Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1127) 2017-02-21

Rajono ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos plano pakeitimų svarstyti susirinkę švietimiečiai vidaus audito ir Švietimo skyriaus išvadas pasitiko tyla – pasiūlymai, kaip taupyti valdymo ir aplinkos lėšas, tapo staigmena visų į reorganizacijos mechanizmą galinčių pakliūti įstaigų vadovams.

Praėjusį penktadienį posėdžiauti Savivaldybėje susirinkusi darbo grupė, atsakinga už mokyklų tinklo pertvarkos plano 2016-2020 m. pakeitimus, susipažino su Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito ir Švietimo skyrių specialistų pateiktomis išvadomis ir siūlymais, kaip turėtų būti reorganizuojamas rajono ugdymo įstaigų tinklas, kintant mokinių skaičiui. Jei darbo grupė, o vėliau ir rajono taryba jiems pritars, pasikeitimai lauktų bent dešimties rajono ugdymo įstaigų. Galutinės darbo grupės išvados turėtų paaiškėti kovo pradžioje.

Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos teigimu, lygiai prieš metus taryba buvo patvirtinusi tinklo pertvarkos planą, tačiau pasikeitus situacijai nutarta jį peržiūrėti ir koreguoti. Šį kartą paskata plano korekcijoms tapo vidaus audito išvados, kurias pavesta atlikti reaguojant tiek į mokinių skaičiaus mažėjimą, tiek į žurnale „Veidas“ išspausdintą publikaciją, kurioje teigiama, kad Kretingos rajono savivaldybė, 2014 metais pavadinta viena taupiausių, 2015-aisiais mokyklos aplinkai išlaikyti, skaičiuojant vienam vaikui per metus, išleido dvigubai daugiau lėšų – nuo 517 iki 1 tūkst. 58 eurų.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, mokyklų tinklo pertvarka turėtų išspręsti keletą problemų: racionaliau panaudoti mokinio krepšelio ir aplinkos lėšas, padėti pasiruošti etatiniam mokytojų apmokėjimo modeliui, spręsti šiuo metu nedidėjančio atlyginimo ugdymo įstaigų vadovams klausimą.


Kasmet įvairioms ministerijoms iš Valstybės investicijų programos lėšų planuojamų projektų poreikį teikianti Kretingos rajono savivaldybė sudarė 2018-2020 m. prioritetų sąrašą, kuriam dar turės pritarti rajono taryba.


Rajono taryba šią savaitę svarstys vietinės reikšmės kelių ir gatvių, kurių darbai 2017 m. finansuojami iš Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, eilės sąrašą. Jame šiemet atsidūrė dviejų Kretingos miesto ir vienos gatvės Vydmantuose rekonstravimo darbai.


Kretingoje – pamėgta komedijų šventė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Šį šeštadienį, vasario 25-ąją, Kretingos rajono kultūros centre įvyks žiūrovų pamėgta komedijų šventė „Vėinė jouka“. Šiemet ši šventė – jubiliejinė, nes liaudies teatrų kolektyvai į Kretingą rinksis jau XXV-ąjį kartą, o taip pat ir – tarptautinė, nes dalyvaus svečiai ir iš Latvijos.


Renginio dalyvius ir piešinių konkurso nugalėtojus pasveikino (antras iš dešinės) Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika ir LR Seimo narys Antanas Vinkus.

Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono bei Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos inicijuotas mokinių piešinių konkursas „Piešiame Jeruzalę“ baigėsi. Penktadienį Kretingos muziejaus Baltojoje salėje, kur eksponuojami įdomiausi piešiniai, įvykusiame renginyje pagerbti dalyviai, laureatams bei nugalėtojams įteiktos dovanos. Šiltą atmosferą kūrė trumpas dokumentinis filmas apie Izraelį bei kretingiškių moksleivių atliekamos lietuvių liaudies melodijos.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos, konkursu buvo siekiama glaudesnio Kretingos rajono savivaldybės bei Izraelio ambasados Lietuvoje bendradarbiavimo, tuo pačiu mokiniams suteikti kuo daugiau žinių apie Izraelio istoriją, kultūrą, nuo mažens ugdyti žmonių pagarbą ir toleranciją kitoms tautoms, gebėjimą tai išreikšti kūrybiniuose dailės darbuose.

Konkurse dalyvavo dvidešimt šeši 8-17 metų mokiniai iš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos, Marijono Daujoto bei Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinių mokyklų, Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro, Vydmantų ir Salantų gimnazijų, Salantų meno mokyklos.


Žiemos sodas – interaktyviai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Jau šį rudenį Kretingos Žiemos sodo lankytojams bus pasiūlyta interaktyvi ekskursija po čia žaliuojančių augalų pasaulį.

Kretingos muziejus šį lapkritį minės Žiemos sodo atkūrimo 30-metį, ir ta proga pagal projektą iš Kultūros tarybos buvo gauta 8 tūkst. eurų. Lėšos bus panaudotos tam, kad Žiemos sodo augalai – jų šiuo metu yra sukauta per 5 tūkst. vienetų – lankytojams būtų pateikti interaktyviai.

Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė sakė, jog augalai bus sunumeruoti ir išsamiai pristatyti pagal jų šeimas.

„Lankytojas gaus planšetę ir, sustojęs prie jį sudominusio augalo bei įsivedęs jo numerį, galės sužinoti vis informaciją apie tą augalą – jo kilmę, šeimą, įdomybes. Taip išspręsime augalų kolekcijos vizualizacijos problemą, – apie interaktyvų augalų pateikimą svajojome jau seniai“, – teigė V. Kanapkienė.


Kretingos rajono apylinkės teismui penktadienį nepavyko iš esmės pradėti nagrinėti ginčo tarp bendrovės „Lakstinys“, kuri renovavo daugiabutį, esantį Kretingoje Vilniaus g. Nr. 10, ir „Kretingos komunalininko“. Šiai Savivaldybės įmonei atstovavusi advokatė Nijolė Pakalkienė išsakė nuostatą, kad byloje kaip trečioji šalis turėtų dalyvauti gyventojai, ir teismas šį prašymą išgirdo.


Vasario 16-osios išvakarėse rajono Savivaldybės tarybos nariai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai svarbią valstybei datą paminėjo krepšinio aikštėje. Tai – tradicinės rungtynės, kurios šiemet baigėsi lygiosiomis – 37:37.


Reguliarųjį Regionų krepšinio lygos (RKL) sezoną baigė Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai, kurie uostamiestyje pralaimėjo du paskutinius ir su 14 pergalių bei 16 pralaimėjimų užėmė IX turnyrinės lentelės poziciją. Paaiškėjo, kad atkrintamosiose varžybose kretingiškiai susitiks su Kauno ,,LSU-Atleto“ komanda, bet rungtynių tvarkaraštis dar nėra paskelbtas.


Apskritojo stalo diskusijos dalyviai (iš kairės) – Antanas Baranauskas, Juozas Mažeika, Bronislovas Banys, Antanas Černeckis, Gintaras Nemunis, Arūnas Samoška, Nijolė Ilginienė – pritarė, jog naujoji reforma prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo ir regionų plėtros neprisidės.

Kretingoje, laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje įvyko apskritojo stalo pokalbis su regiono miškininkais bei urėdijų rangovais. Susitikimo dalyviai aptarė ketinamą įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformą ir, nepritardami jai, priėjo prie išvados, jog valstybinius miškus administruojančių urėdijų struktūrinė pertvarka tikrai neprisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo bei regionų plėtros.

Atvirkščiai, – drastiškai sunaikinus savarankiškai ir efektyviai dirbančias valstybines įmones miškų urėdijas, regionuose sumažės ir darbo vietų: sugriovus dabar veikiančią sistemą, be darbo liktų 3 tūkst. miškininkystės sektoriaus darbuotojų, tad, įskaitant jų šeimos narius, reforma tiesiogiai turėtų įtakos 15 tūkst. regionuose gyvenančių žmonių. Bet svarbiausia, ką pastebėjo diskusijos dalyviai, yra tai, jog reformos autoriai nekalba apie esminius dalykus – kieno gi rankose atsidurs valstybinis šalies turtas – miškai – ir kas valdys šiuos resursus, kai reformos iniciatoriai įgyvendins savo sumanymą 42 šalies miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę, o Generalinę miškų urėdiją – išvis panaikinti. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška, buvęs ilgametis šios urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, Mažeikių miškų urėdas Gintaras Nemunis, šios urėdijos vyriausiais inžinierius Juozas Kėsas, Rietavo miškų urėdo pareigas laikinai einantis vyriausiais miškininkas Žydrūnas Mažeika, Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkas Jonas Šedbaras, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys, Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius, šios urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas, bendrovės „Skatulė“ iš Rusnės vadovas Silvas Kaulius, bendrovės „Jono miškas“, dirbančios su regiono miškų urėdijomis, savininkas Jonas Būdvytis, Klaipėdos r. Dovilų seniūnė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentė Nijolė Ilginienė. Jų išsakytos mintys – tai šios dienos aktualija, pateikiama „Vakarų Lietuvos“ skaitytojams.


Strateginio planavimo tarybos posėdyje, kuriame patvirtintas rajono tarybai teikiamas iš 2017 m. Savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių darbų sąrašas, bene daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas rekonstruoti M. Daujoto g. ir tam paskirti kone pusę milijono eurų.


Šokėjai atliko choreografinę kompoziciją su vėliavomis.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai išsiskyrė savo įvairove ir gausa – visame rajone vyko įvairūs minėjimai bei koncertai. Į renginių juostą šįmet įsipynė ir naujos tradicijos, tarp kurių – apdovanojimas vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu bei Vasario 16-ajai skirtas protų mūšis, kuris įvyko Pranciškonų gimnazijoje.

Tradiciškai Vasario 16-ąją buvo surengta iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija prie Nepriklausomybės paminklo. Čia, dalyvaujant kariams savanoriams, šauliams, buvusiems tremtiniams, rajono valdžios atstovams bei patriotiškai nusiteikusiems rajono gyventojams ir svečiams buvo pakelta trispalvė, sugiedota „Tautiška giesmė“, prie Nepriklausomybės paminklo padėta gėlių puokštė.

Ceremoniją, paįvairindami poetiniu žodžiu, vedė Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė bei Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, o Kretingos rajono kultūros centro liaudiškų šokių grupės „Rangė“ šokėjai, nešdami vėliavas, atliko choreografinę kompoziciją.


Jau 30 metų Rūdaičiuose rengiamą bėgimą, skirtą Vasario 16-ajai paminėti, šiais, jubiliejiniais bėgimo metais, pasveikino daugiau kaip 100 Kretingos seniūnijos bėgikų bei per 20 šeimų, propaguojančių aktyvų laisvalaikio leidimo būdą bei sveikatinimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas