Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingiškė Roberta Rekašiūtė, baigusi mokyklą, pasirinko jai įdomią studijų kryptį – ekonometriją.

Kretingiškė Roberta Rekašiūtė, pernai baigusi Pranciškonų gimnaziją, pasirinko Ekonometrijos studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu visiškai nesigaili dėl savo sprendimo. Nors dažnai visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad vyrai tiksliesiems mokslams yra gabesni už moteris, Roberta paneigė šį stereotipą.

Mėgo matematiką

Mokykloje priklausiusi Jaunųjų šaulių sąjungai, mokinių parlamentui, Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijai „Apskritasis stalas“, Roberta prisiminė, kad jai visada patiko matematika: „Ne tiek mokyklos suformuotas matematikos kursas, kiek olimpiadose pateiktų užduočių sprendimas, gilinimasis į matematinius procesus. Patinka suprasti, kaip ir kodėl veikia formulės, kurias mokykloje dažniausiai mokytojai pateikia nepaaiškindami, kodėl jos atrodo ir veikia būtent taip.“

Mergina tikino, kad priimti galutinį sprendimą dėl studijų pasirinkimo tikrai buvo nelengva: „Atrodė, kad tai bus lyg nuosprendis ir teks visada sėdėti prie knygų.“

Studijuoti matematiką ar jos kryptį mergina nusprendė jau X klasėje, kai reikėjo rinktis dalykų pamokas, jų lygius. Tuo metu mergina taip pat svarstė ir apie inžinerijos studijų kryptis, bet jau XI klasės pabaigoje suprato, kad tai – ne jai.

Mokykloje jai teko bendrauti ir su jau studijuojančiais matematikos ar informatikos sritis studentais. Be to, Robertos brolis Vilniaus universitete studijuoja informatikos mokslą, kas padarė įtakos jos galutiniam sprendimui. „Daug informacijos gavau iš jų, taip pat stengiausi domėtis pati, konsultavausi su karjeros specialiste gimnazijoje. Pačią ekonometrijos programą atradau tik dvyliktos klasės pabaigoje. Paskaičius apie programą, supratau, kad noriu studijuoti būtent tai“, – atviravo R. Rekašiūtė.

Buvusi Pranciškonų gimnazijos auklėtinė pastebėjo, kad didelę įtaką renkantis studijas turėjo ir matematikos mokytojos, kurios skatindavo nepamiršti savo dėstomo dalyko.

Roberta atkreipė dėmesį, kad mažuose šalies miestuose dažnai trūksta informavimo apie mokslines sritis, pasitaiko sutikti mažai žmonių, dirbančių tokiose srityse, dėl ko, anot jos, buvo gana sunku nuspręsti, kur stoti: „Mano aplinkoje nebuvo žmonių, kurie dirbtų kažką, susijusio su matematika. Manau, dauguma gyvena panašioje aplinkoje, ir dėl to kyla įsitikinimai, kad matematikai gali dirbti tik mokytojais.“

Sulaukė įdomių klausimų

Ekonometrijos studijos jungia ekonomikos teoriją ir matematinės statistikos metodus – tai, anot pašnekovės, ekonomikos ir matematikos mišinys. „Tikėjausi studijuoti matematiką, tai šių studijų pagrindas ir yra matematika, kuo aš esu gana patenkinta. Dar patinka tai, kad matematika yra susieta su kasdieniais dalykais, tokiais, kaip statistika“, – įvardijo studentė.

Mergina universitete jaučiasi atradusi save. „Tik prasidėjus studijoms supratau, kad atsidūriau tinkamoje vietoje. Ne vien dėl studijų krypties, bet ir dėl Vilniaus universiteto“, – teigė Roberta, kuri dirba ir Lietuvos studentų sąjungoje bei priklauso Vilniaus universiteto žygeivių klubui. „Tiek universitete, tiek ir pouniversitetinėje veikloje mane supa nuostabūs, motyvuoti žmonės“, – patirtimi dalijosi studentė.

Tėvai merginos sprendimui nesipriešino, priešingai, jie suteikė laisvę savo gyvenimą kurti pačiai. Studentė tvirtino ir iš kitų taip pat sulaukusi visapusiško palaikymo, tik, prisipažino, kad dažnai jiems tenka aiškinti, ką studijuoja. „Daugumai aplinkinių labai įdomus šis faktas, kad aš studijuoju ekonometriją, ir jie tiesiog pradeda domėtis mano studijų kryptimi. Žinoma, pasitaiko ir kitokių nuomonių, bet jos yra pavienės ir jų nelabai pastebiu“, – kalbėjo ji.

Paklausta, ar, jos nuomone, vis dar gajus stereotipas, kad moterims prasčiau sekasi tikslieji mokslai, Roberta atviravo, kad nieko panašaus nejaučia. „Šiais laikais žmonės baigia pamiršti šį stereotipą ir labai retai sutinku tokių, kurie apskritai apie jį užsimena“, – sakė mergina, teigdama, kad universitete tarp matematikos srities studentų merginų kartais galima sutikti net dažniau. Rečiau – programavimo srityse, bet ir ten jų atsiranda vis daugiau.

„Net negalvojau, kad kažko negalėčiau veikti vien dėl to, kad esu mergina ir kad nuo to, kaip pasirenku leisti savo laisvalaikį, priklauso mano moteriškumas. Buvo keista, kad, įsitraukus į šaulių sąjungos veiklą, pradėjau sulaukti klausimų apie moteriškumą. Apskritai nemėgstu šios sąvokos. Manau, turime laisvę rinktis veiklas, ir lytis mūsų gyvenimo neriboja“, – atkreipė dėmesį ekonometrijos studentė.

Tiems, kas turi minčių stoti į tiksliuosius mokslus ir apskritai į bet kurią studijų sritį, mergina patarė nebijoti ir pasiruošti mokytis truputį daugiau negu mokykloje. „Universitetuose studijuoja tokie patys žmonės kaip ir jūs, jei jiems įmanoma, tai ir jums viskas bus įmanoma. Blogiausiu atveju visada galima iš naujo stoti kitur“, – konstatavo ji.

Simona ARMALYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas