, jog šiandieną taip nebemanąs.

Talentą rado garsusis Žymantas

S. Jaugą užaugino ne skubrus didmiesčių tempas, o žalios ir ramios Kartenos, Mosėdžio ir Kretingos apylinkės su upių slėniais bei jų kvapais. “Keistas dalykas, bet mano giminėje nebuvo nė vieno menininko, išskyrus senelį Aleksą Kubeckį, kilusį nuo Plungės – šis labai gražiai liejo akvarele ir pieštuku tiksliai štrichavo portretus“, – kalbėjo kretingiškis, atviraudamas, jog į kūrybą jis paniręs atsitiktinai.

„Per „perestroiką“ gyvenau Klaipėdoje ir laksčiau po užsienį biznio reikalais, kol sykį šeima pareiškė ultimatumą. Tuo pat metu buvau bebaigiąs istorijos studijas ir rašiau diplominį darbą apie Kretingos rajono žymiausius liaudies meistrus. Taip susipažinau su garsiu drožėju Broniumi Žymantu. Jis man sako – imk pliauską ir drožk. Pabandžiau, o jis – oi, kaip tau lengvai išeina – pagyrė. Prisidrožiau krūvą šaukštų ir su Žymantu išrūkome į Vilnių, į Kaziuko mugę. Planavome nakvoti, bet kai šaukštus išpardaviau per 2 valandas, grįžau namo laimingas, kad pagaliau baigiau klajones po pasaulį“, – prisiminė S. Jauga.

Jis sakė, jog nuo medinių stalo įrankių – šaukštų ir šakučių – nenusigręžė visus tuos dešimtmečius. „Susiradau savo medžiagą – vaismedžius obelį ir slyvą. Anksčiau būdavo problemų dėl medienos, bet dabar pažįstami patys skambina, kad galiu nusipjauti seną medį“, – kalbėjo tautodailininko vardą drožyba pelnęs pašnekovas.


Poezija – kaip mūzos blyksnis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
Į 159 knygos puslapius sugulė žemaičių bei literatūrine kalba parašyti eilėraščiai, proza, trioletai.

„Šiandien man – didelis džiaugsmas, ir virpa širdis“, – Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos nariams bei svečiams pristatydama dar spaustuvės dažais tebekvepiančią pirmąją savo poezijos knygą „Minčių ir žodžių žaismas“, kalbėjo kretingiškė Juzefa Jucienė.

Žemaitiški – mieliausi

Į 159 puslapius sugulė žemaičių bei literatūrine kalba parašyti jos eilėraščiai, proza, trioletai, keletas dedikacijų. Knygelė išleista kol kas 22 egzempliorių tiražu, bet vėliau pasirodys daugiau, nes, anot autorės, yra kam padovanoti.

J. Jucienė atviravo: pomėgį kurti, ko gero, kaip dvasinį palikimą perėmusi iš Amžinybėn išėjusio dvejais metais vyresnio brolio Stepono Miltenio. „Jis nuo mokyklos laikų rašė eilėraščius. Kai tik išspausdindavo vietinis laikraštis, skambindavo ir tuo didžiuodavosi, sakydavo: „Paklausyk, kaip parašiau.“ Paklausydavau iš mandagumo, nedrįsdavau atvirauti, kad tie eilėraščiai – „man vienodai“, – juokėsi pašnekovė. O kartą brolio sukurtas eilėraštis išties padaręs įspūdį, nes jis buvęs žemaitiškas. „Mes kilę iš Skuodo rajono, ten kitaip mažai kas šneka“, – paaiškino ji.

Pirmąjį savo žemaitišką eilėraštį Juzefa parašė nelengvai. „Naktis, niekaip neužmingu, vartausi. Galvoju – va, Steponas tai imtų ir tuoj ką nors sukurtų... O kodėl aš negaliu? Juk tų pačių tėvų vaikai esam...“ – prisiminimais dalijosi ji.

Anot pašnekovės, pirmiau reikėjo sugalvoti temą. Sugalvojo – apie gerokai nusibodusią žiemą ir pavasario laukimą. Staiga, kaip pati pasakojo, pakilo iš lovos, blakt šviesą – ir iš stalčiuko pasiimtame popieriaus lape užrašė pirmąsias eilutes: „Jerguteliau, kap aš lauku, kumet baigsis žėima. Ana mon jau įkyriejė tuokė baise ėlga“. O kaip toliau? Ne kartą tą naktį Juzefa iš lovos šoko užrašyti: „Rytuo vakščiuos jau žydele – Ožgavieniu dėina. Lai tik vara iš mūs kėima nelabuojė žėima“... Taip pamažu posmelis po posmelio ir sudėliojo pirmąjį eilėraštį „Žėimuos letargs“. Po to atsirado daug kitų.


Mušamųjų ansamblio pasirodymas Loret de Mar.

Kūrybinio įkvėpimo, naujų idėjų bei įspūdžių Kretingos meno mokyklos šokėjai, mušamųjų muzikos atlikėjai ir dailininkai sėmėsi Ispanijoje, Loret de Mar kurortiniame miestelyje surengtame tarptautiniame konkurse, iš kurio jaunieji Kretingos menininkai grįžo su apdovanojimais.

Kretingos meno šokių studijos „Ratilėlis“ jaunuoliai, vadovaujami Simonos Kutkevičienės ir Astos Paulauskienės, tautinių šokių kategorijoje savo amžiaus grupėje užėmė I v. Mušamųjų ansamblio, kuriam vadovauja Večeslavas Krasnopiorovas, muzikantai tapo prizininkais – III v. laimėtojais, o iš 10 Dailės skyriaus mokinių apdovanojimai atiteko trims: I v. pelnė Augustės Grikštaitės kūrybinis darbas, antrosios vietos paskirtos Miglei Melnikovai ir Justinai Baltrūnaitei. „Kiti mūsų skyriaus mokiniai buvo apdovanoti diplomais, kurie primins apie dalyvavimą šiame konkurse“, – teigė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė.


„Visi įtariamieji formaliai nepripažino savo kaltės, tačiau faktiškai tai padarė – prisipažįsta smurtavę prieš nukentėjusįjį, tačiau teigia, kad jų smūgiai negalėjo būti mirtini“, – sakydamas baigiamąją kalbą teisme, teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurij Petuchov, taip apibendrindamas nužudymu kaltinamų kretingiškių 20 metų Deivido Stončiaus, 34 metų Rolando Arbačausko ir 26 metų Žutautų kaimo gyventojo Stepono Kauno parodymus.


  • Iš policijos suvestinių

PALANGOJE.

ŽVYRO KARJERE. Liepos 12 dieną apie 19 val. gauta informacija, kad karjere netoli oro uosto nuskendo vyras. Atvykę pareigūnai rado gelbėtojų-narų iš vandens ištrauktą 1986 m. gim. vyro kūną, o medikai konstatavo žmogaus mirtį. Kūnas buvo be išorinių smurto žymių, pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija


Muzikuoja jauniausi Šukės saviveiklininkai.

Į tradicinę vasaros šventę „Sodžiaus takais“ Šukės ir aplinkinių kaimų žmones sukvietė Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyrius. Jo vadovė Violeta Ruikienė įsitikinusi: nors žmonių kaime ir mažėja – Šukėje jų nebesuskaičiuotum nė iki 300, tačiau žmonės myli savąjį sodžių ir tą meilę įrodo savo darbu.

Šukėje jau kelerius metus veikia Juliaus Kalniaus medienos įmonė, Dainiaus Miliaus ūkinė-komercinė gintaro apdirbimo įmonė – jose darbo suranda ir vietiniai šukiškiai. Be to, kad Šukės apylinkės garsėja darbščiais ūkininkais, kaime esama ir bitininkų, ir smulkių ūkių: medaus galima paskanauti pas Antaną Jurgaitį, Romą Jonušą, Eugenijų Tarvydą, Augustiną Šleinių. „O Rimantas Liebus garsėja ne tik kaip darbštus bitininkas, bet ir profesionalus pirtininkas, vantų rišėjas, – patikslino V. Ruikienė ir pasidžiaugė: – Nors kaime gyvulininkyste nedaug kas beužsiima, tačiau pieno ir sūrių dar prigamina Gema ir Edvardas Pazdrazdžiai, Bronė Bukauskienė, Genė Šalnienė, Zina ir Justinas Riniai. Gi naujai įsikūręs Kristinos ir Viktoro Kavaliauskų braškių ūkis garsėja ne tik uogomis, bet ir daržovių daigais.“


Sveikinimai juodupėniškiams nuo kaimynų: (iš kairės) „Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė, Juodupėnų skyriaus vedėja Danguolė Vaičekauskienė, Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė ir viena šventės vedėjų Juodupėnų skyriaus meno vadovė Brigita Valinskienė.

Vasaros šventė romantišku meilės gimtinei jausmus žadinančiu pavadinimu „Šioj žemėj mano pėda įspausta...“ nuvilnijo Juodupėnuose. Gausiai žmonių subūręs renginys – jau gili kaimo tradicija, žmones pasibuvimui sykiu subūrusi 21-ą kartą.

„Kažkuriais metais mano kaimynė į Norvegiją išsivežė dvi dukteris. Praėjo laiko, ir viena jų grįžo į Juodupėnus. Įėjusi kieman mano vienuolikmetė kaimynė pradėjo šokti, suktis – ji taip emocingai išreiškė džiaugsmą sugrįžus į gimtinę, kad tai negalėjo nesujaudinti. Tada ir pagalvojau: juk čia gimėme, čia augome, čia gyvenimus kuriame, vadinasi, ir tą pėdą įspaudžiame, ir kur tu, žmogau, apskritai be tos Lietuvos pasidėsi...“, – kas įkvėpė šventės pavadinimui, prisipažino Salantų kultūros centro Juodupėnų skyriaus vedėja Danguolė Vaičekauskienė, kuriai surengti šventę talkino Juodupėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Stanienė, pasirūpinusi, kad visi būtų pavaišinti koše ir arbata, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis ir seniūnijos sporto organizatorė Dovilė Kiesienė, juodupėniškius ir kaimo svečius subūrusi sporto varžyboms, netradicines sporto rungtis sugalvojęs ir vedęs Vidmantas Vaičekauskis. Lėšų pagal parengtą projektą šventei surengti skyrė rajono Savivaldybė, juodupėniškių idėjas palaikė ir vietos gyventojas Valdas Stanius. Gėlėmis, jų kompozicijomis šventės prieigas išpuošė Daiva Petrulienė, Milda Alonderienė ir Brigita Valinskienė.


Kėdainių rajone, Liepų kaimo laukuose, įvykusiose respublikinėse artojų varžybose tarp absoliučių nugalėtojų ir vėl pateko kretingiškis Kazys Genčius, o Antanas Duoblys iš Kūlupėnų seniūnijos užėmė trečiąją vietą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas