Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kur iškeliauja senasis miesto grindinys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-06-08
Kretingos gatvėmis pradėta rūpintis prieškariu, grindžiant jas tašytais akmenimis, kurių priruošdavo vietiniai akmentašiai arba Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai.

Kasant tranšėjas ir ardant senąjį grindinį Jablonskio gatvėje, iš gilumos išnyranti senoji Kretinga – taip, pasak legendos, ir pavadinta dėl savo akmenuotų gatvių – patraukė smalsuolių dėmesį – kas žvalgosi praeities liekanų, o kas mąsto ūkiškai, kurgi valdžia panaudos dar prieškariu tašytus grindinio akmenis.

Skirtinga akmenų nuosavybė

Ardomas grindinys sukėlė ir spėlionių bangas tarp kretingiškių – kurgi išveža akmenis. Akylesni kretingiškiai pastebėjo naujas akmenų krūvas Melioratorių gatvėje ir domisi, ar tie akmenys – iš J. Jablonskio gatvės, ar iš renovuojamos magistralės Palanga–Šiauliai. Dar kiti įtaria grindinio akmenis išvežant į privačias teritorijas.

Į redakciją atsiųstose J. K. nuotraukose matosi dvi Melioratorių g. bendrovei „Kretingos komunalininkas“ priklausančioje teritorijoje sukrautos krūvos akmenų. „Smalsu, ar tai ne Žemaitės alėjos tarpukario grindinio akmenys? Koks tų akmenų likimas? Gal visgi tai yra mūsų paveldas ir turėtų būti bent dalis išsaugota“, – samprotavo skaitytoja.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, Kretingos gatvės buvo pradėtos grįsti nuo 1936 m. Joms buvo vežami akmenys, skaldyti vietos akmentašių arba Bajorų sunkiųjų darbų kalėjime.

„Pajūrio naujienos“ jau anksčiau rašė, kad kelininkų iš Žemaitės alėjos dar pernai iškelti akmenys yra įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ nuosavybė ir įmonė juos sandėliuoja Kretingos kelių tarnybos teritorijoje. O miesto teritorijoje glūdintis turtas yra Savivaldybės nuosavybė.

Verslininkas paneigė gandą

Į redakciją paskambinę skaitytojai tvirtino pastebėję, kad J. Jablonskio gatvėje į sunkvežimį pakrauti akmenys buvo nuvežti į Priemiesčio gatvę, Kūlupėnuose, kur verslininkas Juozas Motijauskas ruošiasi kurti parką.

Bendrovės „Alvetos karjerai“ vadovas J. Motijauskas sakė, jog ketina sutvarkyti apleistos Kūlupėnų tarybinio ūkio pirties teritoriją, įrengti joje pėsčiųjų takus. Jo žodžiais, teritorija bus tvarkoma iš privačių – įmonės „Karelia Real Estate“ – lėšų, bandant teikti paraišką 2020-2027 m. ES paramai gauti.

Paklaustas apie akmenis, galimai atvežtus į būsimą parką iš renovuojamos J. Jablonskio gatvės, nustebo: „Baikit juokauti, – tokių dalykų nėra. Akmenys surinkti iš apylinkių, pasižvalgykit, aplinkui čia – vien akmenynai. Be to, čia yra išlikę senos sodybos pamatai“.

Teiginį, jog senosios pirties teritorijoje Kūlupėnuose galimai buvo išversti J. Jablonskio grindinio akmenys, paneigė ir bendrovės „Karelia Real Estate“ direktorius Aistis Mendeika: „Su prieškario grindiniu mūsų sodybos akmenys neturi nieko bendro. Be to, visi teritorijos tvarkymo darbai bus atliekami mūsų įmonės iniciatyva, ir J. Motijauskas su tuo taip pat neturi nieko bendro.“

Saugo komunalininkai

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovė Renata Surblytė teigė: „Savivaldybė paprašė akmenis pasaugoti, kol nuspręs, kur juos tikslingiausia panaudoti. Mašinomis veža ne vien skaldytus akmenis, tarp jų yra ir žvyro, kurio iškabina, kasant ekskavatoriais“. Tačiau ji negalėjo tiksliai atsakyti, koks kiekis akmenų jau sandėliuojama jos vadovaujamos įmonės teritorijoje.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis sakė, kad pagal projektą numatyta iš J. Jablonskio gatvės išvežti 204 kub. m grindinio akmenų. Į komunalinio ūkio aikštelę jau yra suvežta 200 kub. m, tačiau dar yra likę neišvežtų akmenų. „Kol kas dar nenuspręsta, kam bus panaudoti grindinio akmenys: „Gal, tvarkant Pastauninko parką, išklosime tvenkinio pakrantes, o gal – prie vasaros estrados. Senasis grindinys bus naudojamas tik miesto reikmėms“, – patikino jis.

Paklaustas, ar dalis akmenų negalėjo patekti į privačias rankas, P. Černeckis nustebo: „Mano žiniomis, visi J. Jablonskio gatvėje iškasti akmenys yra vežami į komunalinio ūkio teritoriją.“

Grindinys senbuvių atsiminimuose

Pirmykštis akmenuotos Kretingos vaizdas dar išnyra ir J. Jablonskio gatvės senbuvių atsiminimuose.

„Nuo vienerių metų gyvenau name prie pat evangelikų liuteronų kapinių, – mama dalį namo nusipirko iš Serapinų. Gerai atsimenu senąjį gatvės grindinį – kiekvienas vaikas turėjome po savą akmenį. Žaidėme ir išdykavome: būdavo smagu perbėgti per gatvę, užminant ant saviškio akmens, iš tolo pypinat mašinoms“, – prisiminė J. Jablonskio gatvės gyventoja Regina Grykšienė, išsaugojusi ir vaikystės nuotraukų.

Gatvę asfaltavo, prisiminė, kai jau ėjo į mokyklą: „Galėjo būti 1970–1972-ieji metai. Ant tų akmenų užvertė žemę ir klojo asfaltą, – bet gal tokios tuo metu buvo technologijos. Sakome, kad tvirtesnio pagrindo už grindinį nė negalėjo būti“, – svarstė pašnekovė.

Dabar, jos pastebėjimu, kasa ligi 1 m gylio – išrausę akmenis, pila žvyrą, skaldą. „Sugrąžins gatvę į senąsias vėžes, nes žmonės su tvoromis per toli jau buvo į ją įlipę“, – pastebėjo R. Grykšienė.

Užbaigs dešimtmečio renovaciją

Nuo pavasario bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ intensyviai tęsia J. Jablonskio gatvės renovaciją, kuri buvo pradėta 2008-aisiais ir su pertraukomis vykdyta kone dešimtmetį – kasamas senasis grindinys, klojama nauja asfalto danga, vedamos inžinerinės komunikacijos, bus įrengtas LED apšvietimas. Dabar darbai vyksta ties evangelikų liuteronų kapinėmis ir tęsis ligi Melioratorių g., kur bus įrengta žiedinė sankryža.

Kretingos rajono savivaldybės valdžia viliasi, kad šiemet pagaliau pavyks užbaigti J. Jablonskio gatvės rekonstrukciją. Paskutinio jos 0,8 km ilgio ruožo – nuo sankirtos su Vytauto gatve iki sankirtos su Melioratorių gatve – renovacijos darbų vertė yra 628,7 tūkst. eurų; iš jų – 291 tūkst. eurų yra Savivaldybės ir 337,7 tūkst. eurų – Kelių direkcijos dalis.

Žiedinės J. Jablonskio–Melioratorių gatvių sankryžos įrengimas kainuos 548 tūkst. eurų: iš jų Savivaldybei, kuri įsipareigojo sutvarkyti šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekas bei kitus inžinerinius tinklus, teks sumokėti 206 tūkst. eurų, o Kelių direkcijai žiedo važiuojamosios dalies statyba kainuos 342 tūkst. eurų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas