Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Moko ne tik pažinti, bet ir pasigauti žuvį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
  • 2017-12-05

Kretingos Šv. Antano dienos centras šį rudenį švenčia savo veiklos 10-metį: pradėjęs nuo Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos savanorių vykdytos programos „Būkit geri, jeigu galit“, ilgainiui išaugo į krikščionišką bendruomenę, turinčią savo pastogę, kurioje savo rūpesčiu apglėbia ne tik sunkai gyvenančius vaikus, bet ir jų tėvus.

Pagrindinius centro kūrimosi etapus apžvelgė jo vadovė Margarita Lizdenytė.

Įvairiapusė pagalba šeimoms

Kretingos Šv. Antano dienos centras, įsikūręs viename iš istorinių miesto pastatų – buvusiame gimnazijos sandėlyje, priešais Kultūros centrą, – šiandieną jau yra tapęs svarbiu socialiniu reiškiniu Kretingos rajone. Centre įvairios pagalbos – dvasinės, psichologinės, užimtumo – pirmiausia sulaukia įvairias negandas išgyvenantys vaikai, o taip pat – vienišos motinos su vaikais, daugiavaikės, socialinės rizikos ar ant jų slenksčio atsidūrusios mūsų rajono šeimos. Nuo pat pirmos dienos prie šio centro vairo stovinti jo vadovė Margarita Lizdenytė apibūdino šiandienos centro kasdienybę: kasdien po pamokų pas juos ateina po 15-20 vaikų. Su jais užsiima būrys savanorių – vyresnio amžiaus jaunuolių bei specialistų, kurie, vadovės žodžiais, labiau dirba iš idėjos negu dėl pinigų. Vaikai ruošia pamokas, jei reikia, jiems pagelbsti vyresnieji. Po to patys gaminasi pavakarius – tepa sumuštinius sau ir draugams, verda makaronus su dešrelėmis – susėdę valgo, bendrauja, po to sutvarko virtuvę. Taip, pasak M. Lizdenytės, ugdomas vaikų savarankiškumas ir būtini socialiniai įgūdžiai.

Maistu centras apsirūpina iš labdaros-paramos fondo „Maisto bankas“, kurį šis sukaupia per labdaros akcijas, taip pat iš prekybos centrų tiekiamas paskutinės dienos maistas, centrui jo dovanoja ir pavieniai kretingiškiai.

„Pavalgę vaikai užsiima įvairiomis meninėmis veiklomis, jiems rekomenduojami susitikimai su psichologu, beje, to jie patys labai nori – pas psichologą susidaro net eilė“, – kalbėjo M. Lizdenytė.

Vakarais vaikai centro autobusu parvežami namo į Kūlupėnus, Nausodį, Ankštakius, Baublius, Budrius, Jokūbavą, pernai – ir į Salantus, Grūšlaukę, Įpiltį.

Išvien – darbas ir savanorystė

„Sykį per savaitę pas mus pažaisti ateina ir ne mūsų centro vaikai, o tie, kuriuos globoja Motinos Teresės seserys. Mūsų paramos sulaukia ne tik sunkiau gyvenantys vaikai, bet ir jų šeimos: rengiame susitikimus su tėvais, organizuojame jų savipagalbos grupes. Tėvai taip pat gali užsirašyti nemokamoms konsultacijoms pas mūsų psichologą“, – apie įvairiapusį centro darbą su šeimomis kalbėjo M. Lizdenytė. Šios šeimos sykį per savaitę taip pat aprūpinamos ir maisto paketais, tiekiamais iš „Maisto banko“.

Ir nors Šv. Antano dienos centras finansiškai išgyvena iš pačių rengiamų bei vykdomų projektų, jo vadovė pasidžiaugė, jog visą 10-metį jame dirba neblėstančio pasiaukojimo žmonės, specialistai, kuriems jie nėra pajėgūs užtikrinti nei orių atlyginimų, nei stabilių darbo vietų.

„Centre dirbantiems žmonėms jų darbas reiškia gerokai daugiau negu vien rūpestį, kad vaikai turėtų saugią aplinką. Darbas su pažeistais vaikais ir jų šeimomis yra sudėtingas ugdymo procesas, reikalaujantis ne tik dėmesio, bet ir kūrybiškumo, formuojant vertybes, santykius. Kaip sakoma, žmogų mes mokome ne tik atpažinti žuvį, bet ir pasidaryti meškerę, kad ją pats pasigautų. Mūsų tikslas yra išmokyti vaikus ir suaugusius atrasti save kaip Dievo kūrinį, atkurti savivertę, atgauti prarastus įgūdžius ir išeiti iš vidinės krizės“, – pabrėžė M. Lizdenytė.

Dienos centras nėra būrelis

M. Lizdenytė sakė turinti daug vilties, jog kitąmet, išvien su Kretingos rajono savivaldybe pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Kompleksinės pagalbos Kretingos rajono šeimoms tiekimas“, atsiras galimybė įdarbinti specialistus, kurie šiandieną dirba negaudami nė minimalių atlyginimų.

„Tikėtina, kad valdžia pagaliau suvoks, jog dienos centrai nėra būreliai, o juose dirbantys žmonės – ne iš kosmoso. Situacija, nors ir lėtai, bet keičiasi į gera: per 10 metų savo darbu, kuris keičia vaikų ir jų šeimų gyvenimus, jau užsitarnavome ir Kretingos rajono savivaldybės, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, geradarių bei brolių pranciškonų pasitikėjimą“, – džiaugėsi centro vadovė.

Ji ypač pabrėžė brolių pranciškonų indėlį, palaikant idėją sukurti dienos centrą Kretingos vaikams, iš pradžių glaudė juos po „Špitolės“ bei parapijos namų stogais, o nuo 2009 m. perdavė griūvantį vienuolyno sandėlį.

„Pirmiausiai teko parengti techninį projektą, kad remonto darbai pajudėtų, suskubome užkloti stogą. Vis rengėme įvairiausius projektus ir po truputį tvarkėme pastatą. O šiemet išvien su broliais pranciškonais paskelbėme akciją, kad surinktume 50 tūkst. labai reikalingų eurų, geradarių vardus įrašant į sienos plytas. Jau yra paaukota apie 15 tūkst. eurų, ir šį gruodį vėl kibsime į darbus. Tikimės apšiltinti pirmąjį aukštą, kad jame atsirastų administracinės patalpos, nes dabar virtuvėlė, administracinės patalpos ir individualių pokalbių kambarys yra bendroje erdvėje“, – apie Šv. Antano dienos centro ūkinius rūpesčius kalbėjo M. Lizdenytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas