Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į Jonavą suplūdę žemdirbiai pademonstravo vienybę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis
  • 2018-02-13

Daugiau kaip 40 kretingiškių penktadienį įsiliejo į dutūkstantinę Lietuvos žmonių minią, dalyvavusią visuotiniame žemdirbių suvažiavime Jonavos rajono sporto arenoje.

Dalis Kretingos rajono delegacijos visuotiniam žemdirbių suvažiavimui pasibaigus.

Žemės ūkio rūmais nepasitiki

Suvažiavimas kėlė klausimą, ar Lietuvai vis dar reikalingas žemės ūkis? Anot vieno organizatorių Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, nuo nepriklausomybės atgavimo jis neprisimenąs laikotarpio, kai valdžia taip nemėgtų žemdirbių, laikytų išlaikytinių luomu, nuolat prašančiu paramos ir lengvatų, priešintų tarpusavyje ir su visuomene, nors jie tenori vieno – kad, būdami visateisiai Europos Sąjungos nariai, ūkininkautų tokiomis pat sąlygomis, kaip kitose šalyse. Žemdirbiai nesikrato mokestinės atsakomybės, dalyvauja kuriant valstybę, tačiau, esant šiandieninei ekonominei situacijai, nesutinka, kad gyventojų pajamų mokestis būtų padidintas iki 15 proc., o socialinio draudimo lubos pakeltos keliskart. „Prieš porą metų įsivedus eurą, kiek pakilo produkcijos supirkimo ir kiek – mums gyvybiškai reikalingų paslaugų kainos?“ – šis retorinis pirmininko klausimas buvo palydėtas plojimais.

Daugelio vėliau kalbėjusiųjų nuomone, dėl pačių žemdirbių, kurie kiekvienas „paklodę“ tampo į savo pusę, supriešinimo kaltę turėtų prisiimti 6-erius metus Žemės ūkio rūmams vadovavęs dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, kuris esą darė viską, kad žemdirbių savivaldos organizacijai vadovautų kerštingi žmonės. „Ir artėjantys rinkimai bus farsas. Stančikas jau turi planą, kas bus naujasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas, kas – pavaduotojas, o kas – kiti“, – iš tribūnos pavardėmis išvardijo Ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Bet, jo nuomone, A. Stančikui nekaip sekasi ir Seime. Todėl komiteto pirmininkui jis įteikė tris vokus, kurių turinį paviešino: „Verskite visas bėdas buvusiesiems valdžioje už tai, kad jie blogai vadovavo; verskite bėdas šiltėjančiam klimatui; o kai bus jau labai blogai, paimkite tris lapus popieriaus, tris vokus ir pats parašykite tris laiškus.“

Kad didžioji dauguma žemdirbių Žemės ūkio rūmams yra nustatę „diagnozę“, tvirtino Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Senas, dar 1997 metais priimtas ir iki šiol neperžiūrėtas pagrindinis Rūmų įstatymas leidžia primesti valią žemdirbiams, kurių balsas šioje savivaldos organizacijoje yra niekinis. „Tai ar reikia mums tokios organizacijos?“ – klausė R. Juknevičius. Kad nereikia, salė pritarė plojimais. Suvažiavimo dalyviai neabejojo, kad Žemės ūkio rūmų vadovybę visuotiniuose rinkimuose turėtų išsirinkti patys žemdirbiai, o organizacijos finansavimas iš biudžeto turėtų būti sustabdytas.

Kad Žemės ūkio rūmai tapo šio žemdirbių suvažiavimo raktiniu žodžiu, akcentavo ir buvęs žemės ūkio ministras Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius. Jis prabilo apie iniciatyvą šioje organizacijoje atlikti auditą.

Mokesčių reforma įkvėpta solidarumo

„Nelabai supratau, ar aš atvykau į Žemės ūkio rūmų rinkimus, ar į žemdirbių suvažiavimą? Pasirodo, aš – pats blogiausias, atsakau už viską, kas nutiko kaime, mane palydit švilpimais,“ – apgailestavo į tribūną išėjęs A. Stančikas. Jo teigimu, Žemės ūkio rūmus sudaro apie 50 žemdirbių organizacijų, ir dabar vienas narys turi vieną balsą. O Ūkininkų sąjungos lyderiams atrodo, kad Rūmai turi veikti taip, kaip „uabas“, kai sprendimams įtaka daroma iš jėgos pozicijos.

A. Stančikas kreipėsi į Ūkininkų sąjungos pirmininką, viešai priminęs, nuo ko prasidėjo jųdviejų nesutarimai. Esą pralaimėjęs rinkimus į Žemės ūkio rūmų pirmininko vietą, J. Talmantas nepelnytai jį apkaltinęs važinėjus po Lietuvos kaimus bei agitavus, kad šio nerinktų. „Meluoji, Jonai. Ar tėvai tavęs nemokė, kad meluoti negražu?“ – klausė A. Stančikas.

Suvažiavimo metu buvo išklausyta daug kitų pranešimų, tarp kurių – Premjero Sauliaus Skvernelio, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio, Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko. „Pajūrio naujienų“ paklausti, kuris pranešimas paliko gilesnį įspūdį, kretingiškiai suvažiavimo dalyviai atviravo, jog vieningos nuomonės nėra, daugelio kalbos buvusios ilgos ir nekonkrečios.

„Tiek Markauską, tiek Stančiką, tiek Skvernelį į valdžią atsivedė Ramūnas Karbauskis. Jie yra kaip viena šeima, tai kaip gali vienas kitą kritikuoti?“ – svarstė Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.

S. Skvernelis iš tiesų buvo tiesmukas. Iš salės išgirdęs prašymą sąžiningai atsakyti, kaip žiūri į tuos, kurie Lietuvoje valdo didžiausius Europoje dvarus, atkirto: „Tai jau dabar norėtumėt, kad aš „pavaryčiau“ ant Ramūno Karbauskio? To nebus.“ Tačiau pridūrė: jei įsigyta neteisėtai, klausimas bus „atsuktas“ atgal, ir žemė bus perimta valstybės žinion.

Premjerui keista girdėti, kad žemės ūkis sužlugdytas per tuos vienerius metus laiko, kai dirba ši Vyriausybė. Suvažiavimo pagrindinį klausimą – ar Lietuvai reikia žemės ūkio – jis pavadino kvailu. Ūkininkai ypač įpykę dėl naujosios mokesčių reformos, tačiau turėtų mąstyti plačiau, suvokti visos šalies ekonomiką ir prisidėti prie solidarumo. Vykdant reformą, pasirinktos būtinos priemonės, mažinančios mokestinę naštą tiek gūdžiame Lietuvos kaime, tiek Vilniaus Karoliniškėse skurde gyvenantiems ir mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

Lašas jūroje

Pasak S. Skvernelio, vienas prioritetinių tikslų – suvienodinti išmokas visų Europos šalių žemdirbiams, ir šis procesas jau vyksta. Premjeras taip pat kalbėjo apie afrikinio kiaulių maro, per kurį Lietuva praranda kiaulininkystę, suvaldymą, apie neišvengiamybę pertvarkyti melioracijos ūkį, siekį įsteigti melioracijos darbų finansavimo, taip pat pieno sektoriaus rizikos fondus, tačiau patikino, kad kainų reguliavimo Vyriausybė nesiims.

Premjeras pažėrė ir dar dvi žinias: padidins žymėto dyzelino kvotas bei prie 9 mln. eurų ES paramos lėšų liūčių padarytiems nuostoliams atlyginti antra tiek skirs iš nacionalinio biudžeto.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui K. Starkevičiui ši paramos suma pasirodė lašas jūroje, kai suskaičiuota, jog iš viso nuostoliams atlyginti reikėtų apie 40 mln. Eur. Už Lietuvą mažesnė Latvija iš ES tam gauna 3 mln. Eur, o šalies Vyriausybė iš nacionalinio biudžeto ketina skirti dar 15 mln. Eur.

Suvažiavimo metu kilo klausimas, kaip tuos menkus pinigus pasidalinti. Užuot paskirsčius po menką dalį, A. Stančikas visą sumą pasiūlė nukreipti į melioraciją.

„Kaip reaguotumėt, jei žinotumėt, kad Europos Sąjunga skyrė lėšų Gedimino kalno šlaitams sustiprinti, o jos panaudotos Neries upės dugnui valyti?“ – vėliau ironizavo A. Stonkus. Ūkininkai nenusikasė bulvių, nenukūlė laukų, nenuėmė daržų, patyrė didžiulius nuostolius – iš ko gyventi visus metus?

Kaip pažangiausią reiškinį Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas įvardino tai, jog kone iš visų šalies rajonų žemdirbius sutraukęs suvažiavimas galbūt pirmą kartą parodė, jog pagaliau einama vienybės link.

Suvažiavimas priėmė rezoliuciją. Jei per mėnesį valdžia į išdėstytus reikalavimus neatsižvelgs, ūkininkai su savo žemės ūkio technika atvažiuos protestuoti į Vilnių.

„Ko gero, ir aš rezoliuciją būčiau parašęs tokią pat, joje nematau nieko, ko negalėtų reikalauti“, – taip įvertino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Bet, norint įvykdyti visus punktus, reikėtų apie 400 mln. Eur, todėl žemdirbių organizacijų atstovai turės susėsti prie bendro stalo ir išsirinkti prioritetus.

Svarbiausia žemdirbiui – pieno, grūdų, mėsos supirkimo kainos. Jei normalių kainų nebus, jokia subsidija negelbės. Bet ir žemdirbius ministras įpareigojo atlikti „namų darbus“ – kooperuotis. „Nėra masto, nėra ir jėgos, galinčios daryti įtaką kainoms“, – sakė B. Markauskas.

Per du mėnesius daugybės Lietuvos žmonių pasirašyta peticija, pavadinta „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ su reikalavimais tesėti pažadą ir žemdirbiams mokėti tokias pat išmokas, kokias gauna kiti Europos žemdirbiai, buvo įteikta europarlamentarui Broniui Ropei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas