|
|
|
Žinios išsklaido mitus apie skiepus
Vos gimus vaikui tėvams jau reikia apsispręsti dėl to, ar sutinka jį skiepyti, nes pirmoji vakcina – hepatito B – turi būti suleidžiama per pirmąsias 24 valandas. Dalį tėvų neramina tai, kad dar pusės metų nesulaukęs mažylis, vadovaujantis skiepų kalendoriumi, turi būti vakcinuojamas kas mėnesį ar du, o viešojoje erdvėje netyla pasakojimai apie tai, kad skiepai gali būti iki galo neištirti ir nesaugūs. Kretingos šeimos medicinos centro medikai įsitikinę – apsispręsti bus lengviau, jei, apsilankius pas šeimos gydytoją, bus nenutylėtos net ir menkiausios kylančios abejonės.
Kretingos šeimos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė su šypsena prisipažino kartais sulaukianti klausimų iš savo pacientų, ar ji pati skiepijanti savo vaikus. „Kai atsakau, kad taip, tuomet patiki mano žodžiais, – sakė gydytoja. – Reikia suprasti, kad skiepų kalendorius yra sudarytas ne šiaip sau, o atsižvelgus į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, epidemiologinę padėtį Lietuvoje ir profilaktinių skiepų tęstinumą. Juk vaikai mūsų šalyje skiepijami jau ne pirmus metus, ir tik dėl šios priežasties yra suvaldytos tokios ligos, kaip tymai, raudonukė, poliomielitas arba nustatomi tik pavieniai jų susirgimo atvejai.“ Baimės – nepagrįstos Pasak B. Baltrūnienės, jos darbo praktikoje dar nepasitaikė tokio atvejo, kad tėvai nuspręstų visiškai neskiepyti vaikų, tačiau tokių, kurie nusprendžia atsisakyti vakcinacijos nuo vienos ar kitos ligos, – būna. „Pavyzdžiui, kartais tėvai nemato būtinybės skiepyti vaiko nuo hepatito B, kuris plinta per lytinius santykius ir per kraują. Tačiau tuomet aš paaiškinu, kad nežinia, kokių situacijų gali nutikti, pavyzdžiui, gali prireikti skubios operacijos ar kraujo perpylimo ir pan.“, – sakė B. Baltrūnienė. Gydytojos pastebėjimu, bene didžiausia tėvų baimė – kad vakcina nuo tymų, raudonukės gali paskatinti autizmo atsiradimą. „Yra moksliškai įrodyta, kad autizmą nulemia genetika ir tik labai retais atvejais tai gali būti gimdymo traumos – hipoksijos pasekmė. Nėra jokių mokslinių tyrimų, kurie įrodytų vakcinos ir autizmo ryšį. Galime tik svarstyti, kodėl tokia prielaida atsirado visuomenėje – gal kažkam tiesiog sutapo skiepijimo laikas su tuo laiku, kai išryškėjo autizmo požymiai,“ – savo nuomone pasidalijo B. Baltrūnienė. Nesiskiepijant – grėsmė bendruomenei B. Baltrūnienė pastebi, kad dažniausiai dėl skiepijimo naudos ima abejoti tos mamos, kurių pirmagimiai buvo skiepyti ir kurie turi kokių nors sveikatos sutrikimų. „Bijo alergijų, atopinio dermatito, astmos, tad nusprendžia antrojo vaiko neskiepyti. Tačiau po kurio laiko išryškėja, kad lygiai taip pat alergija suserga ir jaunėlis. Tokiais atvejais norisi pasakyti, kad bijoma ne to, ko reikėtų bijoti – atsisakoma skiepų, bet vaikams leidžiama valgyti įvairių skanumynų, maisto produktų, kuriuose yra cheminių priedų, galinčių išprovokuoti alergijas,“ – kalbėjo B. Baltrūnienė. Ji paaiškino, kad per vakcinaciją į organizmą patenka mažytė dozė ligos sukėlėjų, prieš kuriuos kovodamas organizmas pradeda gaminti specifinius baltymus ir taip susidaro imunitetas. Paklausta, ar natūraliai stiprinant imunitetą, galima išvengti ligų ir nesiskiepijant, B. Baltrūnienė teigė, kad iš anksto to niekas negali pasakyti. Be to, pasak Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos slaugytojos Renatos Talmontienės, jei populiacijoje pasiskiepijusių yra mažiau negu 85 proc., iškyla rizika, kad infekcinės ligos išplis. Net ir stiprinant savo bendrą imunitetą, svarstė R. Talmontienė, kas gali garantuoti, kad po vienos nemiegotos nakties, staiga užklupusio streso ir pan., organizmas atlaikys ir dar kokios nors infekcinės ligos sukėlėjus? Namuose – nebūtinai saugus Kartais tėvai stebisi: kodėl būtina skiepyti vaiką jau kūdikystėje, jei jis visą laiką praleidžia namų aplinkoje. „O kartais mamos stebisi ir tuo, kad visą laiką būna su vaiku namuose, o jis serga ir serga. Tai įrodo, kad ligų sukėlėjus nešiojame mes, suaugusieji, tad vaikas nėra visiškai izoliuotas, – paaiškino R. Talmontienė. – Skiepyti ankstyvame amžiuje yra svarbu dėl to, kad iki pusės metų kūdikis dar turi įgijęs apsaugą iš savo motinos, o vėliau jis jau turi susikurti savo imunitetą ir yra labiau pažeidžiamas. Būtent todėl ir svarbu anksti vakcinuoti vaikus, kad iki šio laiko jie jau įgytų apsaugą nuo tokių ligų, kaip kokliušas, difterija, stabligė, epideminis parotitas ir kt.“ R. Talmontienės pastebėjimu, kūdikiai netgi lengviau pakelia vakcinaciją, negu vyresni vaikai, kuriems dar reikia įveikti ir psichologinę baimę, pamačius adatą. „Visada kitą dieną po skiepo paskambinu tėvams pasiteirauti, ar atsirado koks nors šalutinis poveikis. Dažniausiai – trumpam pakyla kūno temperatūra, paskauda dūrio vietą. Tačiau per visą darbo praktiką neteko susidurti su kokia nors stipresne reakcija“, – teigė R. Talmontienė. Kalendoriuje – nauji skiepai Nuo šių metų liepos 1 dienos į profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta ir B tipo meningokokinės infekcijos vakcina, kuri finansuojama valstybės. „Tai yra gana naujas dalykas, ir pagal kalendorių skiepijant šia vakcina, per tą patį vizitą 2 mėn. vaikas paskiepijamas ir dar dviejomis – pneumokokinės infekcijos vakcina bei Hib, difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito vakcina. Taigi per vieną kartą vaikui tenka trys dūriai švirkštais – tai gąsdina tėvus, neslėpsiu ir mums dar su tokia situacija reikia apsiprasti, tačiau užsienyje tokia praktika pasiteisino“, – sakė R. Talmontienė. Nuo rugsėjo 1 dienos bus kompensuojama ir rotavirusinės infekcijos vakcina vaikams, sulaukusiems 2 mėn. amžiaus. Ši vakcina geriama – 2 dozės sugirdomos 1–2 mėn. laikotarpiu. „Seniau ši vakcina buvo mokama ir tie, kurie ja paskiepijo savo vaikus, apie ją atsiliepė teigiamai. Paskiepyti vaikai visai nesirgo rotavirusine infekcija arba pasireiškė labai silpna jos forma“, – sakė R. Talmontienė. Suaugusiems būtina atnaujinti skiepus R. Talmontienė pastebi ir tai, kad neretai suaugusieji rūpinasi vaikų skiepijimu, bet pamiršta save – paskutinį kartą vaikai nuo difterijos ir stabligės paskiepijami, kai jie būna apie 15–16 metų amžiaus, o vėliau juos reikėtų atnaujinti kas 10 metų. Juos suaugusiems valstybė kompensuoja. „Net ir mažiausias susižeidimas sode ar darže gali pasibaigti mirtimi, jei į žaizdą pateks stabligės sukėlėjas ar jo sporos, o žmogus neskubės į priėmimo skyrių“, – perspėjo R. Talmontienė. B. Baltrūnienės pastebėjimu, žmonės vis aktyviau skiepijasi nuo erkinio encefalito, nors šis skiepas yra mokamas. „Tik labai svarbu pasiskiepyti šaltuoju metų laiku, kad skiepas spėtų suveikti iki erkių suaktyvėjimo“, – teigė B. Baltrūnienė. Taip pat Kretingos šeimos medicinos centre galima pasiskiepyti nuo vėjaraupių bei pneumokokinės infekcijos, tačiau už šias vakcinas reikia mokėti, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis, kada jos yra valstybės finansuojamos.
|
|
