|
|
|
Vietoj Darbo biržos – Užimtumo tarnyba
Nuo šio spalio nebeliko Lietuvos darbo biržos – ji reorganizuota į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apie tai, kokia šio pokyčio esmė ir kaip tai atsilieps darbo ieškantiems kretingiškiams bei darbdaviams, paaiškino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Pasak M. Jankauskienės, Darbo biržos pertvarka buvo pradėta pagal Europos Komisijos rekomendacijas, iškilus būtinybei sukurti ir įdiegti kokybės vadybos sistemą, kurios tikslas – teikti kokybiškas paslaugas klientams, užtikrinti sklandesnį įstaigos valdymą, išvengti funkcijų dubliavimo su kitomis įstaigomis. Vietoj Klaipėdos teritorinės darbo biržos, kuriai priklausė ir Kretingos skyrius, įsteigtas Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas, tiesiogiai pavaldus Užimtumo tarnybai. Jam vadovauti paskirta Dangirutė Jurkuvienė, buvusi Telšių teritorinės darbo biržos direktorė. Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento struktūriniai padaliniai – Klaipėdos, Gargždų, Kretingos, Palangos, Skuodo, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Plungės klientų aptarnavimo skyriai. Kretingos skyriuje anksčiau dirbo 10 darbuotojų, dabar su klientais tiesiogiai dirbs 9 specialistai. „Vykdant reformą, daugiau kaip perpus – 54 proc. – sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičius ir 9 proc. padidintas su klientais dirbančiųjų skaičius. Taip pat 13 proc. sumažintas valdomas turtas, o bendras pareigybių skaičius sumažėjo 10 proc. Optimizavus įstaigos valdymo procesus, padidintas darbo ieškančius asmenis bei darbdavius aptarnaujančių darbuotojų skaičius, suvienodinti darbo krūviai“, – teigė M. Jankauskienė. Jos žodžiais, pertvarka neįvyko staiga, o buvo vykdoma palaipsniui: nuo 2016-ųjų liepos 1 d. įgyvendintas naujo kliento aptarnavimo modelio pilotinis bandymas 14-oje klientų aptarnavimo skyrių. Pasiteisinus modeliui, administracijos struktūrinė pertvarka pradėta nuo 2016-ųjų rugsėjo. „Naujai įsteigta Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims siūlo platesnį paslaugų paketą – dirbančiųjų perkvalifikavimą, pameistrystę, stažuotę“, – sakė M. Jankauskienė. Įkurtas Skambučių centras: paskambinus numeriu 1883, gyventojams ir darbdaviams galima gauti konsultacijas ir užimtumo rėmimo, ir socialinio draudimo klausimais. Teikiamos individualios paslaugos – atliekamas darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybių įvertinimas ir jų segmentacija. Karjeros konsultantai ir specialistai dirba tik su tam tikromis klientų tikslinėmis grupėmis. Išskirta tikslinė grupė – kariai ir pareigūnai. Atvejo vadybininkai dirbs su neįgaliaisiais ir ilgalaikiais bei kitais sunkiai integruojamais į darbo rinką asmenimis pagal asmeninius poreikius. Trumpesnis procedūrų laikas – klientų aptarnavimo skyriuose sutrumpintas laikotarpis, per kurį asmuo pradeda gauti paslaugas. „Darbdaviai taip pat pajus pokyčius, nes darbuotojų paieškos klausimai yra sprendžiami nacionaliniu lygiu“, – pabrėžė M. Jankauskienė. Jos žodžiais, konkrečius darbdavius aptarnauja vienas darbdavių vadybininkas, žinantis įmonės specifiką ir poreikius, didesnis dėmesys skiriamas kokybiškoms atrankoms. Padidėjo darbdavius aptarnaujančių darbuotojų skaičius – visoje šalyje su darbdaviais dirbs 88 specialistai, iš jų daugiausiai – Vilniuje ir Kaune. Greitesni įdarbinimo procesai. Darbdaviai galės dalyvauti profesiniame mokyme, rengiant sau tinkamus darbuotojus. Atsiranda nauja partnerystės forma: darbdaviai kviečiami dalyvauti Užimtumo tarnybos valdyme. M. Jankauskienė pabrėžė, jog numatoma, kad valstybė, įvykdžiusi šią reformą, sutaupys 1,6 mln. Eur.
--- Nuo spalio 1 d. Užimtumo tarnybos paslaugos klientams teikiamos 52 klientų aptarnavimo skyriuose 60-yje savivaldybių. Užimtumo tarnybą sudaro 7 departamentai. Klientų aptarnavimo skyrius, veikiančius visose šalies savivaldybėse, administruoja 5 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio Klientų aptarnavimo departamentai ir 2 Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentai. Pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti darbo rinkos paslaugų teikimą darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams bei užtikrinti priemonių įgyvendinimą derinant darbo rinkos pasiūlą ir paklausą. |
|
