Kokių higienos įpročių laikotės saugodamiesi nuo gripo ir peršalimo ligų?

– Daug metų nesergu, nes, tik prasidėjus šaltajam sezonui, pradedu gerti arbatas su citrina, imbieru. O higienos priemonė paprasta, nors, mano manymu, labai efektinga – grįžus iš miesto ar iš kitos viešos vietos tuoj pat švariai su muilu nusiplauti rankas. Kai jau ligos daugiau įsisiautėja, stengiuosi nebūti žmonių susibūrimo vietose.

– Su vaistinėse parduodama medicinine kauke, kuri taip pat galėtų pagelbėti, nevaikštau, bet, kai aplink skraido daug bacilų, gerokai dažniau plaunuosi rankas. Be to, žinau, kad, norint neapkrėsti kitų, čiaudint burną ir nosį užsidengti reikia alkūne, o ne delnu, kaip buvome įpratę. Mat bacilos nuo delno lengvai paliekamos ant durų rankenų, kurias liečia ir kiti žmonės.

– Geriausia profilaktika – stiprintis citrinomis, imbieru, medumi, valgyti kuo daugiau daržovių. Aš ir ne gripo periodu dažnai vėdinu namus, plaunuosi rankas, ypač grįžusi iš miesto ar iš parduotuvės, kurioje liečiau prekių krepšelį, pinigus. Tuos įpročius skiepiju ir savo vaikams – vienam jų 12-a, o kitam 2-ji.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Viktorijos PETRUTYTĖS komentaras:

– Norint išvengti gripo, reikia dažnai vėdinti ir drėgnai valyti gyvenamąsias patalpas. Jose turėtų būti ne per šalta ir ne per karšta. Lietuvos higienos normoje dėl gyvenamųjų patalpų mikroklimato nustatyta, kad gyvenamųjų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos. Viena svarbiausių gripo profilaktikos priemonių – rankų higiena. Darbovietėse ir ugdymo įstaigose tam taip pat privalu sudaryti sąlygas: turi būti muilo ir popierinių rankšluosčių. Nenusiplovus rankų venkime liesti savo veidą, ypač lūpas, akis, nosį. Taip pat nepamirškime, kad vienkartines nosinaites naudojame tik vieną kartą, o panaudojus iškart išmetame. Darbovietėse ir ugdymo įstaigose svarbu dažniau valyti ne tik patalpas, bet ir durų rankenas, laiptų turėklus, vandens čiaupus. Dažnai net nesusimąstome, kiek kartų per dieną juos liečiame, maigome telefoną, kompiuterio klaviatūrą, judiname pelę. Šių daiktų paviršiai taip pat gali būti užkrato šaltinis.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS