Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kartenos festivalyje prisimintas viduramžių gyvenimas: pademonstruota ne tik baltų ir kaimyninių genčių karinė amunicija, bet ir senoviniai amatai.

Kartenos piliakalnio papėdė praėjusį šeštadienį pasikeitė neatpažįstamai – ramioje gamtos oazėje atgijo šurmuliuojantis XIII amžiaus kuršių miestas su tradicijomis, senoviniais žaidimais, amatais bei aršiomis riterių kovomis, o vakare visus susirinkusius apstulbino įspūdinga šviesų instaliacija. Čia trečius metus vyko Kartenos festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Šventę karteniškiams bei miesto svečiams surengė Salantų regioninio parko direkcija, kurios iniciatyva ir baigtas tvarkyti Kartenos piliakalnis. „Norėjome mūsų sutvarkytus objektus labiau pristatyti žmonėms, parodyti, kad čia gali būti organizuojamos šventės, gali virti gyvenimas. Nusprendėme pademonstruoti, kaip galėjo atrodyti tas XIII amžiaus kuršių genties gyvenimas ir kokios buvo tradicijos“, – sakė Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.

Būtent tokią atmosferą šventės organizatoriai ir sukūrė: nuo ankstyvo ryto visi norintys išsiruošė į žygį per septynis piliakalnius nuo Imbarės iki Kartenos, o tuo metu Minijos slėnyje įsikūrė kuršių miestas. Čia festivalio dalyviai mokė įvairiausių senovinių amatų: midų virti, vilną velti, juostas juosti ir indus iš medžio skobti.

Susirinkusiųjų karteniškių bei svečių dėmesį prikaustė įnirtingos kuršių ir kryžiuočių kovos.

„Ši piliakalnio papėdė – didinga vieta. Viduramžiais čia greičiausiai buvo miestas, stovėjo namai, kalė kalvis, kaukšėjo priekalas, mūkė karvės, gyveno žmonės, o atėjus priešui – gynėsi užlipdami į kalną, pasislėpdami už pilies kuorų, gindami save, pilį ir šią žemę“, – taip viduramžių gyvenimą prie Kartenos piliakalnio susirinkusiems apibūdino senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ vadas Arūnas Bugvilionis.

Minijos slėnyje šventės metu veikė aitvarų dirbtuvės, įsikūrė ir senovės vikingų laikus menančių baltų ir kaimyninių genčių atkuriamosios istorijos kiemas. Jame iš Lietuvos bei Latvijos atvykę entuziastai pademonstravo ne tik aršias dvikovas, bet ir parodė lietuvių, žemaičių, kuršių, prūsų, slavų, kalavijuočių, kryžiuočių naudotus ginklus ir aprangas.

Pėsčiomis per piliakalnius

Į septynių piliakalnių žygį šeštadienio rytą išsiruošė apie 100 entuziastų iš įvairių Lietuvos kampelių. Žygį pradėję nuo Imbarės piliakalnio gerokai po vidurdienio keliauninkai jį užbaigė ant Kartenos piliakalnio.

Iš Šiaulių atvykę jaunuoliai po žygio pasidalijo įspūdžiais ir sakė, kad labiausiai patiko stebėti nepažįstamų vietovių grožį ir bristi per Miniją. „Labai patiko. Buvo vėjas, tai nebuvo per karšta, tačiau reikėjo daug vandens, kuriuo pavaišino ir pakeliui sutiktų sodybų gyventojai“, – pasakojo šiaulietė Sigutė Juozauskaitė. Nors visas žygis tęsėsi apie 25 kilometrus, šiaulietis Aurimas Banys sakė, kad ypatingo pasiruošimo jam nereikėjo: „Svarbu turėti gerus batus, tada tikrai žmogus nesunkiai gali įveikti tuos kilometrus, aš ir pats nesu joks sportininkas.“

Ne pirmus metus į žygį išsiruošusi S. Dirmeitienė sakė, kad įveikti kilometrus padėjo kartu einantis sūnus Jovaras Dirmeitis ir jo jaunatviškas maksimalizmas.

Ne pirmus metus į žygį einanti Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja Sigita Dirmeitienė sakė, kad kasmet kilometrus įveikti vis lengviau. „Kiekvienas žygis užgrūdina. Pernai aš vos parėjau, o šiemet buvau pirmūnė“, – džiaugėsi S. Dirmeitienė. Tačiau neslėpė ir susirūpinimo, kad žygyje vangiai dalyvavo jaunimas ir žmonės iš gyvenviečių, kurias ir supa aplankyti piliakalniai.

Sugrįžusiems į piliakalno papėdę žygeiviams ir svečiams buvo surengta istoriko Juliaus Kanarsko paskaita apie Kartenos miestelio istoriją.

Mokė midaus gaminimo subtilybių

Vieno svarbiausių XIII amžiaus mūsų kultūros gėrimo – midaus – gaminimo paslaptimis dalijosi amatininkas Andrius Janionis. Jis pasakojo, kad midaus gaminimo būdų yra įvairiausių, o šventės dalyviams vieną jų pademonstravo – kai midus yra verdamas. „Sudedami medaus koriai, užpilami vandeniu ir užverdama. Ištirpę koriai išsivalo, medus tampa skaidrus, tada dedamos įvairios žolelės, kad suteiktų tam tikrą aromatą, sodrumą“, – aiškino A. Janionis.

Vis dėlto šventėje virto midaus dalyviams paragauti neteko, nes išvirtas žolelių ir medaus mišinys turi būti rauginamas bent metus, kad gėrimas subręstų, tad A. Janionis vaišino savo atsivežtu ir jau subrandintu gėrimu.

Midaus gamyba daugiau nei dešimtmetį užsiimantis amatininkas pasakojo, kad viduramžiais kilmingųjų dvaruose buvo gaminamas labai aukštos kokybės midus, kuriuo buvo vaišinamasi ir taikos sudarymo metu, tad A. Janionis nusprendė, pasitelkęs istorinius šaltinius, atkurti autentišką midaus skonį. „Istoriniuose šaltiniuose rasti receptai net ir ne lietuviški, tačiau sudėtingiausia – suprasti, kuo kiekvienas ingredientas matuojamas. Pavyzdžiui, recepte rašoma, kad reikia naudoti akmenį medaus arba kibirą vandens, tai teko ilgai eksperimentuoti, kad suprastum, ką reiškia kiekvienas svoris, koks buvo tas kibiras ar kiek svėrė akmuo“, – pasakojo A. Janionis.

Sutemus Kartenos piliakalnyje iš 1500 žvakučių sužibėjo Grižulo ratų žvaigždynas ir nušvito didžiulis besikeičiantis mėnulis.

Staigmena smalsiausiems

Tiems, kas šventėje pabuvojo iki vakaro ir sulaukė sutemų, festivalio organizatoriai padovanojo ypatingą reginį: ant Kartenos piliakalnio iš 1500 žvakučių savanoriai uždegė Grįžulo ratų žvaigždynus, o ant kalno pastatytame projektoriuje nušvito didžiulis besikeičiantis mėnulis.

Šventėje gerą nuotaiką skleidė ir koncertavo folkloriniai kolektyvai „Spigins“ iš Telšių ir „Šatrija“ iš Luokės, muzikinėmis interpretacijomis, kuomet liaudies dainų motyvai jungiami su elektroninės muzikos žanrais, stebino muzikos grupė „Okata“.

Erika ALONDERYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas