Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-02-02

Remiantis tyrimais, beveik 8 proc. pacientų Lietuvoje antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir dažniausiai jų savo vaistinėlėse ieško tada, kai „kiti vaistai nepadeda“. Su tokiu gyventoju požiūriu vis dar susiduriantis Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba perspėja: vartoti antibiotikus nepaskyrus gydytojui arba nutraukti šių vaistų vartojimą, vos pasijutus geriau, yra didžiausia klaida.

Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pataria: norint sustiprinti imunitetą, polivitaminus vartoti tik pabaigus antibiotikų kursą.

A. Žeiba pripažino, kad gyventojai darosi sąmoningesni ir vis atsakingiau vartoja antibiotikus, tačiau klaidų dar pasitaiko. Tai patvirtina ir Pasaulinė sveikatos organizacija, kurios duomenimis, 50 proc. visų pacientų nesugeba teisingai vartoti vaistų.

Dozė, ritmas bei trukmė

A. Žeiba, remdamasis moksliniais tyrimais, tvirtino, kad vartoti antibiotikus būtina tik paskyrus gydytojui, kuris nustato vaisto dozę bei jo vartojimo trukmę.

„Dauguma antibiotikų yra vartojami 7 dienas, ir yra labai blogai, jei žmogus, pasijutęs geriau, trečią ar ketvirtą dieną nusprendžia daugiau antibiotikų nevartoti. Tuomet dalis ligą sukėlusių bakterijų lieka, jos ir vėl dauginasi, tuo pačiu vystosi jų atsparumas vaistams. Vadinasi, kitą kartą reikės skirti jau stipresnius antibiotikus. Didėjantis atsparumas vaistams yra didžiausias šių laikų iššūkis“, – teigė A. Žeiba.

Be to, gydantis reikia stengtis paskirtą antibiotikų dozę išgerti tomis pačiomis valandomis, leistina pavėluoti nebent pusvalandžiu. „Kodėl tai svarbu – kad antibakterinės medžiagos koncentracija kraujyje išliktų tolygi, „nešokinėtų“, kai vaisto dozės suvartojamos nevienodais laiko tarpais“, – paaiškino A. Žeiba.

Kada antibiotikai būtini

Antibiotikai nenaikina virusų – tai, remiantis Eurobarometro tyrimu „Antimikrobinis atsparumas“ (2010 m.), žino tik 20 proc. Lietuvos gyventojų. Tad būtent todėl, kad pats žmogus, susirgęs negali atskirti, ar jo ligos sukėlėjas yra bakterijos, ar virusai, ir negalima pradėti vartoti antibiotikų, neapsilankius pas gydytoją.

A. Žeiba įsitikinęs, kad prieš paskiriant antibiotikus, pravartu padaryti kraujo tyrimą, kuris atskleidžia ligos sukėlėją, kita vertus, tam tikrais atvejais įgudusi mediko akis jį atpažįsta iš tam tikrų požymių.

„Jei antibiotikai vartojami be reikalo, jie labai susilpnina žmogaus sveikatą, nes naikinamos ne tik patologinės, bet ir organizmą apsaugančios bakterijos, taigi krinta jo atsparumas“, – teigė A. Žeiba.

Tačiau kartais gydytojai neturi kitos išeities kaip tik skirti antibiotikų – ne visada aišku, kokie tiksliai mikroorganizmai sukėlė ligą, nes jie mutuoja, iššaukia naujas infekcijas, sparčiai dauginasi, taigi ir kova su jais būna sunki ir įtempta. Tokiu atveju gydytojai džiaugiasi, kad apskritai yra vaistų, kurie padėtų pacientui pasveikti.

Jei antibiotikų atsisakoma

A. Žeibos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai motinos, baimindamosis dėl pašalinio poveikio, nesutinka savo vaikams duoti antibiotikų, tikėdamosis, kad pavyks išsigydyti kitais vaistais.

„Su tuo sutinku tik tokiu atveju, jei pacientai įvykdo mano sąlygą – kiekvieną ar kas antrą dieną daryti kraujo tyrimą, jog aš, kaip gydytojas, matyčiau, ar liga neprogresuoja, – teigė A. Žeiba. – Sutinku, kad kartais net ir sergant sunkiai, galima pasveikti be antibiotikų, tačiau tuomet reikia būti medikų priežiūroje ir kontrolėje. Pavyzdžiui, žinau atvejį, kai Danijoje vaikas, kuriam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, gulėjo reanimacijoje ir nebuvo gydomas antibiotikais, tačiau jam kraujo tyrimas buvo daromas kas 3-4 val., taip medikai stebėjo jo būklę. Vaikas pasveiko. Tačiau noriu pabrėžti, kad savarankiškai atsisakyti antibiotikų esant sunkiai būklei, būtų nedovanotina rizika.“

Vitaminai kartu su antibiotikais – beprasmiška

Vienas dažniausių antibiotikų šalutinių poveikių – viduriavimas, tad kartais pacientai, norėdami to išvengti, profilaktiškai pradeda vartoti vadinamąsias gerąsias bakterijas.

„Aš laikausi pozicijos: kol šalutinių poveikių nėra, nieko papildomai vartoti nereikia. Jei žmogus neviduriuoja, jo geriamus probiotikus labai gerai suvalgys tie patys antibiotikai. Tai kam išlaidauti? – kalbėjo A. Žeiba. – Taip pat ir su multivitaminais. Ir šviesaus atminimo prof. habil. dr. Algimantas Raugalė savo monografijoje pažymi, kad multivitaminų vartojimas drauge su antibiotikais yra visiškai nenaudingas, išskyrus vienintelį vitaminą C. Kita kalba, kai jau antibiotikų kursas baigtas – tuomet organizmo imunitetą galima pastiprinti ir polivitaminais.“

Rusiškų antibiotikų nerekomenduotų

„Rusiški antibiotikai – tai katastrofa. Iš jų dažniausiai žmonės vartoja tetracikliną ir doksicikliną, nepasidomėję jų šalutiniais poveikiais, duoda jų net vaikams, o juk taip gali būti sutrikdomas dantų, kaulų vystymasis. Nekalbu apie tuos antibiotikus, kurie pagaminti Rusijoje, tačiau skirti europietiškoms šalims ir atitinka jų keliamus reikalavimus“, – griežtą nuomonę išsakė A. Žeiba.

Jam teko savo praktikoje gydyti pacientus, atvykusius iš Maskvos – jie, pasak A. Žeibos, patvirtino, kad dėl menkos vaistų ir vakcinų gaminimo kontrolės Rusijoje dažnai pasitaikančios sunkios komplikacijos, o tai ir iššaukia judėjimus apskritai prieš visus antibiotikus ir skiepus.

gerosios bakterijos vaikams


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas