Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Senovinė tvora – lyg rakštis Kretingos centre

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-02-06
Kone 40 metrų išlikusios keturių šimtmečių vienuolyno tvoros šiandieną nėra laikoma kultūros paveldu.

Kretingos miesto centre yra išlikęs autentiškas objektas – akmeninės Pranciškonų vienuolyno tvoros likutis. Neatkurtas, išlikęs toks, kokį meistrai sumūrijo prieš 400 metų. Beveik nematomas praeiviams, nes įsiterpęs tarp pastato-vaiduoklio J.K. Chodkevičiaus gatvėje ir baigiamos statyti bibliotekos. Beje, ir niekam nereikalingas, nes jos nuosavybės dokumentuose tiesiog nėra.

Akmenys virsta į statybvietę Netvarkoma senoji tvora, kurios Kretingos mieste išlikę kone 40 m, baigia nugriūti – jos akmenys byra į bibliotekos statybvietę. Kretingos biblioteką statančios bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ Klaipėdos filialo „Klaipstata“ direktorius Rimantas Skarbalius išdėstė problemą: „Ta tvora įvirtusi į mūsų darbo zoną. Kovą turėsime pradėti asfaltuoti bibliotekos prieigas, ir sukritę akmenys mums trukdys dirbti. Juos reikėtų sumūryti atgal į tvorą, tačiau tai – ne mūsų tvarkomas objektas.“ R. Skarbalius sakė, jog prašęs Kretingos rajono savivaldybės, kad pasirūpintų kultūros paveldu, tačiau, jo žiniomis, Savivaldybė darbų negali finansuoti, nes tvora – nebe jų turtas, o privatus, patenkantis į J.K. Chodkevičiaus gatvės Nr. 1 sklypo ribas. Statybos darbus atliekantys meistrai, vadovaujami brigadininko Artūro Kraujalio, lazeriu tiksliai išmatavo tvorą, prasidedančią nuo J. K. Chodkevičiaus gatvės ir suaugusią su Nr.1 pažymėto namo galine siena. Jos tikslus ilgis – 38 metrai, užsibaigia ji ties bibliotekos pastato viduriu. Iš tašytų lauko akmenų sumūrytos tvoros storis siekia 70 cm. „Žmonės pasakojo, kad užsilipę ant tvoros visokie neaiškūs tipai landžioja į namą-vaiduoklį, nesyk buvo jį padegę“, – nuogirdomis dalijosi statybininkai.

Remontui neturi pinigų

Šį sklypą kartu su landyne paverstu gyvenamuoju namu bei dar gretimą pastatą 2008-2009 metais įsigijo Kretingos evangelikų liuteronų draugija „Sandora“. Jos vadovas Arūnas Šulskis sakė, jog istorinė tvora pagal dokumentus esanti ant abiejų – Savivaldybei ir jų draugijai priklausančių – sklypų ribos.

„Ten, kur tvora buvo visiškai išgriuvusi žiojėjo skylė, ją užmūrijome. Dėl tvoros mūsų draugijai ligi šiol niekas pretenzijų nepareiškė, Savivaldybė piktinasi tik dėl netvarkomo pastato. Chodkevičiaus g. Nr. 3 pastatą sutvarkėme, o šalia esančiam pritrūkome lėšų. Kasmet prieš žiemą namą užsandariname, tačiau jį nuolat išplėšia ir įsikuria benamiai“, – kalbėjo A. Šulskis, patikinęs, jog pavasarį namą vėl ketina aptvarkyti, kad nekeltų kretingiškių pasipiktinimo.

Akmeninė tvora pagal žemės planus priskiriama J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1 sklypui.

Tvora juosė vienuolyno sodą

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, Pranciškonų vienuolynas, jo sodas ir dalis jam priklausiusių žemių buvę apjuosti akmenine tvora. Senoji tvora, sumūryta nuo įsikūrimo pradžios, ėjo palei Vilniaus gatvę ir suko į J. K. Chodkevičiaus gatvę dabar statomos naujosios bibliotekos link, o nuo ten suko į Pastauninko pusę.

„Nežinia, kur užsibaigė šiaurinė vienuolyno tvoros dalis, tačiau išliko dalis jos palei Vilniaus gatvę ir užsukus ligi Turizmo informacijos centro. Šią dalį 1984 m. permūrijo tuometinis Kretingos klebonas Bronius Burneikis. O griūvantis fragmentas prie bibliotekos, manoma, likęs meistrų visiškai neliestas nuo tarpukario“, – tvirtino J. Kanarskas.

Griūvantis miesto paveldas neužkliūva nei Kretingos rajono paminklotvarkininkui Algirdui Mulvinskui, nei vyriausiajai architektei Redai Kasnauskei. „Kol kas nebuvo mąstyta apie tai. Bibliotekos projekte nenumatyta tvorą tvarkyti. Reikia žiūrėti sklypų ribas, kam ji priskiriama“, – sakė A. Mulvinskas. O R. Kasnauskė nustebo išgirdusi, jog yra tokia apleista tvora ir sakė, kad jai netekę girdėti dėl jos esant problemų.

Neįregistruota kaip istorinis paveldas

Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė patikino, jog tvora yra pažymėta žemės sklypo plane, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro pažymėjime jos nėra.

„Tvora, kaip objektas, neturi unikalaus numerio. Nežinau, kodėl niekas jos neįregistravo, – ji palikta likimo valiai. Norint įregistruoti tvorą, kaip kultūros paveldo objektą, turbūt tektų kreiptis į teismą. Tačiau tvora yra kultūros vertybių teritorijoje, ir, norint ją renovuoti, reikėtų gauti Kultūros paveldo departamento leidimą“, – dviprasmybę paaiškino R. Lukauskienė.

O pagal žemės sklypo dokumentus akmeninė tvora yra pažymėta prie sklypų ribos, tačiau privataus sklypo pusėje. Į Savivaldybei priklausantį plotą, nebeišlikus akmeninei, patenka tik dalis tinklo tvoros.

Todėl ją tvarkyti, kaip ir apleistą pastatą, teks evangelikų liuteronų religinei bendruomenei. „Niekaip neišsireikalaujame, kad jie tvarkytų namą. Kiek raštų prirašyta, kviečiame atstovus, kad dalyvautų apžiūroje, tačiau jie neatvyksta. Vis bandėme susitarti gražiuoju – lyg ir nesinori pyktis su Dievu. Tačiau vis dėlto teks priimti kažkokį sprendimą – nepaliksime gi laužo šalia modernaus statinio“, – užtikrino R. Lukauskienė.

---

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko komentaras:

– Deja, mūsų krašte dar yra tokių objektų, kurių dokumentai nesutvarkyti, tarkim, bunkerių: savivaldybės netvarko, tai lyg ir ne jų turtas, nes kadastre jų nėra. Nežinau, kaip atsitiko su senosios Kretingos pranciškonų vienuolyno tvoros fragmentu, kad jis liko neįregistruotas.

Šiandieną tapusi lyg ir niekam nereikalinga, bet ar gali būti nugriauta, turėtų įvertinti Savivaldybės kultūros paveldo vertinimo taryba. Šiai nusprendus, kad reikia nugriauti, tam išduotume leidimą. Tačiau reikės atvykti ir nuodugniai apžiūrėti šį objektą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas