|
(1136) 2017-03-24Trečią kartą keičia Vilniaus gatvės projektą
Centrinės Kretingos miesto Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą, kuris buvo parengtas 2013 metais, koreguotas pernai, užsimojo koreguoti trečiąjį kartą tam, kad numatytų dvi žiedines sankryžas ties Rotušės aikšte sankirtose su J. K. Chodkevičiaus ir Birutės, Mėguvos gatvėmis, o Rotušės aikštėje vietoj dabar esančių keturių paliktų dvi eismo juostas. Dvi žiedinės sankryžos ir mažiau eismo juostų Pagal 2013 metais uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“ parengtą Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą atnaujinti numatyta 1,28 km atkarpa: nuo sankirtos su Birutes gatve iki Kretingos muziejaus ūkvedžio namo. Už projektą „Kelvistai“ tada buvo sumokėta per 79 tūkst. litų, t. y. apie 23 tūkst. eurų. Projektas neturėjo architektūrinės dalies. Pritarus Savivaldybės tarybai, pernai projektas maždaug už 16 tūkst. eurų buvo pakoreguotas. „Kelvista“ projekto korekcijai –architektūrinės dalies parengimui pasitelkė žinomą Telšių architektą Algirdą Žebrauską. Saugaus eismo specialistai atliko pakoreguoto projekto auditą ir dėl eismo saugumo pasiūlė projektą koreguoti dar kartą numatant įrengti dvi žiedines sankryžas Vilniaus gatvės sankirtose su J. K. Chodkevičiaus ir Birutės, Mėguvos gatvėmis, atkarpoje per Rotušės aikštę vietoje keturių palikti dvi eismo juostas. Nuo sankirtos su J. K. Chodkevičiaus gatve iki sankirtos su Žemaitės alėja yra suplanuotos 3 eismo juostos, pagal specialistų siūlymą irgi turėtų likti dvi. Sumažėjus juostų transportui, atsirastų vietos patogesniam dviračių takui, kuris pagal esamą projektą nuo bažnyčios iki Maironio gatvės būtų ėjęs kartu su pėsčiųjų taku. Antradienį balsų dauguma: 10 už, 1 susilaikius ir 1 balsavus prieš trečiai Vilniaus gatvės projekto korekcijai, kuri kainuotų apie 40–50 tūkst. eurų, pritarė Strateginio planavimo tarybos posėdyje dalyvavę Savivaldybės tarybos politikai. Į posėdį atvykęs architektas A. Žebrauskas teigė, jog siūlymas įrengti dvi žiedines sankryžas jam buvo netikėtas, tačiau siūlymui pritarė. „Įrengus žiedines sankryžas būtų geresnis pralaidumas. Išsispręstų dviračių tako prie bažnyčios problema. Tas visas dviračių ruožas, pagal esamą projektą, yra blogas“, – aiškino architektas. Merui Juozui Mažeikai pasiteiravus, ar žiedinės sankryžos nedarkytų istorinės Rotušės aikštės, A. Žebrauskas ramino teigdamas, jog šiandieninė aikštė nėra ypatinga vertybė ir siūlė svarstyti Rotušės miesto centre atstatymo ateityje galimybes. „Kretinga turi tris svarbiausias dimensijas: dvarą, bažnyčią su vienuolynu ir miesto centrą. Dvi iš jų turime, o trečios – miesto centro, ne. Dabar Rotušės aikštė yra automobilių parkavimo aikštė, o turėtų būti kultūros, miesto valdymo širdis, kaip buvo praeityje“, – kalbėjo architektas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis patvirtino, jog kultūros paveldo sergėtojai žiedinių sankryžų atsiradimui neprieštarauja. „Siūlymas dėl žiedų, dviejų juostų yra geras, centrinėje miesto aikštėje eismo intensyvumą reikia riboti“, – buvo įsitikinęs Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis. Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas pažymėjo, jog žiedai išspręstų ir kairiųjų posūkių problemą. „Žiedai gerai. Senamiestyje nėra kur skubėti, lenktyniauti, tad ir dviejų juostų užtektų“, – teigė Almantas Skruibys, tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas.
Ar iš Žemaičių gatvės reikia iškelti prekybos kioskus?
Japoniškus mini traktorius pamėgo ir lietuviai
Pavasaris – pats darbymetis Padvariuose įsikūrusiai bendrovei „Agromita“, siūlančiai didžiausią japoniškų mini traktoriukų bei jų padargų pasirinkimą Lietuvoje. Tai, kad mini traktoriukai yra kompaktiško dydžio, tačiau galintys atlikti daug funkcijų, lemia vis didėjantį jų populiarumą ne tik tarp ūkininkų, bet ir tarp žmonių, norinčių puoselėti savo privačias sodybas.
Šiuo metu „Agromitos“ sandėliuose – apie 150 mini traktoriukų, o dar maždaug pusšimtis – pakeliui į Lietuvą.
Siūlo ir aptarnavimo servisą
Mini traktoriais domisi ūkininkai, ypač – besiverčiantys netradicinėmis žemės ūkio šakomis, pavyzdžiui, gervuogių auginimu, apželdinimu užsiimančios įmonės, o taip pat – ir žmonės, gyvenantys kaimiškose vietovėse, sodininkų bendrijose, kai norint įdirbti mažą sklypą labai vertinama technika, kuri yra manevringa ir daugiafunkcė.
Dar vienu pranašumu N. Kuokštys įvardija ir tai, kad vairuoti mini traktorius, jei jų variklių galingumas neviršija 40 arklio galių, gali ir tie, kurie turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Žemės ūkio naudmenų deklaravimas šiemet prasidės balandžio 10, o baigsis birželio 6 dieną. Pavėlavusieji dar galės deklaruoti iki liepos 1-osios.
Netoli Klaipėdos, Kalotėje, gyvenanti profesionali agronomė „Pajūrio medelyno“ savininkė Aušra Lėlienė turi bene didžiausią Lietuvoje rožių kolekciją. Apie šios gėlės auginimo ypatumus ji papasakojo Klaipėdos botanikos sode surengtame seminare, mintimis mielai pasidalijo ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais.
Ir dėl grožio, ir dėl kvapo
Pasak lektorės, mūsų klimatas – ne pats palankiausias rožėms. Dengiame jas nuo šalčių, paskui saugome nuo kaitrios saulės, maitiname, laistome ir su jauduliu laukiame pirmųjų žiedų. Tiesa, kad rožės reikalauja daugiau dėmesio, tačiau tai – vienos gražiausių, ypatingų, turinčių savo nepakartojamą charakterį gėlių. Tereikia žinoti ir vengti nevykusių rūšių.
Pati A. Lėlienė rožėmis susidomėjo prieš 40 metų, dar būdama studentė. Besimokydama tuometinėje Žemės ūkio akademijoje savo dėstytojui vasaros metu padėjo akiuoti rožes.
„Nustebau pamačiusi daugybę įvairių veislių ir mintyse sau tariau: kada nors ir aš jas dauginsiu, turėsiu jų dar daugiau“, – atviravo pašnekovė.
Šiandien, kovo 24 d., 17 val. Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje medžiotojas publicistas Donatas Žuolys pristatys savo knygos „Su dvivamzdžiu ir plunksna“ antrąjį pakoreguotą ir papildytą leidimą.
„Po pirmosios knygos jaučiausi taip, lyg būčiau ne viską padaręs – dar turėjau nepanaudotos medžiagos, jaučiau, jog dar galima gludinti mintis, jas papildyti, juolab kad medžiotojų gyvenimas nestovi vietoje, įvykiai veja įvykius, tad publikuoti tikrai yra ką“, – D. Žuolys neslėpė, jog antruoju knygos leidimu yra patenkintas.
Pakeistas ir knygos viršelis – autorei leidus, knygos „Su dvivamzdžiu ir plunksna“ antrąjį leidimą papuošė dailininkės Angelinos Banytės panoraminės freskos „Gamtos dovanos“, sukurtos 1987 m., fragmentas. Šią freską galima pamatyti poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Palangoje.
„Galvojau, pajuokausiu“, – Palangos miesto apylinkės teisme teisinosi šventojiškis Deimantas Drugeika, kuris ant paprasto lapo padaręs 20 eurų banknoto kopiją, pats nustebo, kai ją padavęs kebabinėje sulaukė grąžos. Tokio sėkmingo apsipirkimo finalas – kaltinimai netikrų pinigų pagaminimu, laikymu ir realizavimu.
Tęsiant „Žibosos“ bylos nagrinėjimą, antradienį įvykusiame Kretingos rajono apylinkės teismo posėdyje buvo apklausti kaltinamųjų artimieji, pasiryžę būti laiduotojais, jei teismas nuspręstų kaltinamąsias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis įsitikinęs, kad tam nėra teisinio pagrindo ir teismui pasiūlė kaltinamąsias nuteisti, skiriant pinigines baudas.
KRETINGOS RAJONE.
KVECIŲ K. Kovo 21 dieną apie 9.12 val. kelio Šiauliai-Palanga 139 kilometre policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu važiavę pareigūnai sustabdė „Opel Vectra“ vairuotoją (gim. 1981 m.) kuris buvo neblaivus (1,89 prom.).
PALANGOJE.
GANYKLŲ G. Kovo 21 dieną apie 14.20 val. palangiškis (gimęs 1988 m.) pamatė, kaip atbulas nuo sugadintų 2 transporto priemonių „Mercedes Benz“ ir „Opel Astra“ nuvažiuoja automobilis „Audi 100“. Iš jo išlipusi moteris, apžiūrėjusi sugadintas mašinas, vėl įlipo į automobilį ir kartais prieš eismą bei posūkyje užvažiuodama ant šaligatvio, keldama avaringas situacijas, važiavo toliau. Pranešėjas sekė mašiną, kol ši sustojo aikštelėje Sodų g. Vairuotoja pranešėjui pasirodė akivaizdžiai neblaivi, tad šis, ilgai kalbėjęsis bei įtikinėjęs, pristatė moterį į Palangos m. PK. Vairuotojai (gim. 1974 m.), gyv. Palangoje, nustatytas sunkus (2,87 prom.) girtumo laipsnis.
Pranciškonų gimnazijos sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai dalyvavo Panevėžyje įvykusiuose Lietuvos sportinių šokių federacijos čempionatuose ir pirmenybėse.
Pirmenybių jaunių-II amžiaus grupėje C klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje Pijus Stankevičius ir Greta Vibrytė šoko finale ir užėmė IV v. Standartinių šokių programoje ši pora tarp 6 finalininkų užėmė V v.
Toje pačioje amžiaus grupėje E6 klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje Modestas Janutis ir Evelina Petrauskaitė tapo nugalėtojais – iškovojo I v.
Šokėjus treniruoja Alfonsas Mačėnas, Eglė Mačėnaitė ir Sigita Mačėnaitė.
Pasvalyje įvyko Lietuvos Respublikos rajonų jaunių berniukų ir mergaičių bokso čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos jaunieji sportininkai.
Kretingos sporto mokyklai šiame čempionate atstovavo 9 sportininkai, tarp kurių ir dvi mergaitės – Gabrielė Diekontaitė, iškovojusi I v. ir pelniusi techniškiausios čempionato boksininkės prizą, bei Karolina Paulauskaitė, užėmusi II v. Edvinas Taurinskas buvo antras, Valdas Jašinskas ir Lukas Baltutis užėmė trečiąsias vietas. Boksininkų treneriai – Aivaras Balsys ir Tomas Balsys.
Minint „Veiksmo savaitę be patyčių“ jau septintus metus Kretingos sporto mokykloje įvyko tarpinstitucinės krepšinio varžybos 3x3 „Draugaukime“. Šįsyk jose dalyvavo 9 komandos, o nugalėtojo titulą pirmą kartą pelnė šių varžybų idėjos sumanytoja – Kretingos rajono policijos komisariato komanda.
„Šių metų naujovė – pirmą kartą mokyklų komandose kartu su mokiniais turėjo žaisti ir vienas iš tėvų. Taip siekiame aktyvinti, pritraukti visą bendruomenę, paskatinti tėvus kartu leisti laiką su vaikais, atrasti bendrų pomėgių“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Gitana Macienė ir Jūratė Kazlauskienė.
Jų teigimu, kasmet suburti pareigūnų komandą nėra sunku – varžybose noriai dalyvauja sportuoti mėgstantys kolegos.
Kasmet turnyre „Draugaukime“ pasiro ir ugniagesiai. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Parnarauskas tikino, kad komanda laikosi olimpinio principo, jog svarbiausia – dalyvauti. „Smagu neformalioje aplinkoje sutikti kitų institucijų darbuotojus, o taip pat – pabendrauti ir su vaikais. Pastebiu, kad po varžybų didesnis bendrumo jausmas vienija ir kolektyvą – tikrai jaučiamės kaip viena komanda“, – sakė V. Parnarauskas.
Kretingos sporto mokyklos auklėtinė rankininkė 19 metų Fausta Abrutytė, treniruojama Algimanto Pranaičio, ne per seniausiai sugrįžo iš Ispanijos, kur vyko Europos čempionato atrankos rungtynės. Pralaimėjusios visus susitikimus lietuvaitės namo grįžo tuščiomis – į kitą varžybų etapą nepateko.
„Šį mėnesį mūsų apskrityje jau kilo du gaisrai atvirose teritorijose – norime paprašyti žmonių būti atsargiems su ugnimi, nes šiuo metu žolė yra išdžiūvusi ir gali greitai užsidegti“, – perspėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Parnarauskas.
Salantų krašto istorijos tyrinėtojui Pauliui Vaniuchinui pradėjus domėtis kraštiečio Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Prano Tamašausko šeimos istorija, atsiliepė generolo giminaitis 89-erių Stanislovas Bertašius iš Kretingos ir faktais papildė salantiškio turimą medžiagą.
|