Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kenkėjai užplūdo sodus ir daržus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-07-11
Kovai prieš amarus, kurių šiais metais - ypač gausu, galima rinktis ir chemines, ir biologines kovos priemones.

Vyraujant šiltiems, sausiems, be vėjo orams, kokie ir yra šią vasarą, sodus bei daržus užplūdo kenkėjai. “Šią vasarą ypač daug amarų. Tokios sąlygos, kokios yra šiemet, ypač palankios šiems daugintis, ir jų išsivystę net kelios generacijos, arba kartos”, - “Pajūrio naujienoms” teigė valstybinis augalų apsaugos inspektorius Rimantas Šlušnys.

Anot jo, sustabdyti amarų dauginimąsi galima, laikantis technologijų. “Kenkėjų priešas - gera ūkininkavimo praktika, - sakė augalų apsaugos specialistas. – Tačiau tai labiau tinka ūkininkams. Individualiuose sklypuose – soduose, daržuose – žmonės paprastai vengia cheminių priemonių arba jas taiko minimaliai. Iš esmės, tai yra žmogaus pasirinkimas – su kenkėjais kovoti individualiam naudojimui skirtais chemikalais ar biologinėmis priemonėmis”.

Pats R.Šlušnys sakė savo sklype yra išbandęs biologines kovos su kenkėjais priemones: dilgėlių ekstraktu jis purškė gėles. Tačiau biologinių kovos priemonių jis nenaudojąs kovai su augalų ligomis.

Kovą su kenkėjais, taip pat ir amarais, anot specialisto, reiktų pradėti jau anksti pavasarį. “Naudodamas insekticidus ar kitokias chemines priemones, žmogus privalo labai atidžiai pasidomėti, kaip tas priemones reiktų naudoti. Nuo to, kam skirtas chemikalas, priklauso ir kovos su kenkėjais terminai. Įprasta, jog chemikalų gamintojai instrukcijose pasako, iki kada galima vartoti vieną ar kitą priemonę: iki ir po žydėjimo, likus dvidešimčiai dienų iki derliaus pradžios ir panašiai. Tik biologinėms kovos su kenkėjais priemonėms nėra jokio termino”, - sakė R.Šlušnys.

Specialistas perspėja, jog šią karštą vasarą su cheminėmis priemonėmis reikia būti ypač atsargiems: chemikalams panaudoti aukščiausia temperatūra gali būti iki 20-25 laipsnių karščio. Panaudojus chemines priemones esant aukštesnei temperatūrai, galimas pašalinis poveikis: pavyzdžiui, augalas gali nudegti.

Amarai, kurie dažniausiai minta augalo ar bręstančių vaisių sultimis, sutrikdo augalo medžiagų apykaitą, augalo dalys nebevykdo savo funkcijų, todėl nukenčia derlius, o augalui pratęsiant savo vegetaciją, jam reikia papildomų “jėgų” atsigauti po kenkėjų padarytos žalos.

Tai, kad amarų sparčiam plitimui ir dauginimuisi ypač palankūs šilti ir sausi orai, patvirtino ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantė Giedrė Zdanienė. “Smarkūs lietūs nuplauna amarus nuo javų varpų bei lapų ir gali visiškai sustabdyti jų plitimą ir daromą žalą, - apie gamtos sąlygų įtaką kenkėjų plitimui kalbėjo G. Zdanienė. – Gerokai sumažinti amarų kiekį javuose, soduose ar daržuose gali ir naudingieji vabzdžiai – entomofagai, mintantys amarais, ir parazitiniai plevėsparniai, dedantys kiaušinėlius į amaro kūną ir ten pereinantys visą vystymosi ciklą”.

Natūralioje aplinkoje kiekviena gyvūnų ir augalų rūšis turi savo priešų, kurie kontroliuoja biologinę pusiausvyrą. Tam, kad sode, darže ar lauke išlaikytume biologinę pusiausvyrą, reikia sudaryti palankias sąlygas naudingiems gyviams veistis. G. Zdanienė pataria: naudingiems vabzdžiams (auksaakėms, boružėms, parazitinėms vapsvoms, bitėms, kamanėms ir kt.) reikėtų pasėti įvairių žolių biologines juostas aplink daržus, pasėlius. Tai reiškia, kad biologinėse juostose turėtų augti kuo daugiau medingų ryškiažiedžių augalų, priviliojančių vabzdžius. Jeigu trūksta vietos biologinėms juostoms, daržuose ir soduose rekomenduojama auginti gėles, vaistažoles bei kvapius prieskoninius augalus. Vabzdžiams privilioti tinka šie augalai: facelijos, melisos, barkūnai, agurklės, saldieji lubinai, garstyčios, krapai, grikiai ir kt. Sėjant 3-4 kartus per vegetaciją sudaromas žydinčių augalų konvejeris.

Apie vabzdžių naudingumą pasako tokie faktai: pavyzdžiui, boružės lerva per 10-14 dienų sunaikina apie 1 tūkst. amarų; paprastoji auslinda – naktinis plėšrūnas – minta vabalais ir ypač mėgsta amarų lervų kolonijas; chalcidų lervos minta skydamariais ir amarais – chalcidų patelė į amarų lervas sudeda apie 1 tūkst. kiaušinėlių; žiedmusė iki lėliukės stadijos suėda 200-800 amarų; amarais taip pat minta auksaakės lervos.

Individualiuose sklypuose drąsiai, anot konsultantės, galima naudoti ir biologinės kovos priemones. Kovai su kenkėjais tinka pelynų nuoviras, dilgėlių ištrauka, bitkrėslių nuoviras, varnalėšų ištrauka, paprastojo tabako ištrauka bei nuoviras, tabako dulkės ir dūmai, karčiosios paprikos vaisių nuoviras. Augalų apsaugai galima naudoti ir ne augalinės kilmės medžiagas: kalcinuotą sodą, kreidą, sierą, Bordo mišinį, vario sulfatą. Naudojant šias medžiagas, taip pat privalu laikytis vartojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų.

“Manyčiau, kad kova su amarais aktualesnė soduose, daržuose, nes pažangiai ūkininkaujantys ūkininkai su šiais kenkėjais susidoroja, laikydamiesi technologijų. Tačiau jeigu yra abejonių – pasiekė amarai žalingumo ribą ar ne – reiktų taikyti žalingumo ribos skaičiavimo metodiką: pavyzdžiui, javinių amarų žalingumo riba yra tuomet, kai javams išplaukėjus amarų apniktų stiebų randama 20-30 proc., o apsikrėtusio stiebo varpoje – vidutiniškai po du-tris amarus”, - paaiškino G.Zdanienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas