Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną15°C debesuotumas 25 %
Naktį12°C debesuotumas 67 %
Apklausa

Ar Kretinga turėtų būti Klaipėdos ir Palangos „miegamuoju“?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Šešiolikmetis Jonas Pakutka (kairėje) su draugu Arnoldu Bružu įkūrė grupę „Lil Ass & Insomnia”.

Prieš dešimt metų pradėjęs muzikuoti šešiolikmetis Jonas Pakutka dabar narsto muzikos paslaptis. J. Pakutka devynerius metus Kretingos meno mokykloje grojo trimitu, taip pat ir fortepijonu. Negano to, muzikos mėgėjas savarankiškai mokėsi groti gitara. Jaunasis muzikantas mėgsta ir teatrą. Savo pasirodymuose jis muziką ir teatrą bando suderinti tarpusavyje, nes mano, kad tai yra nuostabus derinys.

Muzikos mėgėjas teigė neturintis jokios išskirtinės istorijos, kuri jam primintų apie akimirką, kada pradėjo pažinti muziką. Vis dėlto atkreipė dėmesį, kad tai atsitiko Kretingos meno mokykloje. „Muzika man yra ir pomėgis, ir visas gyvenimas. Viskas mano gyvenime yra susiję su ja. Negaliu be jos nė vienos dienos”, – atviravo muzikos mėgėjas J. Pakutka.

Jonas tikino, kad nesistengia muzikuoti, bet su muzika visada bandė užmegzti gražią draugystę. Paklausus J. Pakutkos, ar jis yra apsuptas žmonių, kurie muzikuoja, jaunasis menininkas tvirtino, kad turi labai daug draugų, mėgstančių šią sritį, ir kartu su jais stengiasi kurti muziką, pasirodymus.

Jono šeimoje jis yra vienintelis menininkas. Pašnekovas nežino, kaip publika reaguoja į jo pasirodymus, tačiau jam svarbu, kad atlieka tai, kas daro jį laimingu.

J. Pakutka kartu su draugu Arnoldu Bružu šią vasarą sukūrė grupę pavadinimu „Lil Ass & Insomnia”. „Mūsų pavadinimas nėra replika”, – paaiškino grupės įkūrėjas, prisiminęs, kad su draugu A. Bružu juokavo, jog nori būti repo grupė, tad sugalvojo tokį grupės pavadinimą, kuris asocijuojasi su visiems gerai žinomu hiphopo muzikos duetu „Lilas ir Innomine“.

Jonas Pakutka atskleidė norą pakeisti šios grupės pavadinimą ir toliau tęsti grupės kūrybinę veiklą. Jiems jau kilo ir naujas grupės pavadinimas – „No Sleep For The Dreamers”, tačiau dar nėra iki galo nuspręsta, kad J. Pakutka ir A. Bružas keis jį.

Atrodo, grupė „Lil Ass & Insomnia“ yra susikūrusi visai neseniai, tačiau abu jos nariai jau sukūrė bendrą dainą, o Jonas turi ir dvi savo autorines dainas.

Atlikėjas atskleidė, kad jam patinka visi muzikos stiliai, ir mano, kad juos lyginti yra per daug sudėtinga, nes, pasak jo, visi muzikos stiliai – nuostabūs.

Pasidomėjus, ar vaikinas domisi televizijos muzikiniais projektais, paaiškėjo, kad jie jo nedomina, nes mano, kad tai yra „pasipinigavimas“. „Tikrasis menas yra viskas, į ką mes išliejame mintis, jausmus”, – akcentavo jaunuolis.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Kretingiškė Roberta Rekašiūtė, baigusi mokyklą, pasirinko jai įdomią studijų kryptį – ekonometriją.

Kretingiškė Roberta Rekašiūtė, pernai baigusi Pranciškonų gimnaziją, pasirinko Ekonometrijos studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu visiškai nesigaili dėl savo sprendimo. Nors dažnai visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad vyrai tiksliesiems mokslams yra gabesni už moteris, Roberta paneigė šį stereotipą.

Mėgo matematiką

Mokykloje priklausiusi Jaunųjų šaulių sąjungai, mokinių parlamentui, Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijai „Apskritasis stalas“, Roberta prisiminė, kad jai visada patiko matematika: „Ne tiek mokyklos suformuotas matematikos kursas, kiek olimpiadose pateiktų užduočių sprendimas, gilinimasis į matematinius procesus. Patinka suprasti, kaip ir kodėl veikia formulės, kurias mokykloje dažniausiai mokytojai pateikia nepaaiškindami, kodėl jos atrodo ir veikia būtent taip.“

Mergina tikino, kad priimti galutinį sprendimą dėl studijų pasirinkimo tikrai buvo nelengva: „Atrodė, kad tai bus lyg nuosprendis ir teks visada sėdėti prie knygų.“

Studijuoti matematiką ar jos kryptį mergina nusprendė jau X klasėje, kai reikėjo rinktis dalykų pamokas, jų lygius. Tuo metu mergina taip pat svarstė ir apie inžinerijos studijų kryptis, bet jau XI klasės pabaigoje suprato, kad tai – ne jai.

Mokykloje jai teko bendrauti ir su jau studijuojančiais matematikos ar informatikos sritis studentais. Be to, Robertos brolis Vilniaus universitete studijuoja informatikos mokslą, kas padarė įtakos jos galutiniam sprendimui. „Daug informacijos gavau iš jų, taip pat stengiausi domėtis pati, konsultavausi su karjeros specialiste gimnazijoje. Pačią ekonometrijos programą atradau tik dvyliktos klasės pabaigoje. Paskaičius apie programą, supratau, kad noriu studijuoti būtent tai“, – atviravo R. Rekašiūtė.

Buvusi Pranciškonų gimnazijos auklėtinė pastebėjo, kad didelę įtaką renkantis studijas turėjo ir matematikos mokytojos, kurios skatindavo nepamiršti savo dėstomo dalyko.

Roberta atkreipė dėmesį, kad mažuose šalies miestuose dažnai trūksta informavimo apie mokslines sritis, pasitaiko sutikti mažai žmonių, dirbančių tokiose srityse, dėl ko, anot jos, buvo gana sunku nuspręsti, kur stoti: „Mano aplinkoje nebuvo žmonių, kurie dirbtų kažką, susijusio su matematika. Manau, dauguma gyvena panašioje aplinkoje, ir dėl to kyla įsitikinimai, kad matematikai gali dirbti tik mokytojais.“


Alfredas Kerulis nuo mažens mėgo konstruoti ir suprasti, kaip veikia jį supantis pasaulis.

Kretingiškis dvidešimtmetis Alfredas Kerulis šiuo metu Pietų Danijos universitete (SDU) studijuoja mechatroniką. Vaikinas nuo mažens mėgo konstruoti ir siekė suprasti, kaip veikia jį supantis pasaulis, todėl savo gyvenimo be įvairių cheminių bandymų ir elektronikos prietaisų neįsivaizduoja.

Lydi smalsumas

Viena priežasčių, kodėl Alfredas ėmė domėtis technika, – noras pačiam iš arčiau pamatyti ir suvokti, kaip viskas veikia. „Man labai įdomu ardyti, konstruoti, o vėliau pagaminti ką nors naujo. Ypač, kai prietaisai nei per daug paprasti, nei per daug sudėtingi“, – tvirtino jis. A. Kerulis teigė, kad jam nuo pat mažens buvo įdomi jį supanti aplinka. Kadangi jis vaikystę praleido kartu su seneliu, kuris buvo ūkininkas, vaikinas dažnai stebėjo, kaip jis taisė traktorius, kitus ūkio prietaisus.

Ilgainiui Alfredas pats ėmė bandyti ką nors konstruoti. „Senelis padarė didžiausią įtaką domėjimuisi technika, man jis – autoritetas“, – akcentavo kretingiškis.

Kiek sukūrė mažų prietaisų, Alfredas neskaičiuoja. Pirmas įrenginys, kurį jaunuolis būdamas dvylikos padarė pats, – radijo siųstuvas. Vėliau studentą sudomino saulės baterijos. Pastarųjų konstravimas – kelių, defektų turinčių, saulės baterijų detalių pritaikymas naujai baterijai – vaikinui buvo iššūkis. Anot jo, šie elementai labai trapūs, todėl buvo svarbu išmokti kruopščiai lituoti.

Viena didžiausių jaunuolio įgyvendintų idėjų – 3D spausdintuvas. Tai buvo vaikino XI klasės metų projektinis darbas. „Jam skyriau daug laiko. Ieškojau brėžinių internete, kuriuos vėliau pritaikiau ir tobulinau, bei tinkamų detalių, iš kurių galėčiau sukonstruoti spausdintuvą“, – prisiminė A. Kerulis.

Idėjos naujiems projektams studentui gimsta spontaniškai, dažnai mintis ką nors konstruoti diktuoja ir gyvenimo akimirkos. A. Kerulis prisiminė įvykį, kai prieš porą metų jis įsigijo riedlentę, išmokęs ją valdyti, nukeliavo į Palangą, tačiau grįžti jam pritrūko jėgų. Taip jam kilo mintis, kad reikia elektrinės riedlentės. „Dauguma žmonių patys galėtų įsigyti tokią riedlentę, tačiau aš manau kitaip – jei galiu pasidaryti pats, taip ir padarysiu. Galbūt bus ir brangiau, ir sudėtingiau, o galutinis rezultatas nebus idealus, tačiau labai daug išmoksiu ir tai bus neįkainojama patirtis“, – atkreipė dėmesį Alfredas.


Grupės SYKRET nariai Augustinas Paulauskas (iš kairės) ir Laurynas Staponkus pasirodė jaunimo muzikos vakare „Kreatyvas”.

Kretingiškiai Augustinas Paulauskas ir jo bičiulis bei partneris Laurynas Staponkus, jau ketverius metus Kretingos meno mokykloje groja saksofonu. Prieš maždaug dvejus metus sukurta vaikinų grupė SYKRET jau pasirodė Pranciškonų gimnazijos talentų vakare, mokslo metų pradžios šventėje, padėkos renginyje, gatvės muzikos dienoje Kretingoje. Nors jaunuoliai dažniausiai groja gimnazijoje ir meno mokykloje, tačiau juos galima sutikti gatvėje, kur jie džiugina praeivius saksofono garsais.

Augustinas ir Laurynas pradėjo bendrauti meno mokykloje, baigiantis antrajai muzikos klasei. Tada jie ir nusprendė sukurti grupę.

,,Norėjome savo talentą išnaudoti dar labiau, ne vien tik grodami meno mokykloje“, – su šypsena pradžia prisiminė vaikinai. Paklausus A. Paulausko ir L. Staponkaus, kas juos paskatino imtis tokios veiklos, jie atsakė, kad skatinti bandė vienas kitą, nors palaikymo sulaukdavo ir iš savo tėvų.

Augustinas atlieka pagrindinę partiją – groja kūrinio melodiją, o Laurynas, klausydamas įrašo, parašo pritarimą arba tiesiog improvizuoja.

Ruošiantis koncertams juos užklumpa ir nesusipratimai. Dažniausiai abiejų vaikinų nuomonės išsiskiria dėl kūrinių pasirinkimo. Laurynas mano, kad reikia pasirinkti kūrinį, kuris patiktų publikai, o Augustinas – kūrinį, kuris patinka jam pačiam.

„Grojant kartu yra pliusų, bet yra ir minusų. Kai muzikantas groja vienas, jis gali laisvai kūrinį rinktis, o grojant kartu, scenoje visada yra mažesnis jaudulys“, – teigė grupės įkūrėjai.


Šiemet mokyklą baigusi Agota Puškorytė galvoja ir toliau savo ateitį sieti su makiažų ir mados pasauliu.

Dar būdama mokykloje kretingiškė Agota Puškorytė atrado savo pomėgį, iš kurio mergina šiandien uždirba. Agotos talentą kurti makiažą įvertino ne viena dailiosios lyties atstovė. Socialiniuose tinkluose ji sulaukia didžiulio palaikymo ir prisipažįsta, kad tai – daugiau negu darbas, tai – būdas atsipalaiduoti.

– Kodėl nusprendei pradėti savo verslą?

– Čia ne verslas, tai – pomėgis. Nuo maždaug keturiolikos pradėjo patikti daryti sau makiažą. Visko mokiausi savarankiškai, žiūrėdama vaizdo įrašus „Yotube“ kanale.

Mama kažkada pastūmėjo sudalyvauti vienuose mokymuose, kad įgyčiau daugiau praktikos. Iš pradžių kiek dvejojau. Kursuose buvau jauniausia, man tada buvo septyniolika, visi stebėjosi: „Tu dar mokykloje mokaisi, o jau į kursus eini“. Tai mane motyvavo. Ten gavau labai daug informacijos, tai paskatino nesustoti. Tad ir nesustoju, stengiuosi visą laiką judėti į priekį.

– O kada kilo mintis įkurti savo grožio kabinetą?

– Viskas prasidėjo nuo to, kai nusprendžiau įsigyti specialią įrangą. Vieni jų – speciali lempa, veidrodis, kėdė. Makiažo priemonių turėjau. Iš pradžių merginas puošdavau savo kambaryje, kur įsirengiau mažą makiažo kampelį. Kiek vėliau, kitame kambaryje įrengiau grožio kabinetą.

– Nuo kada pradėjai dirbti su klientėmis?

– Prieš kurį laiką dalyvavau gerai žinomos visažistės Alinos Guess kursuose. Prieš Heloviną viena draugė paprašė, kad ją padažyčiau vakarėliui, nes žinojo, kad buvau baigusi kursus. Ir taip viskas prasidėjo. Viena draugė, paskui kita, ir tada prasidėjo prašymai, kad papuoščiau Naujametiniam vakarėliui ir t.t.

Aš neskaičiuoju, ar trūksta klienčių ar ne, nes kiekviena man yra labai svarbi. Stengiuosi, kad būtų jauku ir ji norėtų sugrįžti. Taip pat man labai svarbi jų nuomonė, ar joms patinka, ar gerai jaučiasi. Susitikusios merginos mėgsta bendrauti makiažo tema, todėl rekomendacijos man yra aktualios.


Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija susidomėjo būsimas vienuoliktokas Linas Daugėla. Jaunuolis išreiškė norą su „Kuprinės“ skaitytojais ne tik dalintis savo kūryba, bet ir išmokti rašyti straipsnius, ieškoti įdomių temų.

Linas Daugėla apie save:

Stengiuosi užfiksuoti akimirkas rašydamas, kad galėčiau jas prisijaukinti, išmokyti kalbėti, kad jos taptų savos, prasmingos. Daugiausia rašau poeziją ir esė, nes šiomis formomis idėjos man atsiskleidžia labiausiai.

Tapti „Pajūrio naujienų“ akademijos nariu nusprendžiau, nes domiuosi šių dienų aktualijomis, problemomis, įvairiais renginiais, noriu žvelgti į ateities viziją iš jauno žmogaus perspektyvų ir įžvalgomis dalintis su kitais.

Mane labiausiai domina žmonės, jų darbai, įvykiai ar renginiai, susiję su kūryba, žmogaus dvasinių vertybių, savitos pasaulėžiūros atsiskleidimu įvairiomis kūrybos formomis. Kūryba gyva, kai ja dalijamasi su kitais, kai perteikiama autentiška patirtis, įžvalgos, požiūris į daugelį bendražmogiškų dalykų.

Manau, jog svarbu idėjų semtis iš kasdienybės, nes joje ypač ryškiai atsiskleidžia žmonių būdas, išmintis, jos pajautimas, supratingumas ir vienybė, dvasinis ryšys, žmogaus akiratis.

Rašau ir strofinius (rimuotus), ir astrofinius (nerimuotus) eilėraščius. Koks bus eilėraštis, padiktuoja akimirka. Astrofinių eilėraščių dažniausiai neapkraunu skyrybos ženklais, kad minčiai liktų daugiau erdvės, o skaitytojui – laisvesnė galimybė interpretuoti.

Jums, skaitytojai, pristatytame mano kūrybos eilėraštyje „Tango“ šoka akimirkos, mintyse iškylančios būties atkarpos, kurios jau išgyventos ir atgyja melancholiškų apmąstymų fone.

---

Tango

traiškanoti langai

ant jų punktyrais

vabzdžiai šoka tango

kaštonų arbaletai beldžia į duris

sulesinu žaibams nuovargį

prie rašomojo stalo

kur tuščiam puodely

su pridžiūvusia arbata

skęsta musė

kur nusprendžiu apsakyt neapsakoma

bet neapsakau

tik jaučiu

vabzdžių šokį

išdygsniuotais pulso parametrais


„Audi“ susitikimo dalyviai aptarė saugumo reikalavimus ir pasirašė, kad yra atsakingi už savo elgesį vairuojant automobilį.

Audi“ susitikimo organizatoriai nutarė dar kartą suburti šios automobilių markės mėgėjus, tik šįkart įtraukiant tam tikras užduotis. Dalyviai turėjo galimybę savo vairavimo įgūdžius pademonstruoti manevringumo varžybose.

„Po pirmojo suvažiavimo žmonės išreiškė norą dar kartą susitikti, taip pat sulaukėme daug pasiūlymų, ką kartoti, ką daryti kitaip, kaip paįvairinti veiklą“, – įvardino susitikimo iniciatorius Renatas Bumblys.

Pirmajame susitikime dalyvavo 45 „Audi“ mėgėjų, šįkart – apie 30. Manevringumo varžybose išbandyti save nusprendė per 10 vairuotojų. Tarp jų – ir vienintelė mergina. „Pasitikiu savo vairavimo įgūdžiais, taip pat panorau išbandyti save, nes anksčiau to daryti nėra tekę“, – įspūdžiais dalijosi varžybų dalyvė Greta Ziborovaitė.

Vairuojančių merginų, anot organizatorių, buvo tik keletas: „Nemažai atvyko kartu, tačiau vairavo vos kelios. Dalyvavusią varžybose labai palaikėme ir ji nepasirodė prasčiau už kitus. Tokias iniciatyvas labai skatiname. Galbūt jos nepakankamai pasitiki savimi, todėl ir nedalyvauja varžybose.“

Varžybose automobilių vairuotojai turėjo apvažiuoti sudėtas padangas jų nepriliesdami, taip pat buvo matuojamas ir greitis. „Dėmesį kreipėme į tai, kokiu greičiu įveikė trasą, kiek nuvertė padangų“, – paaiškino R. Bumblys.

Susitikimo organizatoriai daug dėmesio skyrė saugumui užtikrinti. „Informavome policiją, kiekvienas vairuotojas pasirašė, kad yra atsakingi už savo veiksmus. Šiek tiek baiminomės dėl galimų eismo įvykių, tačiau tai – jau vairuotojų sąmoningumo klausimas“, – kalbėjo vienas organizatorių.


Aida ir Karolis Griškevičiai Toubkal viršūnėje, Maroke.

Bet kuris pasaulio kampelis gali būti pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Tuo pasinaudoti ryžtasi daugelis žmonių, tarp jų – ir vydmantiškis Karolis Griškevičius.

Pirmoji K. Griškevičiaus kelionė į užsienį buvo dar 2007 metais, kai su tėvais vyko į Čekiją. Dabar jis jau yra aplankęs apie 30 pasaulio šalių. Vienos tolimiausių kelionių – Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Tailandas, Dubajus, Islandija, Singapūras.

Šalį, į kurią keliaus, Karolis renkasi pagal oro linijų siūlomus skrydžius, o tada domisi, ką galėtų veikti toje šalyje.

Taip pat kai kurios kelionės, pavyzdžiui, į Nepalą, – vaikystės svajonės išsipildymas. Jis keliauja norėdamas pamatyti naujas šalis, susipažinti su žmonėmis.

Vaikinas yra pastebėjęs, kad pietinėse šalyse gyvenantys žmonės būna atviresni, linkę labiau bendrauti, o šiaurėje – uždaresni: „Vis dėlto ilgiau pabendravus ir susipažinus su vietiniais gyventojais supranti, kad ir jie yra malonūs, norintys ir galintys padėti.“

Kiekvienas kelionėmis susižavi dėl skirtingų priežasčių. K. Griškevičius prisiminė, kad jį užsiimti tokia veikla iš dalies paskatino laida „Top Gear“, kurioje buvo rubrika, kur žmonės nusipirkdavo naudotus automobilius, važiuodavo po egzotines šalis. Tai padarė įtaką ir Karolio keliavimo stiliui.

Vaikinas kartu su draugais Jungtinėse Amerikos Valstijose yra važiavęs greitkeliu „Route 66“, kuris tiesiasi nuo rytinės iki vakarinės šalies pusės. Tuomet keliautojai sukorė apie 6 tūkst. kilometrų. Taip pat jis yra apvažiavęs beveik pusę Australijos – įveikęs apie 12 tūkst. kilometrų.


Stovykloje Italijos kalnuose dalyvavo moksleiviai iš 5 Europos valstybių.

Jau trečią kartą Pranciškonų gimnazijos moksleiviai svečiavosi Italijoje, kur mokslo metus užbaigė stovykloje Alpių kalnuose „Gyventi ne išgyventi“ (it. kalba „Vivere no vivacere“). Šių metų stovykla subūrė žmones iš skirtingų Europos šalių ir konfesijų – tris dienas Mezzoldo kalnų miestelyje kretingiškiai praleido kartu ne tik su italais moksleiviais, bet ir svečiais iš Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos. Stovykloje taip pat susibūrė ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, liuteronai bei Italijos Egipto koptų bendruomenė.

Skatino vienybę

Į penkių dienų trukmės kelionę vyko 5 mokiniai – Augustina Čičiūnaitė, Domantė Lipskytė, Nojus Žiubrys, Gabrielė Šlušnytė, Erika Ševcova ir sesuo Julija Lukauskaitė.

Vienas svarbiausių šios stovyklos tikslų – ekumenizmo, krikščionių vienybės, skatinimas. Pirmą stovyklos dieną buvo kalbama apie vertybes, vyko įvairūs užsiėmimai, sportiniai žaidimai, diskusijos grupėse. „Diskusijų metu kalbėjome ir apie bendras šalių patirtis bei istoriją – pasakojome apie SSRS okupaciją ir kaip tai paveikė žmonių gyvenimą mūsų šalyse. Vėliau supratau, kad mus visus vienija tikėjimas“, – atskleidė aštuoniolikmetė A. Čičiūnaitė.

Jai pritarė ir bendraamžė G. Šlušnytė: „Jauni žmonės, nepaisant jų rasės ar kitokių krikščionybės srovių, gali bendrauti ir tapti gerais draugais. Ir juos vienija Jėzus Kristus“.

Anot Augustinos, anksčiau kitos konfesijos jai buvo tolimos ir sunkiai suprantamos, tačiau dabar mergina yra susipažinusi ne su abstrakčia religija ar jos atšaka, o su konkrečiais žmonėmis, kurie tą tikėjimą išpažįsta. „Tai keičia mano mąstymą ir suvokimą apie kitas religijas“, – pripažino kretingiškė.

Vis dėlto bendravimą kartais ribodavo kalbos barjeras. „Praėjusiais metais, kai norėjau pasakyti kažką itin svarbaus ir sudėtingo, galėjau mintį suformuluoti lietuviškai, o sesuo Julija ją išversdavo į italų kalbą. Kadangi šį kartą buvo žmonių ir iš kitų šalių, ne vien Italijos, bendravome anglų kalba. Reikėjo šiek tiek daugiau laiko, kol galėjau angliškai pasakyti, ką noriu, kartais pritrūkdavo žodžių“, – vieną sunkumų įvardijo moksleivė.

Augustina tvirtino, kad grįžus į kambarį po sunkios ir ilgos dienos, kalbos netildavo dar ilgai – nors kambariuose gyveno skirtingų tautų žmonės, dienos įspūdžių pasidalinimas užsitęsdavo kelias valandas. „Buvo labai įdomu bendrauti su visais, nes sutikau kitokio temperamento žmonių. Kalbėdami apie kultūrinius skirtumus, užmezgėme gilesnę draugystę“, – tikino A. Čičiūnaitė.


Devyniolikmetė Evelina Šikšniūtė jau yra sukūrusi dainą.

Kretingiškė devyniolikmetė Evelina Šikšniūtė, sužibėjusi jaunimo muzikos vakare „Kreatyvas“, yra dalyvavusi ne viename muzikiniame konkurse ir net parašiusi savo dainą. Jaunoji dainininkė spinduliuoja gėrį, pozityvumą, tai bando perteikti ir savo kūryba.

E. Šikšniūtė dainuoti pradėjo nuo penkerių. Pirmasis jos konkursas buvo su teta dainuojant Kretingos rajono šeimų duetuose. Tada studentė dar buvo nedrąsi mergaitė, kuri troško dainuoti. Teta ir buvo tas žmogus, kuris paskatino merginą žengti pirmą žingsnį. E. Šikšniūtė dainuodavo mokyklos chore, o kaip solistė atsiskleidė prieš dvejus metus. Atlikimo meno niekur nesimokė, viską darė savo pastangomis. Savamokslė nustebino ne vieną klausytoją savo balsu ir nuoširdumu.

Žinoma, buvo ir tokių žmonių, kurie merginai sakydavo, kad ji nieko nepasieks ir gali net nedalyvauti tokiuose koncertuose ir konkursuose, kuriuose dalyvauja stiprūs vokalistai. Tačiau E. Šikšniūtė sako, kad į tokias replikas reaguodavo ramiai ir tikrai nesiruošė mesti savo užsibrėžtų tikslų.

Nors kartais suabejodavo savimi, pasiduodavo kitų neigiamoms emocijoms ir pagalvodavo: „O gal tikrai nereikia? Gal tikrai aš nemoku dainuoti?“ Ši kritika ir kartūs žodžiai pašnekovę sustiprino ir ji parašė savo kūrybos dainą, kurią įrašė įrašų studijoje. Šią dainą pristatė kaip savo vienuoliktos klasės projektinį darbą. „Tai jautri daina apie meilę“, – atviravo jaunoji atlikėja.

Studentė labai vertina pozityvumą ir jaukumą, būtent tai ir bando perteikti savo dainavimu. Anot merginos, jos draugai turi būti drąsūs ir neieškantys žodžio kišenėje, kad būtų jauku ir linksma bendrauti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas