|
|
|
Kas padėtų išspręsti mokinio problemas
Mokinių miego trūkumo, nesusikaupimo ir mažo aktyvumo problema vis dar nėra išnykusi. Kažkada netgi buvo svarstoma vėlinti pamokų laiką, tikintis pagerinti mokinių rezultatus ir padidinti jų aktyvumą pamokose. Vis dėlto šios reformos buvo atsisakyta dėl tėvų darbo grafiko ir viešojo transporto problemų. Reikia keisti įpročius Atlikus nedidelę apklausą, kiek mokiniai laiko skiria miegui per parą, iš 67 apklaustųjų 43 proc. miega 7 valandas, 33 proc. – 8 valandas, 25 proc. – 6 valandas. Mokiniai patys pripažįsta, kad juos labai traukia socialiniai tinklai ir kad jų miego režimas blogas, tačiau retas jaunuolis šias problemas pasirengęs ištaisyti. „Mokytojai mums nuolaidžiauja, taikosi prie mūsų, atsižvelgia į norus ir prašymus“, – pastebėjo Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Martyna Einikytė. Jos bendraamžė Rugilė Narvilaitė pasvarstė, kad negebėjimas sutelkti dėmesio į tam tikrą veiklą priklauso nuo išsiblaškymo ar kai kurių tėvų netinkamo auklėjimo. Pavyzdžiui, kai tėvai duoda per daug laisvės savo vaikams. Mokytojų pastebėjimu, kad poilsio stoka, motyvacijos trūkumas, asmeninės neišspręstos problemos, nenoras mokytis daro mokinius išsiblaškiusius ir neaktyvius, prie to prisideda ir draugų įtaka. Dažnai mokiniai skundžiasi, kad pamokos – neįdomios, nesuprantamos. Sąmoningumo stoka, baimė būti savimi, kompleksai, klaidingas manymas, kad mokytis ir stengtis mokytis gerai yra gėdinga juos verčia po truputį užsiverti. Mokiniai būna labai judrūs per pertrauką, greitai įsitraukia į kokius nors žaidimus, pokalbius, ginčus, nori į save atkreipti dėmesį, taip pat nori nukreipti ir mokytojo dėmesį nuo pamokos darbo. Mokytojai pataria nusiteikti darbui, sėdėti ne su draugais, kurie trukdo kalbomis, o su tais, kurie padeda mokytis. Namuose ruošiantis pamokoms pasistengti, kad suptų rami atmosfera. Mažiau vadovautis emocijomis. Mokytojai akcentuoja, kad, norint padidinti mokinių aktyvumą, kokybiškumą pamokose, reikia mažinti mokinių skaičių klasėje, kompiuterizuoti klases. Priežastis – ne viena Anot Pranciškonų gimnazijos psichologės Redos Narmontienės, dėl nervų sistemos ypatumų mokiniai greitai pavargsta. Mokiniai darbingi būna tik pirmąją pamokos dalį. Jiems reikia pertraukėlių, trumpesnių užduočių. Tai gali būti neurologinė ypatybė. Tai pat viena priežasčių yra miego problemos, snūduriavimas. Jos atsiranda dėl įtampos, streso mokykloje ar asmeninių gyvenimo sunkumų, dėl priklausomybės išmaniosioms technologijoms bei socialiniams tinklams. „Mokinių krūvis yra sudėtinga problema, tačiau tai iššūkis susidoroti su sunkumais. Jeigu mokiniai nepatirs iššūkių, jiems bus tik sunkiau. Mokinys, turintis palaikymą namuose iš aplink jį supančių žmonių, gerai sudėliotą grafiką, žinantis, kur tikėtis pagalbos, tikrai įgaus tą patirtį ir prisitaikys prie krūvio. Bet nesimokant įveikti krūvio, mokinys gali žlugti“, – teigė psichologė. Vieniems mokiniams mokyklinis krūvis yra sunkus, kitam – vidutiniškas, o kitam – lengvas. Potencialas gali būti toks didelis, kad netgi mokinys gali pamokoms ir nesiruošti, tačiau, jeigu jis ir pasimokytų, tai mokytųsi dešimtukais. Jie tenkinasi ir tuo, kad jiems užtenka tik pamokoje atlikto darbo ir išgirstos informacijos, kiti save tempia prie gero pažymio ir jį gauna. Tėvų atsakomybė yra prižiūrėti savo vaikus iki pilnametystės. „Kai tėvai neprižiūri savo vaikų, tai jau yra visos šeimos problema, o ne vieno vaiko. Jeigu jis yra pilnametis, tai jie sprendimus priima patys tik iš dalies, bet tėvai dažniausiai nusišalina. Jeigu tėvai stengiasi užstoti vaikus, kad jiems neva sunku mokytis, tai moko savo vaikus nebesistengti“, – paaiškino R. Narmontienė. Psichologė taip pat atkreipė dėmesį, kad visi niekada nebus patenkinti ir kad visa ši istorija turi ir kitą pusę – neformalią veiklą. „Iš mokinių ji atima daug laiko. Jeigu jis jau negeba spręsti užduočių ir jam per sunku, tada reikėtų pagalvoti, ar tikrai neformalios veiklos mokiniui reikia“, – tikino psichologė.
Aurelija PLIKŠTYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
