|
|
|
Valstybė iždą atvėrė 7 kretingiškių šeimoms
Per vieną naktį 7 jaunos kretingiškių šeimos laimėjo tarsi loterijoje – joms valstybė neatlygintinai skyrė 15–30 proc. finansinę paramą būstui įsigyti. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios ir išsyk buvo paskelbtas internete, – kuriems pasisekė, tie gaus 13 tūkst., 17,4 tūkst. ir 21,75 tūkst. eurų subsidijas, skirtas kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti. Geriausia, kas galėjo nutikti Dvi iš šių laimingųjų kretingiškių šeimų – 29-erių Ugnė ir 31-erių Aldas Incai bei 26-erių Brigita ir 29-erių Tomas Tamašauskai, gavę po 13 tūkst. eurų. Su „Pajūrio naujienomis“ šios šeimos pasidalino, kaip sumanė bandyti savo laimę ir ką mano apie naująjį paramos įstatymą. „Rugsėjo 1-oji pasitaikė šeštadienį, – nuo pat 12-tos nakties „primiriau“ prie kompiuterio. Socialinės paramos šeimai sistema labai ilgai neleido prisijungti, dokumentus pavyko išsiųsti tik 4-tą nakties. Savivaldybės sistemoje mūsų duomenys atsirado tik rugsėjo 4-ąją, o tai, kad gavome paramą, patvirtino rugsėjo 18-ąją. Tiesą sakant, bandėm laimę, per daug nesitikėdami: įvyko geriausia, kas mudviem su žmona šiuo metu galėjo įvykti“, – džiaugėsi A. Incas. Vyras sakė, jog jau esą nusižiūrėję pirkti namą Kluonalių gatvėje. Buvo vieni pirmųjų B. ir T. Tamašauskai sakė planuojantys statytis namą Kretingos miesto prieigose, todėl domėtis parama pirmam būstui įsigyti jiedu pradėję dar praėjusią gegužę, – įstatymas turėjo įsigalioti nuo liepos 1 d., tačiau buvo nukeltas į rusėjo 1-ąją. „Nuolat kontaktavome su Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus darbuotojomis, domėjomės reikalingais dokumentais, tvarka, pasikeitimais. Todėl mums nebebuvo keista, kad, pildant prašymą, reikėjo pateikti šeimos turto deklaraciją už kalendorinius metus“, – pasakojo T. Tamašauskas Tačiau jam keista, kad tik rugsėjo 1-ąją, jau užplūdus prašymų teikėjų bangai, visuose portaluose imta kalbėti apie reikiamus dokumentus. „Kodėl ministerija apie tai neskelbė anksčiau“, – stebėjosi vyras. Jis sakė, nors ir stringant sistemai, tačiau rugsėjo 1-osios naktį buvę vieni pirmųjų, pateikę prašymą. „Nujautėme, kad sistema gali užlūžti dėl didelio kiekio prisijungusių vartotojų, bet apie 3 val. ryto, kai akys vis sunkiau beatsimerkia, sistema pradėjo dirbti sklandžiai“, – tvirtino T. Tamašauskas.
Būsto kainos riba – 87 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Norvilienė teigė, jog valstybės skirtos subsidijos į rankas jaunos šeimos negaus – tie pinigai išsyk, kaip dalis paskolos, nukeliaus pardavėjui arba bankui. „Šios lėšos šiandien tebėra popieriuose, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar nėra pasirašiusi sutarčių su bankais“, – tvirtino ji. Finansinė parama yra suteikiama tik pirmam jaunos šeimos būstui pirkti arba statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią skaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Parama sklypui įsigyti, kuriame šeima planuoja statyti būstą, negali būti didesnė kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Kadangi kretingiškių A. ir U. Incų bei B. ir T. Tamašauskų šeimos dar neturi vaikų, joms buvo suteikta pati mažiausia – 15 proc. dydžio subsidija. Šeimos, auginančios vaikus, gali pretenduoti į didesnę paramą: jei augina 1 vaiką, gali gauti 20 proc., 2 vaikus – 25 proc., o 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. dydžio subsidiją. Gimus daugiau vaikų, tėvai gali kreiptis dėl papildomos subsidijos. Prašymo pateikimo metu jaunos šeimos nariai negali būti vyresni nei 35-erių metų, išskyrus atvejus, kai susilaukia trečio ir daugiau vaikų – tuomet tėvai negali būti vyresni nei 40 metų. Kas greitesnis, tas gudresnis R. Norvilienės žodžiais, iš viso dėl subsidijos Kretingos rajone kreipėsi 66 jaunos šeimos, tačiau iš jų tebuvo patenkinti 7 pirmųjų prašymai. Eilėje dar stovi 23 šeimos – šios gali tikėtis valstybinės paramos. „Tarkim ta šeima, kuri pas mus eilėje dabar yra pirma, visos šalies mastu yra 42-oji. Prašymus visi pateikė elektroniniu būdu, sistema veikė pagal principą „kas greitesnis, tas gudresnis“. Nes ši valstybės paramos programa neatsižvelgia nei į turtinę, nei į socialinę jaunos šeimos padėtį, svarbu, kad pora būtų susituokusi ir neturėtų asmeninio būsto“, – R. Norvilienė pabrėžė, jog naujoji parama šeimoms yra valstybės dovana, kad jaunimas ne emigruotų, o kurtųsi Lietuvoje. Kitų šeimų prašymai atmesti, nes neatitiko reikalavimų ar nepateikti reikalingi dokumentai. Iš viso Lietuvoje dėl subsidijos pirmam būstui jau kreipėsi 840 jaunų šeimų: priimti 185 prašymai, patenkinti 27, atmesta 120, o 508 prašymai dar apdorojami. Įgyvendinant šią valstybinę programą, ministerija iš pradžių skyrė 2 mln. eurų, po to dar pridėjo 2 mln. eurų, – iš viso šiemet buvo skirti 4 mln. eurų. Kitąmet valstybė jaunų šeimų pirmojo būsto subsidijoms ketina skirti taip pat 4 mln. Eur. Siekia sulaikyti jaunimą Vadybininku šiuo metu dirbantis A. Incas sakė gyvenęs emigracijoje, tačiau nuolatos grįžti į užsienį nebeketinąs. Jis neslėpė, jog vedybas su Ugne ir pagreitino galimybė pretenduoti į subsidiją būstui, – jiedu susituokė vos prieš tris mėnesius. Ugnė dirba darželio auklėtoja. „Susizgribo valstybė, pamačiusi siaubingus emigracijos mastus. Manau, kad šeimai 15 proc. yra rimta parama, kuri reikalinga padengti pradinį paskolos įnašą bankui“, – teigė A. Incas. T. Tamašauskas sakė, jog jiems su Brigita iš vienos pusės džiugu, kad valstybė rimčiau pažvelgė į masiškai emigruojančių jaunų žmonių problemą, tačiau iš kitos – apmaudu, kad vis dar tenka gyventi nežinomybėje, tebelaukiant tolimesnių nurodymų kreditui gauti. „Esame tarp pirmųjų, kurie nežino, ar ministerijos suteikta galimybė gauti subsidiją tikrai bus naudinga“, – T. Tamašauskas neslėpė, jog abejonių dėl paramos išlieka jau vien dėl to, kad, įsigaliojus įstatymui, jie manę, kad sistema ir kiti mechanizmai veiks be kliūčių, tačiau taip neįvyko.
|
|
