|
|
|
(1152) 2017-05-19Paštininkės prašymą išgirdo tik tada, kai šuo įkando
„Skaudžiausia yra tai, kad nevertinamas paštininko darbas, o rimtos reakcijos ir atsiprašymų sulauki tik tada, kai šuo jau įkanda. Aš tik dirbu savo darbą ir noriu jaustis saugi, bet kiekvieną kartą važiuodamas jau žinai, kur tave pasitiks palaidi šunys ir jų šeimininkams tavo prašymai juos uždaryti – lyg žirniai į sieną“, – pasakojo „Pajūrio naujienų“ paštininkė Adelė Šlimienė, kuri antradienio rytą išvežiodama spaudą prenumeratoriams, Kretingos mieste buvo sukandžiota šuns. „Buvo likę tik 6 laikraščiai – džiaugiausi, kad gana greitai pasisekė išvežioti spaudą ir darbas jau į pabaigą“, – antradienio rytą prisiminė A. Šlimienė. Tačiau tuomet, kai ji dviračiu privažiavo vieną kiemą Kretingos mieste ir prisiartino prie tvoros, šalia kurios yra pašto dėžutė, prie jos pribėgo du šunys: mažas šviesiai rudas ir didelis juodas. „Tas mažiukas visada puldavo – jis lengvai išlįsdavo pro tvoros apačią į gatvę. Kartą kai avėjau aulinius guminius, jis bandė įkąsti į koją – tąkart ir supratau, kad jo turiu saugotis, – kalbėjo A. Šlimienė. – Tad jį pamačiusi išsitraukiau žybsintį žibintuvėlį, kuris yra skirtas specialiai atbaidyti šunims – jį nukreipiau į rudąjį šunį. Tuo metu man iš šono priėjo didysis šuo – jis ir suleido dantis į šlaunį.“ A. Šlimienė pasakojo, kad didysis šuo paprastai agresyvus nebūdavo ir kaip tik tą mažesnįjį bandydavo atitraukti, kad šis nelotų ant žmonių. „Tikrai nesitikėjau, kad dabar įkas tas didysis ir manau, kad jis gal taip padarė, nes buvo įaudrintas to mažiuko lojimo“, – svarstė A. Šlimienė. Ji pasakojo, kad tuomet kai pajuto įkandus šunį, atrodė, kad širdis sustos. Nežinodama, ką daryti, ji iš lėto atatupsta pasišalino iš gatvės, o tuomet, sėdusi ant dviračio ir, kęsdama skausmus, nuvažiavo į policiją, kur parašė pareiškimą. Tą pačią dieną ji kreipėsi ir į medikus dėl būtinos pagalbos suteikimo.
Apžvelgė slaugos kokybės aktualijas
Tarptautinės slaugytojų dienos proga Klaipėdos universitetinėje ligoninėje išvien su Sveikatos priežiūros ir farmacininkų specialistų kompetencijų centru buvo surengta konferencija „Slaugos kokybės aktualijos“, kuri buvo skirta Klaipėdos regiono slaugytojams bei sveikatos priežiūros įstaigų slaugos administratoriams. Konferencijoje apžvelgta šiandienos situacija ir nubrėžtos gairės, kaip šalyje gerinti slaugos kokybę.
Mažieji žemaitukai pristatė savąjį kraštą
Salantų lopšelyje-darželyje „Rasa“, kuriam šiuo metu laikinai vadovauja direktorės pavaduotoja Daiva Pučkorienė, pirmą kartą buvo surengta regioninė vaikų konferencija „Mes – mažieji žemaitukai“.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Kretingos rajono kultūros centro moterų choras „Svaja“ dalyvavo Marijampolėje įvykusiame konkurse – XVIII tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje “Džiūgaukim... Aleliuja 2017“. Jame mūsų krašto chorą lydėjo sėkmė – „Svaja“ apdovanota II laipsnio diplomu.
Kvies naktį apšviestas Kretingos muziejus
Byla dėl namo stogo greit bus užversta
Dėl patirtų nuostolių į teismo suolą bendrovę „Kretingos komunalininkas“ atitempusi statybų organizacija „Lankstinys“ savo ieškinio – su delspinigiais ir palūkanomis apie 60 tūkst. Eur – neatsisako. O priešieškinį pateikęs „Kretingos komunalininkas“ iš „Lankstinio“ siekia prisiteisti 36 tūkst. 475 Eur netesybų bei 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jau išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos.
Šokėjų pergalė
Plungėje įvykusiose sportinių šokių kvalifikacinėse varžybose Plungės mero taurei laimėti Kretingai atstovavę Pranciškonų gimnazijos sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai 15 metų Vingaudas Navickas ir 14 metų Ugnė Ramanauskaitė jaunimo amžiaus grupėje Lotynų Amerikos šokių programoje užėmė II v. ir buvo apdovanoti taure. Šokėjų porą šioms varžyboms parengė treneriai Alfonsas Mačėnas ir Eglė Mačėnaitė.
„P. n.“ informacija
Iškovojo pirmąjį tašką
Kretingos futbolo komanda „FK „Minija“ pirmosiose Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos rungtynėse namie 0:0 sužaidė su Šiaulių „Juventa-99“. Taigi kretingiškiai įsirašė pirmąjį šio sezono tašką.
Prieš prasidedant rungtynėms futbolininkus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, abiejų ekipų kapitonai iškėlė Lietuvos Respublikos vėliavą. Susitikimą aktyviau pradėjo ir kamuolį ilgiau kontroliavo aikštės šeimininkai. Jau per pirmąsias 10 minučių jie kelis kartus uždirbo teisę kelti kamuolį nuo kampinės vėliavėlės. Iš toli smūgiuoti bandė Martynas Bučas. Kelis kartus pavojingai bandė atakuoti ir šiauliečiai. Antrajame kėlinyje žaidimas daugiausia vykdo šiauliečių pusėje. Realiausią progą pasižymėti „FK „Minija“ turėjo 62-ąją rungtynių minutę. Paslydus svečių gynėjui, vienas prieš vartininką išbėgo Artūras Anužis. Kretingiškis, kito suskubusio gynėjo stumteltas ir dėl to praradęs pusiausvyrą, dar sugebėjo paspirti vartų link, tačiau tai didesnių problemų „Juventos-99“ vartininkui Martynui Konteikiui nesukėlė. Po šio epizodo ir toliau daugiau puolė „FK „Minija“. Tolimais smūgiais laimę bandė broliai Anužiai, rungtyniavę skirtinguose puolimo kraštuose. Dešinėje žaidęs Artūras, kėliniui artėjant į pabaigą, įsiveržė į svečių baudos aikštelę ir atliko gerą perdavimą. Deja, prie kamuolio nesuskubo nei Andrius Paulauskas, nei Žilvinas Lukošius. Rungtynės baigėsi rezultatu 0:0.
Kretingos sporto mokykloje įvyko krepšinio grupių turnyras „Tėtis, aš ir draugas“ . Varžybos buvo surengtos trijose amžiaus grupėse. Pirmojoje jų – gimusių 2007 m. ir jaunesnių – dalyvavo 7 komandos. Nugalėjo ir I vietą iškovojo Kazbaraičiai Žydrūnas, Kantautas ir Tautvydas, 9:5 nugalėję Untulius Feliksą, Dovydą ir Gytį. Trečią vietą iškovojo Leščiauskai Jonas, Dovydas ir Jokūbas, 11:5 nugalėję Kazlauskus Vytautą, Deividą ir Nedą. Antrojoje amžiaus grupėje (gimusių 2003-2006 m.) dalyvavo 3 komandos. Pirmą vietą iškovojo Tiškai Ramūnas, Rokas ir Kajus, 9:8 nugalėję Rupšlaukius ir 12:6 – Razgus. Antri liko Rupšlaukiai Matas, Tautvydas ir Faustas, 9:5 nugalėję Razgus Saulių, Tadą ir Rojų, kurie liko treti. Trečiojoje – gimusių 1998-2002 m. – amžiaus grupėje dalyvavo 4 komandos, tarp kurių I vietą iškovojo Stonkai Salvijus, Kornelijus ir Šarūnas, 15:9 nugalėję Jucius, 14:11 – Lieškūnus ir 18:10 – Jonauskus. Antri liko Juciai Raimondas, Aidas ir Eligijus, 10:9 nugalėję Lieškūnus ir 13:12 – Jonauskus. Trečią vietą iškovojo Lieškūnai Marius, Mantas ir Benas, Jonauskus nugalėję 17:14.
„P. n.“ informacija
Birželį neliks šildymo lengvatos
Nuo birželio pridėtinės vertės mokestis (PVM) šildymui bus nebe 9, o 21 procentas. PVM lengvatą šildymui panaikino Lietuvos Respublikos Seimas.
Varkojų skandinaviškas langas dar šiltesnis
Šį pavasarį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vykusioje statybų ir interjero dizaino parodoje „Resta 2017“ uždaroji akcinė bendrovė „P. Varkojis ir kompanija“ iš Kurmaičių lankytojus traukė patobulintu ir gerokai šiltesniu skandinavišku langu ir šiuolaikišku įmonės stendu.
Žvainiuose nušurmuliavo Šeimų šventė
Imbarės krašto žmonės buvo susirinkę į tradicinę Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus bei kaimo bendruomenės organizuojamą šventę „Šeima – lyg židinys, jei kurstysi bendravimą kaip liepsną, ji gyvuos“.
Bendruomenės veiklą praturtina kelionėmis
Padvarių kaimo bendruomenės „Trys tvenkiniai“ taryba, kuriai vadovauja Ieva Latakienė, bendruomenės narius pakvietė į tradicinę kasmet rengiamą kelionę. Šįsyk padvariškių – išvykoje dalyvavo apie 50 žmonių – laukė pažintis su Šiaulių kraštu ir Burbiškio dvare įvykusi Tulpių žydėjimo šventė.
Slyvoms žydint – kova su kenkėjais
Kurmaičių bendruomenę jau trečią kartą aplankė keliaujantis šeimų festivalis „Gyvybės medis“, kurį inicijuoja asociacija „Gyvoji planeta“. Kurmaitiškiai šventė pačių sutvarkytoje Akmenos upės pakrantėje, kuri jau tapo vietos gyventojų bei svečių pamėgta poilsio vieta.
Ugnis prarijo namus
Trečiadienį apie 6:50 val. kilęs gaisras supleškino medinį namą Žutautų kaime – jame vienas gyvenęs 52 metų Alvydas Balsevičius liko kaip stovi, rankose teturėdamas keletą apdegusių dokumentų, kuriuos spėjo išnešti iš liepsnų. Šiek tiek daugiau negu prieš metus gaisras buvo kilęs šalia esančioje sodyboje – tuomet supleškėjo ūkinis pastatas.
1944 metų spalio 8 dieną skaudančia širdimi tolyn nuo artėjančios sovietinės kariuomenės ir gimtosios Žemaitijos Klaipėdos link į nežinią dviračiu išvažiavęs Kretingos pranciškonų gimnazijos auklėtinis Antanas Mončys (1921–1993) juo, o taip pat ir žemaičiu bei kretingiškiu, liko visam likusiam gyvenimui, kurį teko praleisti toli nuo savo gimtinės Vokietijoje ir Prancūzijoje. Sunkios ir varginančios kelionės metu patyręs bombardavimus ir apšaudymus, pasiekė Vokietiją, kur sutiko ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Gyvendamas karo pabėgėlių, vadintų perkeltais asmenimis, stovykloje, Bavarijoje, prie Miuncheno, JAV okupacinėje zonoje čia 1946 m. susipažino su skulptoriumi Vytautu Kašuba, jam parodė peiliuku mažomis figūrėlėmis išdrožinėtą medinę dėžutę. Po ilgo pokalbio su juo ir keleto piešimo pamokų, jis nusprendė tolesnį savo gyvenimą sieti su skulptūra. Kad patektų į Prancūzijos okupacinę zoną, kurioje 1947 metais atsidarė dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) įsteigta Freiburgo taikomosios dailės mokykla, draugo padedamas jis buvo priimtas į netoli Tiubingeno įsikūrusį M. K. Čiurlionio vardo tautinį ansamblį, jame dainavo ir grojo dūdele. To reikėjo, nes perkeltieji asmenys negalėjo laisvai keliauti tarp Vokietijos okupacinių zonų, kai ansamblio vadovas Alfonsas Mikulskis (1909–1983) kandidatus į jį galėjo laisvai pasirinkti iš visų trijų okupacinių zonų. Įstojęs į Freiburgo taikomosios dailės mokyklą, mokėsi profesoriaus Aleksandro Marčiulionio (1911–1998) vadovaujamojoje skulptūros studijoje. Norėdamas atsigriebti už veltui praleistus metus dirbo su įniršiu, tuo stebindamas ir dėstytojus, ir draugus. „Pasijutau kaip žuvis vandenyje. Su draugu parsivežėme iš miesto griuvėsių karučiu akmenų ir kalėme“, – prisiminė Antanas. 1950 metais, baigęs mokyklą, gauna skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos okupacinės valdžios stipendiją toliau studijuoti Paryžiuje.
Apie partizanų gyvenimą pasakos naktišokiais
Apie partizanų gyvenimą pasakos naktišokiais Salantų žygeivių bei visuomeninės organizacijos „Ceklio kuršiai“ įkūrėjų Aurimo Rapalio ir Arvydo Gurkšnio iniciatyva rytoj Salantų kultūros centre bus netradiciškai – su dainomis ir naktišokiais – surengtas Žemaičių apygardos Kardo rintinės partizanų atminimo vakaras. Siekia garsinti Salantų kraštą „Pas mus įprasta apie partizanus kalbėt ašaringai. Bet ar jie patys, jauni ir energingi vyrai, būtų to norėję? Yra žinoma, kad 1947-ųjų vasarą Notėnuose, po atlaidų bažnyčioje, vyrai linksminosi gegužinėje. O prie Platelių, atėmę iš stribų alaus statines, patys pakėlė šokius kaimo jaunimui. Todėl ir mes švęsime naujoviškai – ne užsidarę, su verksmingais minėjimais, o su dainomis ir šokiais ligi pirmųjų gaidžių, kad bendrystėje pajaustume pokario dvasią“, – tvirtino A. Rapalis, su bendraminčiais pirmąkart Kretingos rajone sumanęs tokį renginį. Rinkdami medžiagą apie Kardo rinktinės partizanus, A. Rapalis ir A. Gurkšnis tikino, užmezgą kontaktus ne tik su aplankytų vietovių žmonėmis, bet ir su bendraminčiais iš visos Lietuvos: taip susibičiuliavo su asociacija „Pilsots“, Klaipėdos tradicinių šokių kolektyvais bei grupe „Folks“, vilniečiu atlikėju Gyčiu Ambrazevičiumi, kurie taip pat ketina atvykti į jų šventę. „Mes orientuojamės ne į dalyvių masiškumą, o siekiame naujų idėjų ir tradicijų sklaidos. Ir tuo norime parodyti, kad Salantų kraštas taip pat gali būti įdomus ir į jį verta atvykti“, – užtikrino salantiškiai.
Siekianti tautinio kostiumo tobulumo
Vaikystėje sau pasakiusi „arba siūsiu, arba piešiu“, kretingiškė Ieva Garjonienė, galima sakyti, išpranašavo sau ateitį – šiandien ji yra sertifikuota tautinių rūbų siuvėja, kurios darbai – visų šalies regionų tautiniai kostiumai – pasklidę po visą Lietuvą, vienetinių darbų yra iškeliavę ir pas užsienio lietuvius.
Vidury dienos – visiškai girta vairuotoja
Gegužės 16 dieną apie 14.30 val. pareigūnai Kretingoje, Šventosios g. sustabdė automobilį „AUDI A3“ – už jo vairo sėdėjusi kretingiškė (gim. 1968 m.) buvo girta kaip pėdas. Moteris į alkoholio matuoklį įpūtė net 3,07 promiles – ji buvo nuvežta į ligoninę, kur paimtas kraujo mėginys. Kretingiškė policijos pareigūnams teisinosi išgėrusi tik 2 skardines sidro, tačiau sunku tuo patikėti, žinant, kad jai nustatytas girtumas – vienas didžiausių šiemet. Iš viso nuo sausio 1 dienos Kretingos rajone išaiškinta 16 vairuotojų, kuriems buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, tačiau tarp jų girtesnės moters už paskutiniąją heroję dar nebuvo. Sunkus girtumo laipsnis pradedamas skaičiuoti nuo 2,51 promilių alkoholio, o mokslinėje medicinos literatūroje 4-4,5 promilės neretai įvardijamos jau kaip mirtina alkoholio dozė žmogui. „Daugiau kaip 3 promilės alkoholio – ir vidury dienos. Manau, kad tas žmogus, kurį girtą už vairo sulaiko policijos pareigūnai, turėtų būti jiems dėkingas, kad apsaugojo nuo pavojaus – juk važinėdamas toliau jis galėtų sužaloti ir save, ir kitus žmones, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. – Tai yra baisu. Ir kai paskaitau teismų nuosprendžius, pamatau, kokias tūkstantinės baudos yra skiriamos tiems, kas vairavo girti, susimąstau: kas gali sau tai leisti? Jau nekalbant apie tai, kad žmogaus biografijoje atsiranda teistumas.“ Vairavimas, kuomet girtumas viršija 1,5 promilės alkoholio, nuo šių metų sausio 1 dienos buvo prilygintas nusikaltimui – už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Sodinimo darbai – grąža miškui
„Miško sodinimas mums yra vienas maloniausių darbų. Taip parodome, kad iš miško ne tik imamame – statome namus, gaminame baldus ar kitą produkciją, tačiau jam ir duodame: sodmenimis atsodiname dar didesnius plotus, negu iškertame“, – tvirtino Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška. Pasidžiaugęs, kad pavasario orai buvę palankūs ir leido numatytu laiku atlikti ir užbaigti miško sodinimo darbus, A. Samoška teigė: kaip jaunas medelis augs toliau, priklauso nuo to, ar gamta nepagailės lietaus, o miškuose besilankantys žmonės – geranoriškumo. Šį pavasarį Kretingos miškų urėdija, kurios prižiūrimi miškai driekiasi nuo Skuodo iki Nidos, iš viso atsodino daugiau kaip 278 ha iškirsto miško vietose ir dar 14,1 ha įveisė naujo miško tose žemėse, kurias urėdijai perdavė savivaldybės, norėdamos prasmingai išnaudoti nederlingas, apleistas, nuošalias, sunkiai įdirbamas ir kitai ūkinei veiklai netinkamas žemes.
Atsodina vertingesniais medžiais „Žmogus iš karto pamato iškirstą miško vietą – eina grybauti ar uogauti, ir randa tuštumą ten, kur dar prieš metus ošė medžiai. Iškirstą mišką privalome atsodinti per trejus metus, bet šis darbas, galima sakyti, lieka tarsi nepastebimas: 2-4 metų amžiaus sodmenys žvelgiant iš tolėliau nesimato ir prireikia 7-10 metų, kol jie išauga į tvirtesnius medžius, sukuriančius miško vaizdą“, – kalbėjo A. Samoška. Pasak jo, kiek viename hektare iškirsto miško ploto atsodinama sodmenų, priklauso nuo medžių rūšies: jei tai eglė, beržas – sodmenų skaičius gali būti apie 3100 ir daugiau, jei pušis – sodmenų skaičius išauga ir iki 5100. Bendrai miško ploto pasodinama kiekvienais metais 3-5 procentais daugiau nei buvo prieš tai iškirsta. „Spręsdami, kokios rūšies medžius sodinti, vadovaujamės miško augaviečių charakteristika – atsižvelgiame, kas joje geriausiai prigytų ir, jei tinka, sodiname vertingesnius medžius, negu joje augo, pavyzdžiui, baltalksnius pakeičia eglės, pušys, ąžuolai“, – vardijo A. Samoška. Šiemet Kretingos miškų urėdija pasodino apie 800 tūkst. sodmenų, tarp kurių vyrauja eglės (431 tūkst.) bei pušys (197 tūkst.), taip pat padiegė 69 tūkst. juodalksnių, 15 tūkst. ąžuolų, 27 tūkst. beržų. Anksčiau miškininkai beržų nesodindavo, laikydamiesi požiūrio, kad beržas ir kiti minkštieji lapuočiai yra menkaverčiai medžiai, bet šios dienos nuostatos visai kitos, dabar, pasak urėdo, nevertingų medžių nėra. Įveisiant naują mišką yra įgyvendindamas miško želdinimo nuostatų reikalavimas, kad ne mažiau 30 proc. naujai įveisiamo miško turi sudaryti lapuočiai – beržai, ąžuolai. Anot A. Samoškos, tokiu būdu stengiamasi išvengti vienos rūšies grynų medynų, siekiama sudaryti rūšių įvairovę.
Dvaro kieme suko darbų malūnus
Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Kretingos muziejaus Dvaro malūno kieme kartu su Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų grupės, Darbėnų gimnazijos folkteatro „Dar bėški“ bei Piliakalnio skyriaus folkloro ansamblio „Kėilelė“ koncertais praūžė kelias valandas trukusi smagi jaunųjų amatininkų mugė „Suku suku darbų malūnėlį“. Kirba ir naujos idėjos Nuo 2013-ųjų kasmet vykstančiam renginiui idėją pasiūlė Tradicinių amatų centras, kuriame edukacines programas lankantys rajono mokiniai mokosi kepti duoną, raityti spalvotus atlaidų saldainius, lipdyti iš molio bei daug kitų naudingų dalykų, kuriais, edukaciniams mokslo metams pasibaigus, norisi pasidžiaugti, kitiems parodyti, o, jei kam patiks, ir parduoti. Kiek mugėje kiemelių, kuriuose plušo amatininkai, iš karto sunku buvo vienu žvilgsniu aprėpti: vienur audė, mezgė, kitur kalė, trečiam kepė ar medį skaptavo. Tačiau muziejaus direktorė Vida Kanapkienė su Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Jurgita Paulauskiene jau svarstė dar daugiau plėstis ir į jaunųjų amatininkų mugę kartą per metus pritraukti gyventojus, kurie šeštadieniais ir trečiadieniais mėgsta atvykti į Kretingos turgų.
„Maxima“ išsakė savo poziciją
Praėjusiame „Pajūrio naujienų“ numeryje buvo publikuojamas straipsnis „Maximos“ kiemas – ne visiems“, kurį rengiant buvo kreiptasi ir į bendrovės „Maxima“ atstovus, tačiau šie tuomet pateikti savo komentaro negalėjo, tad atsiuntė jį vėliau.
Globos namuose – šiuolaikinės komunikacijos
„Pajūrio naujienų“ šaškių varžybose laimėjusi prizą – laikraščio prenumeratą, klaipėdietė Elytė Baltrimienė panoro šį prizą perleisti savo kolegai Romualdui Šliapavičiui, gyvenančiam Padvarių socialinės globos namuose. Tačiau šaškininkė nuogąstavo, jog jos dovanota prenumerata bičiulio gali ir nepasiekti – tiesiog pasimesti dideliuose valdiškuose namuose.
|
|
