|
|
|
Kretingos mokiniams nori vienodų sąlygų
Baigtas svarstyti bendrojo ugdymo įstaigų struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 m. planas. Jo projektas šį mėnesį bus pateiktas tvirtinti rajono tarybai. O dėl dviejų penktų klasių įsteigimo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje Švietimo skyriaus specialistų, darbo grupės, Švietimo komiteto, ugdymo įstaigų vadovų ir profsąjungų atstovų diskusijos dar tęsis. Sprendimą ketinama parengti ne anksčiau, kaip kovą.
– Kokia Jūsų, kaip švietimo politiką rajone formuojančio asmens ir kaip eilinio žmogaus, nuomonė dėl dviejų penktų klasių Marijos Tiškevičiūtės mokykloje?“ – „Pajūrio naujienos“ paklausė Švietimo skyriaus vedėjo Antano SUNGAILOS. – Kaip švietimo politikos strategas nuoširdžiai buvau įsitikinęs, kad dar vienos progimnazijos Kretingoje nereikia, pakaks dviejų – Simono Daukanto bei Marijono Daujoto mokyklose. Tačiau pastaruoju metu, kai konfesinė Pranciškonų gimnazija, kuri ir taip yra ilgoji gimnazija, pasiskelbė formuosianti pirmąsias klases, natūralu, kad ir Savivaldybė imasi tam tikrų žingsnių. Kaip Švietimo skyriaus vedėjas ir kaip rajono pilietis aš taip pat manau, jog neteisinga būtų kitiems Kretingos vaikams nesudaryti tokių pat sąlygų, kaip Pranciškonų gimnazijoje – ugdymo procesą pradėti ir pabaigti vienoje vietoje. Švietimo skyriaus specialistai atlikome mokyklų veiklos analizes, skaičiavome, kas būtų, jeigu IV klases Marijos Tiškevičiūtės mokykloje baigę mokiniai ten pat mokytųsi toliau. Dvi klases Marijos Tiškevičiūtės mokykloje įsteigti pasiūliau todėl, kad šiemet pradinę mokyklą čia baigs dvi ketvirtokų klasės, įkurdintos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Su gimnazijos direktore Asta Burbiene pasitarėme – patalpų ir penktosioms klasėms užtenka. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje penktokai mokytųsi iki aštuntos klasės, o paskui pageidaujantys galėtų pereiti į tame pat pastate esančią gimnaziją. Prognozuojame, kad po 4-erių metų Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje kartu su Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ugdytiniais mokytųsi apie 800 moksleivių. Dabar mokosi apie 600. – Susidaro įspūdis, kad tuo pačiu siekiate mokiniais „maitinti“ tuštėjančią vienintelę mieste pasaulietinę Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Kodėl susizgribta tik dabar? Ar, Jūsų manymu, iki šiol ji nebuvo apleista? – Nesakyčiau taip kategoriškai. Ir anksčiau gimnazija buvo prižiūrima, tik galbūt tikrai ne tiek, kiek reikėjo. Rajono tarybos sprendimu, pernai pritarta europiniam ugdymo įstaigos modernizavimo projektui – planuojama investuoti 456,744 tūkst. eurų, iš jų 34,255 tūkst. eurų sudaro Savivaldybės lėšos. Bus sutvarkyti ugdymui skirti kabinetai, įrengtos trys šiuolaikiškos tyrinėjimų laboratorijos. Projektavimo darbai jau dėliojami, o realūs turėtų prasidėti pavasarį. Praėjusių metų pradžioje mano paties iniciatyva buvo moderniai atnaujintas visas informatikos kabinetas. Nors mokykla teprašė naujų kompiuterių, nupirkome ir naujus baldus, ir 3D spausdintuvą, ir kitą reikalingą įrangą. Į informatikos kabineto atnaujinimą iš viso investuota 37 tūkstančiai eurų. Per 2015-2016 ir 2017 metus už beveik 13 tūkstančių eurų suremontuotos gimnazijos laiptinės, grindys, sporto salė. Gimnazija yra įtraukta į europinį projektą – 2019 metais, Švietimo ir mokslo ministerijai skyrus lėšų, bus šiuolaikiškai įrengtas stadionas. Mano manymu, mokinių Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje sumažėjo ne dėl materialinės mokymo bazės. Daugelis vaikų pasirenka Pranciškonų gimnaziją vien dėl ugdymo proceso tęstinumo toje pačioje vietoje. – Bijomasi, kad, jeigu Marijos Tiškevičiūtės mokykloje būtų įsteigtos dvi penktosios klasės, vaikų sumažėtų ir progimnazija tampančioje Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, ir Simono Daukanto progimnazijoje. – Vaikų rajone apskritai mažėja, be abejo, kažkiek sumažėtų ir dėl tos priežasties. Bet šiuo atveju mums, švietimo strategams ir rajono politikams, vis tiek labiausiai turi rūpėti vaikų gerovė ir tėvų pageidavimai. Švietimo skyriaus specialistų ir mokyklos direktoriaus Juliaus Gindulio skaičiavimai šiek tiek skiriasi: po ketverių metų pagal mus Marijono Daujoto progimnazijoje nuo 834 vaikų sumažėtų iki 723, pagal direktorių – iki 580. Tektų atleisti apie 20 mokytojų, tačiau dalis jų, manau, būtų įdarbinti kad ir toje pačioje Marijos Tiškevičiūtės mokykloje. – Ar, priimant 7-erių metų amžiaus mokinius į pirmąją klasę, Švietimo skyrius turi viziją bent 7-eriems metams į priekį? Tai yra, ar modeliuoja tinklo pokyčius, finansų paskirstymą? – Iš seniūnijų bei Kretingos civilinės metrikacijos skyriaus gauname duomenis apie vaikų gimstamumą kaimuose ir mieste. Skaičiuojame, koks procentas nuo gimusių vaikų gali nukeliauti į mokyklų pirmąsias klases. Nebūna taip, kad ateitų visu 100 procentų, dažniausiai – 68-77 procentai, mat kai kurios šeimos išvyksta gyventi kitur, emigruoja. Pagal prognozę 2018 –2019 metais rajone turėtume turėti 245, 2019–2020 metais – 249, 2021-aisiais – 230, 21-22 metais – apie 266 pirmokų. – Išplėstiniame Švietimo komiteto posėdyje Dalia Martišauskienė pasidalino įžvalga, kad Marijono Daujoto mokykla vis dėlto neturėtų tapti progimnazija, o likti pagrindine mokykla. Esą artėja šalies profesinių mokyklų reforma, ir nežinia, koks bus Kretingos technologijos ir verslo mokyklos likimas. Ji gali tapti skyriumi, filialu ar padaliniu. Jei Marijono Daujoto mokykloje nebeliks IX-X klasių, kur dings gimnazijose mokytis negebantys, nemotyvuoti vaikai? – Nėra gerai tokius mokinius mokykloje vien tik laikyti ir nieko nepasiūlyti. Nemotyvuotiems vaikams būtinas ikiprofesinis ugdymas, o mes tam neturime sąlygų. Nesuprantu, kam profesinėje mokykloje ardyti tai, kas sukurta gero?
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ
|
|
