Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1154) 2017-05-26

Girtų vairuotojų teistumas negąsdina

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Policijos pareigūnai rengia reidus, tačiau pastebi, kad efektyviausiai išaiškinti neblaivius vairuotojus sekasi padedant visuomenei.

Net ir sugriežtinta atsakomybė neatėmė noro girtam sėsti už vairo – per šiuos metus Kretingos rajone pareigūnai sulaikė 19 vairuotojų, kurių neblaivumas buvo didesnis negu 1,5 promilės alkoholio. „Tūkstantinės baudos, automobilio konfiskavimas, vairuotojo pažymėjimo praradimas – ko dar reikia, kad žmogus girtas nesėstų už vairo?“, – svarstė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, pripažindamas, kad girti vairuotojai – viena opiausių šiandienos problemų, kurią išspręsti įmanoma tik pasitelkus visuomenę.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo teisės aktų pataisos, pagal kurias vairavimas esant girtam, kai kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, prilyginamas nusikaltimui. Vadinasi, įkliuvus policijai, tokio vairuotojo laukia teismas, kuris gali paskirti baudą arba areštą, arba net laisvės atėmimą iki 1 metų. Maža to, žmogaus biografija visam gyvenimui lieka „papuošta“ įrašu apie teistumą.

Girto vairuotojo portretas

Nors tokių įstatymų pakeitimų iniciatoriai tikėjosi, kad sugriežtinta atsakomybė vairuotojus atgrasys nuo pagundos sėsti už vairo išgėrus, to paties vylėsi ir policijos pareigūnai, tačiau, panašu, kad laukiamo efekto nepasiekta. Kretingos rajono policijos komisariatui tenka kiekvieną mėnesį skaičiuoti vairuotojus, kurių girtumas viršijo 1,5 promilės: sausį ir vasarį jų buvo po 3, kovą – 5, balandį ir gegužę – po 4 vairuotojus. Taigi iš viso policija Kretingos rajono keliuose išaiškino 19 vairuotojų ir tik penktadalis jų yra ne mūsų rajono gyventojai.

Už vairo girti sėda ne tik žalias jaunimėlis – beveik 40 proc. visų įkliuvusių vairuotojų yra 40-50 metų amžiaus. Absoliučiai vyrišką kompaniją prieš 10 dienų papildė viena moteris, kuri į alkoholio matuoklį pūstelėjo daugiau kaip 3 promiles ir tai padarė vidury dienos.

„Duok Dieve, jei policija išaiškina bent pusę vairuotojų, kurie už vairo sėda girti. O kiek dar jų nepatenka į mūsų akiratį? Esu įsitikinęs, kad kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnai sulaiko neblaivų vairuotoją, išsaugome mažiausiai vieną gyvybę“, – teigė A. Pužauskas.

Palyginti, kiek vairuotojų, kurių girtumas viršijo 1,5 promilės, su ankstesnių metų statistika neįmanoma, nes iki šiol visi neblaivūs vairuotojai buvo skaičiuojami bendrai, nesvarbu, ar „pripūtė“ 0,4 promilės, ar viršijo 3. Tad iš viso neblaivių vairuotojų per 2016 metus Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai išaiškino 352, 2015 m. – 337, 2014 m. – 380, 2013 m. – 339.


Antanas SASNAUSKAS:

– Skaičiau, kad nuo šių metų, pagal Kelių eismo taisykles, piliečiai, vairavę apsvaigę nuo alkoholio, jeigu kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės, bus baudžiami jau nebe administracine, o baudžiamąja atsakomybe. Manau, kad užsimota daugiau dėl vaizdo. Netikiu, kad visus taip ir pasodins, o baudų tokie neturi iš ko mokėti. Gal jiems liūdniau būtų, jei konfiskuotų automobilį ar ilgam laikui atimtų teises.

Laurynas LAZDAUSKAS:

– Mano aplinkoje pasitaikė atvejis, kai pažįstamas papuolė už vairo įkaušęs, tiesa, normos jis neviršijo, tad viskas baigėsi laimingai. Kiekvienas, žinoma, sprendžia pats, aš, kad ir labai mažai išgėręs, nevairuočiau. Ką tai reiškia baudžiamoji atsakomybė už daugiau negu 1,5 promilės? Pagal laidavimą daugelis išsisuks, o tiems, kuriems nerūpi ateitis, tas įrašas biografijoje – buvęs nebuvęs. Be to, gal gūdžiuose kaimuose „ereliai“ Kelių eismo taisyklių pakeitimais iki šiol net nepasidomėjo?

Rita MILAŠIENĖ:

– Asmeninės atsakomybės jausmą, kaip ir kitas vertybes, žmogui nuo mažens turi įskiepyti pirmiausia šeima, be abejo, taip pat svarbu ir aplinka, kokie draugai kasdien supa, kokios yra jų vertybės. Bet už vairo sėda ir, deja, vidutinio bei garbaus amžiaus vyrai ar moterys. Mano nuomone, kai kuriais atvejais lemia per mažas baudžiamumas, daugelis randa būdų kaip nors susitarti, išsisukti, situaciją sušvelninti.

Lina PETRAUSKIENĖ:

– Aš labai džiaugiuosi tomis permainomis, kurias žada dabartinė Lietuvos valdžia. Jeigu alkoholio kada nors bus galima nusipirkti tik specializuotose parduotuvėse, kaip yra Norvegijoje, tai kiekvienas „erelis“ neturės progos jo gauti bet kur ir bet kada užsimanęs. O kol kas, manau, reikėtų daugiau kontrolės. Reorganizavus policijos veiklą, pareigūnų, atrodo, gatvėse padaugėjo, bet galėtų daugiau pavažinėti ir po rajono pakraščius. Kai kuriuos išgėrusius vairuotojus didesnė baimė būti pričiuptiems pristabdytų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Padarėme klaidą, kad į parko teritoriją įkėlėme Sporto mokyklą, o dabar turiu įrodinėti, kad dvaro parke turi būti ne krepšinio aikštelė, o fontanas“, – vakar įvykusiame Kretingos rajono tarybos posėdyje stebėjosi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kurios prašymui nugriauti sporto aikštelę tarybos nariai neskubėjo pritarti ir po aršių diskusijų šį klausimą atidėjo kitam posėdžiui.


Mylėjo gėles – įkūrė jų karalystę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Vydmantiškės Irenos Jankauskienės šiltnamiuose užburia gėlių įvairovė.

Pati savo namuose noriu matyti kuo mažiau spalvotų žiedų, kuo daugiau – ramios žalumos“, – šypsojosi keliolika metų gėles auginanti vydmantiškė Irena Jankauskienė.

Verslu rūpinasi visa šeima

Jos žodžiais, plušant prie namų esančiuose 6 šiltnamiuose, kuriuose, be žaliam fonui sukurti skirtų dabar itin madingų viksvų bei šlamučių, veši gausybė vejoms, terasoms ir balkonams puošti tinkamų surfinijų, verbenų, bakopų, lobuliarijų, lobelijų, palergonijų, sprigių, lakišių, serenčių, ledinukių, begonijų, lenkų ašaromis vadinamų fuksijų ir dar visa ko, tame spalvų margumyne per dieną akys atsigano.

Darbas kasryt čia prasideda pusę devynių: laistoma kaip kada – kartais paprastai, kartais moderniu kapiliariniu būdu, kai ateina laikas, tręšiama kompleksinėmis trąšomis, kruopščiai apskabomas kiekvienas padžiūvęs žiedynas ar lapelis. Jei sykį Jankauskai žmogui parduos augalą, tai tik tokį, kuris iš tikrųjų teiks džiaugsmą. Todėl kasmet dažniausiai ir atvyksta nuolatiniai pirkėjai iš Palangos, Kretingos bei šių apylinkių, bet būna, kad užsuka į kurortą ar iš jo pro Vydmantus pravažiuojantys poilsiautojai, kryžkelėje pastebėję lentą su užrašu, kad šioje gyvenvietėje yra toks Jankauskų gėlių ir dekoratyvinių medelių ūkis.

Šiltnamiuose žydėjimo metas paprastai trunka iki liepos pabaigos, o tada sodinamos chrizantemos, kurių kasmet iki Visų šventųjų dienos ir Vėlinių užauginama apie 2 tūkstančiai.

Jeigu niekas nepadėtų, vienai Irenai tiek viso aprėpti būtų ir neįmanoma. Tačiau prieš keliolika metų įkurtas Jankauskų gėlių ir dekoratyvinių medelių ūkis yra visos šeimos verslas, tad jame ir sukasi visi – be moters, jos vyras Juozas, sūnus Tomas, kai tik gali, prigriebia šiaip kitus darbus turintys, Palangoje bei Klaipėdoje gyvenantys kiti du sūnūs – Vidas ir Darius.


Klausgalvų pievose mūks prancūziški galvijai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Vaizdingose Klausgalvų kaimo, įsiterpusio tarp Nasrėnų ir Kalnalio, apylinkių ganyklose oriai žolę rupšnoja 58-erių ūkininko Vytauto Maciaus mišrių galvijų banda. Tačiau, akyliau įsižiūrėjus, tarp kelių dešimčių galvijų savo balta spalva bei tvirtu stotu išsiskiria prancūzų Šarolė veislės bulius. Tai jis šios bandos valdovas – patinas, iš kurio, V. Macius tikisi jau po dvejų metų turėti pusę išgrynintos bandos.


Paskutinis skambutis vakar nuskambėjo 327 įvairių Kretingos rajono mokyklų abiturientams, tai yra 11-ai mažiau negu pernai.

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė akcentavo, kad šiųmetiniai duomenys yra 2016 metų rugsėjo 1-osios.

Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją šiemet baigs 135, kai pernai – 147, Pranciškonų gimnaziją – 107, kai pernai 108, Salantų gimnaziją – 38, kai pernai 40, Darbėnų gimnaziją – 24, kai pernai 27, Vydmantų gimnaziją –23, kai pernai 18 abiturientų.

Jie jau laikė ir pirmąjį valstybinį brandos egzaminą: balandį – anglų kalbos kalbėjimo dalį, o gegužės 20-ąją – likusias tris šio egzamino dalis: skaitymo, rašymo bei klausymo.

Birželio 3 dieną abiturientų laukia valstybinis geografijos egzaminas. Jį pasirinko 42 moksleiviai. Šio valstybinio egzamino centras – Pranciškonų gimnazija.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“, vadovaujamas Andriaus Razmaus, dalyvavo suaugusiųjų liaudiškų šokių grupių konkurso „Pora už poros“ finale – Ukmergėje įvykusiame renginyje kretingiškiai buvo nominuoti mažojo laureato diplomu.


Fotografijų konkurse pirmąją vietą pelniusio kadro autorė Augusta Daunytė pasakojo, jog nuo mažens su mama daug keliauja. „Dažnai turistai mato tik gražius viešbučius, patrauklius akiai vaizdus. Supratau, jog egzistuoja du pasauliai šalia vienas kito. Tą kitokį pasaulį, kuris yra vos 20 kilometrų nuo Egipto žymaus kurorto Šarm El Šeicho, ir norėjau parodyti“.

Gegužės pradžioje Vilniuje įvyko kasmetinio, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga rengiamo, žurnalistų dienų renginio „leŽuDi’17“ uždarymo popietė, kurios metu buvo apdovanotas labiausiai visuomenei nusipelnęs tiriamosios žurnalistikos atstovas Šarūnas Černiauskas ir fotografijų bei rašinių konkurso nugalėtojai.

Svarstė, kaip ir kodėl lenktyniauja žiniasklaida

Vilniaus universiteto žurnalistikos studentų organizuojamas „leŽuDi“ – tai žurnalistų dienos, suburiančios rašančius, fotografuojančius ir kitus šioms sritims prijaučiančius jaunuolius, studentus bei profesionalus, kurie dalijasi savo patirtimi. Šiemet renginys surengtas 26–ąjį kartą.

Kiekvienais metais stengiamasi aptarti vis kitokį žiniasklaidos apsektą, tad „leŽuDi’17“ pasirinkta žurnalistikos kaip lenktynininkės metafora. Diskutuota apie tai, kodėl blogos naujienos pirmauja, spręsta, kodėl žiūrime radiją, klausomės laikraščio, skaitome televiziją, kalbėta apie tai, kokią įtaka žiniasklaida turi įstatymų leidybai bei aptarta begalė kitų aktualių temų. Organizatorių, Vilniaus universiteto studentų, žodžiais – žiniasklaida niekada nestovi vietoje, todėl šiemet ir stengtasi atsakyti į klausimą, kaip gi ji lenktyniauja.


Fotografui Arvydui Gurkšniui bene įdomiausia nuotraukas kurti gamtoje, kur gimsta tikrasis grožis, ir jis užfiksuojamas subtiliausiai.

Gegužę Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Jaunimo erdvės „Savas kampas“ prieigose pasirodė intriguojanti 33-jų fotografo Arvydo Gurkšnio, kilusio iš Pakruojo rajono, bet didžiąją gyvenimo dalį praleidusio kuršių žemėse – Salantuose, fotografijos darbų paroda, kurią galima apžiūrėti iki birželio 5 d.

Fotografo kelionė prasidėjo 2009 m. Pradžią lydėjo manipuliacijos ir fantazijos paieška realybėje. Po eksperimentavimo ir savęs paieškos metų, dabartiniu fotografavimo interesų subjektu tapo natūralumas, gamta ir savitas jos vizualizavimo rakursas. Mintimis apie fotografijos meną su „Kuprine“ sutiko pasidalinti ir pats fotografas.

– Kas fotografija yra jums?

– Fotografija – tai įvykių ir akimirkų fiksavimas, kuomet pasirinktas momentas gali būti sustabdytas arba net manipuliuotas. Tai begalinių variacijų ir perspektyvų raiškos priemonė, kuria galima realybę susieti su asmenine pasaulio perspektyva.


Kasryt išėjus iš namų, gegužė savo žydinčiais obelų žiedais primena man apie artėjančią vasarą – tą metų laiką, kuris man asocijuojasi su nepriklausomybe, ilgais vakarais prie jūros bei laisve nuo rūpesčių. Dar ir dabar pamenu, kaip metai iš metų su draugėmis dar kartais šalna žemę padengiančiais kovo vakarais skaičiuodavome dienas iki vasaros atostogų, kuomet galėsime mokyklą nustumti į tolimiausią atminties stalčių ir per visas tas 92 dienas ją prisiminti tik tiek kartų, jog galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Taip ir būdavo: vasaros buvo nerūpestingos, miegas iki vidurdienio tapdavo įprastu reiškiniu, svarbiausia būdavo šaltas gėrimas ar ledai rankoje, artimiausių draugų veidai šalia bei senos, įprastos vietos diena iš dienos. O tada vasara staiga pasibaigdavo vos prasidėjusi.


Gegužės 12 dieną visi džiaugsmingai sugužėjo į Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką, kasmetinį renginį – bibliotekos bičiulių šventę „Puslapių šnaresys“, kur buvo apdovanoti ištikimiausi jaunieji bibliotekos skaitytojai.


Pranciškonų gimnazijos mokinys Vilius Juodys – sumanus ir ryžto nestokojantis devintokas. Kretingos rajono komisijai jis pristatė savo paties sugalvotą ir išpuoselėtą idėją „Klasės parlamentas“, kuri buvo išrinkta geriausia ir perspektyviausia, todėl gegužę vaikinas atstovavo Kretingos rajonui nacionaliniame „IDĖJA+“ konkurse, vykusiame Klaipėdos kultūros fabrike.


Įvairios treniruotės, dalyvavimas valstybės šventėse, miesto renginiuose ar stovyklose, atrodo, turėtų varginti šiuolaikinį jaunimą, pratusį prie informacinių technologijų, tačiau taip tikrai nėra, netgi priešingai: jaunieji šauliai – Lietuvos šaulių sąjungos nariai nuo 11 iki 18 metų savo noru užsiima šia naudinga bei skatinama veikla, kurios potyriais sutiko pasidalinti.

Plungės rajono apylinkės teismas Palangos kredito unijos byloje paskelbė nuosprendį sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu kaltintiems šešiems 31-63 metų vyrams ir dviem 30-51 metų moterims. Palangos kredito unijos įkūrėjui kretingiškiui 49 metų Evaldui Petrauskui skirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.


Pirmadienį Kretingos rajono apylinkės teisme 22 metų kretingiškis Rokas Štombergas prisipažino įgijęs kanapių ir jų dalių bei kokaino ir kad šias narkotines medžiagas jis ketinęs ne tik vartoti pats, bet ir platinti kitiems. Vienas R. Štombergo klientų – 20 metų kretingiškis Deividas Lapas atsidūrė kaltinamųjų suole kartu su juo.


Kretingos krepšinio komanda „Sanpola-Baltija“, tapusi Palangos miesto atvirų krepšinio pirmenybių nugalėtoja.

Palangos universalioje sporto arenoje tris mėnesius vyko šio miesto atviros krepšinio pirmenybės, kurias inicijavo Palangos sporto centras. Varžybose dalyvavo 14 vyrų komandų iš Palangos ir Klaipėdos miestų, Kretingos bei Klaipėdos rajonų, senjorų grupėje varžėsi 4 komandos.

Po rungtynių pogrupiuose sekė atkaklios kovos atkrintamosiose varžybose, po kurių paaiškėjo pusfinalio dalyviai. Pirmoje poroje Kretingos „Sanpola-Baltija“ 101:66 įveikė „Palangos tiltą“, kitame pusfinalyje „Lokiai“ 83:63 nugalėjo kretingiškių „Virusą“. Rungtynėse dėl III vietos po atkaklios kovos 79:74 „Palangos tiltas“ nugalėjo „Virusą“, o didžiajame finale „Sanpola-Baltija“ 108:72 šventė pergalę prieš „Lokius“ ir tapo pirmenybių nugalėtoja. Daugiausiai – 36 – taškų nugalėtojams pelnė Edgaras Vigelis, Arnas Gudžiūnas – 20, „Lokiams“ – Mantas Valčiukas – 21.


Ant nugalėtojų pakylos – kretingiškis Edvinas Gerasimenko

Kėdainiuose įvyko Lietuvos jaunučių (gimusių 2001-2004 m.) karatė kiokušin čempionatas, kuriame dalyvavo 400 dalyvių iš daugiau negu 30 Lietuvos klubų. Sėkmingai šiose varžybose startavo Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai.

Vaikinų jaunučių, gimusių 2001-2002 m. amžiaus grupėje, 65 kg svorio kategorijoje nepralenkiamas buvo Edvinas Gerasimenko, pirmoje kovoje įveikęs Jorį Gurskų iš Anykščių, ketvirtfinalyje palaužęs kėdainiečio Karolio Kvedaro pasipriešinimą, pusfinalyje po pratęsimo ir dėl svorio skirtumo nugalėjęs vilnietį Dmitrijų Milziunčenkovą, shodanietis prasiskynė kelią į finalą. Finalinėje kovoje kretingiškis nugalėjo labai pajėgų varžovą iš Šiaulių Daniilą Zubiliną ir tapo Lietuvos čempionu.


Erlėniškiams trūksta vandens

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Erlėnų bendruomenės atstovai skundžiasi, jog jau kelerius metus savaitgaliais iš jų kranų vanduo varva tarsi iš nosies, kol galop vakarais išvis nutrūksta jo tiekimas. Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Sima Striukienė sakė, jog dėl tokios padėties nebeapsikenčiantys jų kaimo žmonės nutarė rinkti parašus ir pateikti juos Savivaldybei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas