|
|
|
Ar prancūzų kalba gimnazijoje ir rajone – ant išnykimo ribos
Prancūzų kalba vadinama diplomatų ar meilės kalba, tačiau pastebima, kad pastaruoju metu V klasę baigiantys mokiniai ją mokytis kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis rečiau. Savo mintimis šia tema pasidalijo Pranciškonų gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja metodininkė Alma Razmienė. – Kuo prancūzų kalba ir pati Prancūzija Jus žavi, stebina? – Prancūzų kalba yra melodinga, graži. Mokant šią kalbą, nėra sunku bendrauti ir su kitų šalių žmonėmis: ispanais, portugalais, italais... Visos šios kalbos kilusios iš lotynų kalbos, yra giminingos, turi daug bendrašaknių žodžių. Labai myliu Paryžių, kuriame lankiausi jau daugybę kartų. Pačiai labai patinka bendrauti su prancūzais, pasižyminčiais savitu gyvenimo būdu. Mėgstu šioje šalyje atrasti vis kažką nauja... Tikiuosi, kad pavyksta įskiepyti meilę prancūzų kultūrai ir tiems gimnazijos mokiniams, kurie nuoširdžiai mokosi prancūzų kalbos. – Kaip manote, kodėl mokiniai, V klasės pabaigoje rinkdamiesi antrąją užsienio kalbą, dažnai nuvertina prancūzų kalbą ir vietoj jos pasirenka vokiečių ar rusų kalbas? – V klasės pabaigoje, kai mokiniai renkasi antrąją užsienio kalbą, jiems didžiulę įtaką daro tėvai. Šiuo metu ši kalba, deja, Kretingoje yra praradusi populiarumą. Tėvai siūlo ar net tiesiog liepia savo vaikams rinktis kitą kalbą, nepagalvodami, kad ateityje vaikai, mokėdami prancūzų kalbą, bus išskirtiniai... Vilniuje, Kaune prancūzų kalba gerokai populiaresnė: juk mokančių vokiečių, rusų kalbas yra daugiau negu prancūzų, todėl tiems mokiniams ar studentams, kurie moka prancūzų kalbą, atsiveria kiti horizontai... Štai ir dabar viena mano mokinė, dabar jau studentė Monika Laukytė, išvyko studijuoti į Prancūziją. Kretingos rajono mažesnėse mokyklose prancūzų kalba, deja, labai nyksta, o kai kur jau ir išnyko. Labai gaila, kad taip atsitiko. Tam įtakos turėjo ir tai, kad mokyti mažų grupių vaikų neleidžia įstatymai. – Kaip populiarinama prancūzų kalba gimnazijoje? – Kiekvienais metais gimnazijoje organizuoju Frankofonijos šventę. Ji turi savo temą, pavyzdžiui, vienais metais ji buvo skirta V. Hugo „Paryžiaus kadedrai“, kitais – Coco Chanel ar Monmartrui... Praeitais mokslo metais su mokiniais lankėmės Prancūzų institute Vilniuje. Renginiui, skirtam Frankofonijos dienai, ruošiamės ilgai ir jis tikrai būna įdomus. Mūsų gimnaziją puošė nuotraukų paroda, dovanota Prancūzų instituto Lietuvoje. Mokiniai išvydo originalius Prancūzijos vaizdus. Gimnazijoje lankėsi net Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje! Taip pat su mokiniais, kurie stropiau mokosi prancūzų kalbos, dalyvauju Lietuvos mokinių Jaunųjų filologų konkurso Vertimų sekcijoje – laimėjome ne vieną prizinę vietą, garsindami ne tik Pranciškonų gimnaziją, bet ir Kretingos rajoną. Šiame konkurse konkuruojame su didžiųjų miestų stipriausių gimnazijų mokiniais ir tikrai pasirodome labai gerai. Taip pat dalyvaujame populiariame septintokams skirtame konkurse „Je parle francais et toi?“ („Kalbu prancūziškai – o tu?“). Tikrai, darome daug, kad prancūzų kalba būtų pastebėta ir įvertinta. ---
Iš mokinių lūpų – apie tai, kodėl pasirinko mokytis prancūzų kalbą– Kuo prancūzų kalba tave žavi, stebina? Barbora Dirmeitytė: – Prancūzų kalba man yra viena gražiausių, mane stebina jos akcentas, savotiškas tarimas. Prancūzų kalba labai susijusi su anglų kalba – jose yra daug panašių žodžių. Prancūzijoje nesu buvusi, tačiau norėčiau aplankyti Luvrą, turėjau svajonę, studijuoti šioje šalyje. Gabija Bružaitė: – Prancūzų kalba ir Prancūzija mane žavi savo istorija. Patinka prancūzų futbolo komandos, nes jos yra labai stiprios. Taip pat žavi architektūra, gatvės menas, muzika, prancūzų autoriai ir, aišku, pati kalba. Prancūzija yra mados, elegancijos lopšys. Ši šalis turi savitą aurą, žmonės mandagūs, draugiški. – Kas paskatino mokytis šios kalbos, kodėl ją pasirinkote? B. Dirmeitytė: – Mane mokytis šios kalbos paskatino mokytoja, kuri pristatė prancūzų kalbą, papasakojo apie Prancūziją. Likau nustebusi ir sutrikusi, teko rimtai pagalvoti, ką rinktis. Tačiau tėvai padrąsino mokytis šios kalbos, nes patys jos mokėsi. Taigi turėjau pasirinkimo laisvę. G. Bružaitė: – Labai norėjau išmokti dainuoti prancūziškai. Kai sužinojau, kad galiu mokytis prancūzų kalbos, grįžusi namo išgirdau vieną prancūzišką dainą ir nusprendžiau, kad tikrai mokysiuosi šios kalbos. – Kaip manote, kodėl dalis mokinių nesirenka prancūzų kalbos? G. Bružaitė: – Mano manymu, kiekvienas žmogus yra skirtingas, turi tam tikrus poreikius, sunku visiems įtikti. Kitiems atrodo, kad prancūzų kalba per sunki ir vien dėl to bijo jos mokytis, kitiems galbūt nepatinka tarimas, akcentas. B. Dirmeitytė: – Mano manymu, tokie mokiniai nenori pažinti dar vienos kalbos. Galbūt jie turi neigiamą požiūrį į šią kalbą, nes mano, kad prancūzų kalba ir šios šalies kultūra yra panaši į kitas šalis. Tačiau tai – netiesa, tiesiog reikia pasigilinti labiau. --- Pranciškonų gimnazijos VIII klasės mokinė Vaiva Želvytė prisipažino mylinti Prancūziją ir prancūzų kalbą, kurios puikus mokėjimas jai atnešė ir svarių laimėjimų: mergina rajoninėje olimpiadoje, skirtoje VII klasėms, „Je parle francais et- toi?“ užėmė II vietą, taip pat dalyvavo ir to paties konkurso respublikiniame etape. V. Želvytė, pernai dalyvaudama prancūziško diktanto konkurse, pelnė II vietą. – Kas paskatino mokytis prancūzų kalbos? – Tėtis – jis šešerius metus gyveno Prancūzijoje ir labai gražiai kalba prancūziškai. Mama mokėsi rusų ir prancūzų, tačiau prancūzų kalba jos širdžiai mielesnė. Mama sakė, kad prancūzų kalbos po mokyklos laikų nebeprisimena, tačiau kai aš pradėjau jos mokytis ir su mama namuose pabendravome prancūziškai, supratau, kad šia kalba ji labai gerai kalba. Dar prancūzų kalbos mokytis užsinorėjau, kai išgirdau tetą ir dėdę bendraujant prancūziškai ir tada galutinai supratau, kad prancūzų kalba, tai – kalba, kurią tikrai mokysiuosi. Tėvams beliko pasakyti savo tvirtąjį „taip“, kad galėčiau mokytis prancūzų kalbos. Štai dabar aš ją mokinuosi ir tuo labai didžiuojuosi. Myliu šią kalbą, ji išties labai graži. Yra sakoma, kad tai – meilės kalba ir tai yra tiesa.
Simas MARTINKUS
„P. n." akademijos narė
|
|
