- Niekada. Gydytojo patarimai yra svarbiausi. Nebent paklausau patarimo dėl kokios žolelių arbatos. Taip pat mėgstu paskaityti patarimus žurnaluose. Ir kitiems galėčiau patarti nuo peršalimo, kad tikrai padeda tarkuotas imbieras, sumaišytas su citrina ir medumi. Sveikatai nekenkia ir įvairios žolelės – auginu čiobrelio, ramunėlių, katžolių.

- Jei susirgimas nerimtas, pavyzdžiui, nuo peršalimo pakilusi temperatūra, galima paklausyti vaistininko ar kaimyno, kokių vaistų jis rekomenduoja. Rimtais atvejais pasikliauti kitais nereikėtų – vienam vaistai gali tikti, kitam gi tie patys - dar labiau sugadinti sveikatą.

- Susirgęs ar sunegalavęs keliauju tiesiai pas gydytoją – poliklinika tam ir sugalvota, kad būtų, kas gydo žmones. Juk kaimynai – ne gydytojai. Su amžiumi į polikliniką užsukti tenka vis dažniau. Sveikatos klausimais pasitikiu tik gydytojais, o ne kaimynų ar draugų patarimais.

Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo Tomo Skliuderio komentaras:

- Tikrai būna, kad sveikatos pasitikrinti atėję pacientai pasipasakoja, jog kalbėjosi su kaimynais, draugais apie vienokių ar kitokių vaistų veiksmingumą, preparatų naudą. Žmonės šiais laikais turi daug informacijos, ir kartais, kai susirgimas paprastas, net iki gydytojo neateina – padeda kaimyno, vaistininko rekomenduoti vaistai. Kiti - atvirkščiai, pasitiki tik daktaro rekomendacijomis. Mano, kaip gydytojo, nuomone, gydytis vaistais, kurie kažkam padėjo, tačiau individualiai nebuvo rekomenduoti specialisto, negalima. Tikrai gali būti, kad kažkoks preparatas padėjo pažįstamam. Tačiau šis, rekomenduodamas tą preparatą, juk nežino, kokiomis šalutinėmis ligomis serga žmogus, kokių jis turi alergijų ir panašiai. Sekant kažkieno patarimu galima sau ir pakenkti, pabloginti savo būklę. Kartais paveikia ir toks dalykas, kaip saviįtaiga – štai, kaimynui padėjo, padės ir man. Žinoma, yra tokių grupių vaistų, kuriems vartoti kažkieno konsultacija ir nėra būtina. Jei suskaudo galvą ir kaimynas papasakojo, kad jam padėjo vienokia ar kitokia tabletė, - nieko tokio išgerti tokią pat. Vis dėlto, jei simptomai kartojasi, žmogus gali tinkamai neįvertinti savo sveikatos būklės – taigi nereikia bijoti kreiptis į gydytoją.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ

- Įsivaizduoju – kiaulienos, jautienos valgau labai retai. Būna, kad mėsos pavalgau tik kartą per savaitę. Mieliau renkuosi vištieną ir triušieną – ji neriebi, todėl sveikesnė. Sprendimą valgyti mažiau mėsos priėmiau dėl sveikatos problemų. Pajaučiau, jog apribojus mėsą, pagerėjo savijauta, numečiau daug svorio.

- Neįsivaizduoju. Mėsos valgau beveik kasdien – mėgstu kiaulieną, paukštieną. Specialistai sako, kad dažnai valgyti mėsą nėra sveika. Tačiau jei visko ir visų klausysi, nebeliks nei ką valgyti, nei ką gerti.

- Nesu bandęs gyventi be mėsos. Tačiau būna dienų, kai jos nevalgau. Rekomendacijų ir kalbų apie sveiką ar nesveiką mitybą nesiklausau – valgau tai, ko norisi. Manau, taip yra teisingiausia.

Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištarienės komentaras:

- Mityba būna mišri ir vegetarinė - be mėsos, pieno, kiaušinių. Jei žmogus atsisako vien mėsos, jis vadinamas vegetaru. Tie, kurie nevalgo mėsos, tačiau vartoja pieno produktus, vadinami lakto vegetarais. Valgantys kiaušinius yra ovo vegetarai.

Atsisakę mėsos, pieno produktų yra veganai. Yra atsiradusi ir dar viena mitybos srovė – žaliavalgystė. Žmogus eina į priekį ir mišri mityba ateities neturi. Tie, kurie norės gyventi ilgiau, sveikiau ir kokybiškiau, rinksis ne mišrią mitybą, o vegetarizmą, veganizmą ar žaliavalgystę.

Šiais laikais mėsa nebėra tokia, kokia ji buvo prieš šimtą metų. Vartojimo pramonė atvedė iki to, kad mėsiniai gyvūnai auginami šeriant jų augimą skatinančiais hormonais. Tokia mėsa yra užteršta ir jos derėtų atsisakyti. Mėsos baltymus galima pakeisti augaliniais baltymais. Tuo labiau, kad baltymų per dieną mums reikia vos 100 gramų. Tai gali būti lęšiai, pupelės, pupos, grybai.

Gyvuliniai baltymai turi purino bazių, kurios tarsi pripratina žmogų prie mėsos – jis jos nori, organizmas reikalauja. O tai jau yra vergija, žmogus nėra laisvas.

Gyvulinės kilmės baltymai rūgština kraują, o rūgštus kraujas yra ligų šaltinis. Augaliniai baltymai kraują šarmina. Nereikia piktnaudžiauti ir pienu – nuo jo kalkėja kraujagyslės ir jau 12 metų vaikai serga akmenlige.

Gydytojai nekalba apie limfą, kuri yra visų mūsų ląstelių auklė, maitintoja. Nuo gyvulinių baltymų limfa tarsi sustingsta, nebeatlieka savo vaidmens, todėl ląstelės pradeda vėžėti. Augalinis maistas užkerta kelią vėžiniams susirgimams.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS