Gatvių neremontuoja – blogai, remontuoja – irgi. Kodėl?

– Matyt, mes, žemaičiai ir lietuviai, esam tokios prigimties, kad būtinai dėl ko nors būnam nepatenkinti. Nuo savęs juk nepabėgsi, be to, turėti savo charakterį – irgi gerai. Jei rimtai, apie 200 metų tauta buvom nuo kažko priklausomi, taigi gal dėl to tapom zyzlos? Mano nuomone, geriau, kad gatves remontuoja negu kad palieka likimo valiai, ir eidamas gali koją išsisukti.

– Lygių, gražių gatvių iš aukštai niekas ant žemės nenuleis. Bet kokiu atveju remontuojant su nepatogumais susiduriama: tenka iškasti, užkasti, asfalto dangą pakloti. Tereikia šiek tiek daugiau kantrybės, paskui bus gerai. O kad gyventojai piktinasi dėl vis dar neremontuojamų gatvių, – suprasti galima: dulkėmis teršiamas oras, duobės...

– Bėda ta, kad daugelis nemokame dėkoti. Jei išmoktume, būtume patenkinti tuo, ką turime. Paprasčiausiai reikia iškentėti sunkųjį periodą, tada gražiomis gatvėmis džiaugsimės. Juk, kai žmonės statosi namus, laikinai gyvena susispaudę kokioje nors nepatogioje „kišenėje“ ir nesiskundžia, nes žino, koks džiaugsmas laukia vėliau, kai persikraustys.

– Esu klaipėdietis, bet per vasarą gyvenu sode Jokūbave. Užsukau į Kretingą nusipirkti maisto, nebežinau, kaip reikės Jokūbavą pasiekti, pro kur išvažiuoti – iškasta visur. Remontai yra gerai, bet nesuprantu, kodėl vienu sykiu imamasi kelių gatvių? Tikri šeimininkai pirmiau suremontuotų vieną, po to imtųsi kitos. Gal tokie dalykai kretingiškius ir piktina?

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS