Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Konkurse „Metų ūkis“ – vis naujos nugalėtojų pavardės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Tarp respublikinio konkurso „Metų ūkis“ apdovanotųjų – retingos rajone geriausiai besitvarkančiais šiemet pripažinti ūkininkai (iš kairės) Jurgita ir Vidmantas Milašiai, Stasys ir Asta Šmaižiai, Virginija ir Adomas Poškiai.

Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre įvyko respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų pagerbimo šventė, į kurią buvo pakviesi ir mūsų rajono ūkininkai – I bei II vietas laimėję grūdų augintojai Stasys Šmaižys su žmona Asta iš Vydmantų, Vidmantas Milašius su žmona Jurgita iš Raguviškių, taip pat – obuolių sodais garsėjantys Adomas ir Virginija Poškiai iš Darbėnų. Jiems įteiktos meniškos statulėlės, padėkos raštai, rėmėjų įsteigtos atminimo dovanos, gėlės. Pastebėti lengviau negu prikalbinti Kraštiečius ūkininkus renginyje pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė. Šventėje dalyvavo ir minčių apie situaciją žemės ūkyje išsakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, jo pavaduotojas Kazys Starkevičius, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Seimo nariai Aurimas Gaidžiūnas, Viktoras Rinkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Lietuvos valstybė šiemet mini 100-ąjį, o „Metų ūkio“ konkursas – 25-ąjį jubiliejų. „Jeigu tiek metų konkursas vyksta, vadinasi, yra reikalingas“, – neabejojo renginį organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau negu juos įtikinti dalyvauti konkurse. Lietuvoje yra dalis itin stiprių ūkių, kurie galėtų būti renkami kasmet šio konkurso laimėtojais, tačiau tikslas – ne toks. Per daugelį metų jis išlaikė esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą, savivaldybių ūkininkus paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. Šiemet – 115 ūkių-laimėtojų J. Talmanto teigimu, konkursas „Metų ūkis“ kasmet rengiamas nuo 1994-ųjų. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka – ir siauros specializacijos maži ūkiai, tokie, kaip daržininkystės, žuvininkystės. Tada buvo išrinkti laimėtojai 39 rajonuose: 39 pirmos, 37 antros ir 38 trečios vietos. LŪS sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose šalies savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik LŪS nariai. „Galbūt dėl to tose savivaldybėse, kur nėra mūsų LŪS skyriaus-nario, konkursas neberengiamas, o jeigu ir rengiamas, savo duomenų Sąjungai savivaldybė nepateikia“, – sakė pirmininkas. Bet pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso. Šiemet tokios buvo Šakių ir Pasvalio savivaldybės, nors ten ir yra LŪS skyriai. Priežastys įvairios: ūkininkų pasyvumas, skyriaus nenoras įdėti daugiau pastangų. Šiųmečiai konkurso rezultatai gauti iš 38 savivaldybių, o konkurse dalyvavo 401 ūkis, iš kurių aktyviausios – Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės. Laimėtojais tapo 115 ūkių. Paklaustas, kaip, laikui bėgant, konkursas augo ir tobulėjo, pirmininkas sakė, jog seniai nebeliko ūkio dydžio apibrėžimo – šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. O konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje.

„Labiausiai norėtųsi, kad kitąmet žemdirbiai kuo mažiau streso patirtų dėl besikeičiančių orų ir mokesčių reformų“, – sakė Jonas Talmantas.

Problemų – visas maišas

Kas naujo įvyko pačių žemdirbių gyvenime, kokias problemas dabar jie kelia, dėl ko šiandien labiausiai širdį skauda? Pasak J. Talmanto, žiemą įvykusiame visuotiniame žemdirbių, o vasarą – jų pačių organizacijos suvažiavime visais lygiais buvo keliamos įvairios problemos. „Bet, kaip rodo laikas, – jos aktualiausios tik mums patiems, – apgailestavo pašnekovas. – Valdžia atsiunčia atsirašinėjimo raštus ir kone kasdien pateikia vis naujus teisės aktų projektus“.

Dabar aktyviai diskutuojama dėl 2019 metų valstybės biudžeto. Pagal biudžeto projektą 2019 metais visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti beveik 985 mln. Eur, arba 97,4 mln. Eur, t. y. 9 proc. mažiau negu 2018-aisiais. Žemės ūkio ministerijos asignavimai mažėja beveik 97 mln. eurų. Biudžeto projekte vėl nenumatyta daugiau lėšų melioracijos darbams. Ūkininkai prieštarauja tokiam žemės ūkio biudžetui ir siūlo išlaikyti ne tik esamą lygį, bet jį dar ir padidinti.

„Antri metai iš eilės kentėjome nuo gamtos stichijų, kurių nuostoliai iki šiol nepadengti. Kas dvi-trys savaitės Žemės ūkio ministerijoje vyksta svarstymai apie rizikos fondus, tačiau į juos norima didžiausios įnašų dalies iš paties žemdirbio. Mes su tuo nesutinkame ir labai teisingai – geriau dėtis juodai dienai pačiam ir žinoti, jog, esant reikalui, tomis lėšomis pasinaudosi be didelio biurokratinio popierių tvarkymo ir laiko praradimo“, – įsitikinęs LŪS pirmininkas. Tačiau, anot jo, bėda dar ir ta, kad ne visi žemdirbiai turi ką atsidėti dėl nestabilių rinkų, kainų svyravimų ir keli metai iš eilės patiriamų nuostolių. Todėl, kaip priversti prie fondo prisidėti visus rinkos dalyvius, tokios formulės kol kas neranda niekas. Kitas planuojamas steigti finansavimo fondas – Melioracijos, kuris neva gelbės apleistas melioracijos sistemas. „Tuo tarpu aplinklosaugininkai planuoja nemažai sureguliuotų melioracijos griovių ir upelių iškreivinti. Po tokių projektų dar daugiau rūpesčių dėl melioracijos problemų nuguls ant žemdirbių galvų“, – neabejojo pašnekovas.

Jis apgailestavo, kad nesugebama susitvarkyti ne tik su šernų nešiojamu kiaulių maru, bet ir su kitų miško gyvūnų daroma žala: vilkų, paukščių, stumbrų. Lietuvoje bet koks miško žvėris svarbesnis už žmogų. „Aš nesakau, kad turime pasiduoti gamtos išnaudojimui, nuolatiniam brukamam vartojimui, bet turime atskirti tai, kas gamtos – gamtai, kas žmogaus – žmogui. Migruojančios žąsys, gervės, gulbės vis dažniau ir didesnę žalą daro grūdinių kultūrų pasėliams bei daržovių plotams, esantiems netoli vandens telkinių“, – sakė J. Talmantas.

Pašnekovo įsitikinimu, panašu, kad gyvulininkystės sektorius, kuriam 2014–2020 metais buvo numatyta tiek daug įvairių rėmimo ir skatinimo programų, greitu metu turės baigti veiklą. Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiami higienos normos „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir „Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektai. Projekto iniciatoriai siūlo, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore būtų nustatyta keturis kartus mažesnė negu yra šiuo metu galiojančiame dokumente. Žemės ūkio gamyboje, ypač gyvulininkystėje, bei tręšiant laukus organinėmis trąšomis, pasiekti siūlomas normas – neįmanoma.

Pirmininko teigimu, augalininkai kasmet turi konkuruoti nelygiomis sąlygomis su į Lietuvą įvežamais grikiais ir pašariniais grūdais iš trečiųjų šalių, kur naudojamos agresyvios augalų apsaugos priemonės. „Pas mus taikomi itin aukšti Europos Sąjungos reikalavimai, mūsų produkcija, lyginant su jų, yra gerokai brangesnė“, – paaiškino jis.

Reikalavimus išdėstys Briuselyje

Šiais metais daugelis savivaldybių drastiškai didino žemės mokestį. Lietuvos ūkininkų sąjunga savivaldybių tarybas ragino pagal teisės aktus dėl antrus metus iš eilės esančių nepalankių gamtinių sąlygų žemės savininkams mažinti žemės mokestį, o dalį surinktų lėšų iš padidėjusio žemės mokesčio skirti vietinės reikšmės kelių remontui, tačiau į tai atsižvelgė tik maža dalis savivaldybių, ir daugiau tik tos, kuriose tarp tarybos narių yra ūkininkų atstovų.

Nuo kitų metų įsigalios naujoji mokesčių reforma, kai keičiasi valstybinio socialinio draudimo, privalomo sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių įmokų sistema, kuri šiek tiek yra palankesnė už prieš tai patvirtintą 2019 metams, tačiau iš esmės mokūs ir rentabilūs ūkiai turės mokėti gerokai didesnius mokesčius negu moka dabar. „Galite sakyti, jog, jeigu neturėsite pelno arba jis bus mažas, tai nieko ar beveik nieko mokėti nereikės. Taip, bet, jeigu ūkis viską daro, kad išgyventų, tai dažnas vis tiek suskaičiuoja nors kokį pelną“, – kalbėjo pirmininkas.

Rengiamasi gruodžio 13 dienos protesto akcijai Briuselyje. J. Talmanto žodžiais, reikės visų aktyvumo ir finansinio palaikymo, kad ūkininkai dar kartą galėtų viešai išsakyti savo reikalavimus.

„Kategoriškai nepritariame Europos Komisijos pasiūlymui dėl išorinės konvergencijos naujojoje finansinėje perspektyvoje po 2020 metų. Pasiūlyta formulė suponuoja, kad Lietuvos tiesioginės išmokos periodo gale tesieks 75–80 procentų ES tiesioginių išmokų vidurkio. Raginome ir dar kartą raginame Lietuvos derybininkus siekti, kad, prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip ES vidurkis, – sakė J. Talmantas. Neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, prašome užtikrinti, kad iš Lietuvos ūkininkų nebūtų reikalaujama 100 procentų įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus.“ Ūkininkai taip pat nesutinka su Europos Komisijos pasiūlymu mažinti Kaimo plėtros fondą ir raginimu valstybėms narėms užpildyti šią spragą prisidedant iš nacionalinio biudžeto – esą Lietuvos biudžetui tai būtų nepakeliama našta. Dėl lėšų trūkumo Lietuvoje sunkai sprendžiamos socialinių reikalų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų problemas, todėl, esant tokiai situacijai, manoma, neatsiras politinės valios gerokai prisidėti dar ir prie Lietuvos Kaimo plėtros fondo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas