|
|
|
Įtraukė povandeninė sodininkystė
Kretingiškis 47-erių Egidijus Kusa, dirbantis Valstybinėje sienos apsaugos tarnyboje, sakė akvariumus ir žuvis juose pamėgęs dar vaikystėje. Šiandieną jis išvien su šalies akvariumistų bendruomenės nariais kuria įstabius povandeninius sodus ir savo kūriniais reprezentuoja Lietuvą pasaulinėse parodose. Svarbi kiekviena detalė Povandeniniai sodai – tai sumažinti kalnų, oazių, upių šlaitų, skardžių ir netgi krioklių vaizdai, kuriami akvariumuose. Pagrindinės medžiagos yra medžių šakos, akmenys, žvyras, ir iš jų sudėliotoje natūralaus grožio karalystėje plaukioja žuvys. Pašnekovo žodžiais, akvariumo sodininkystės principas – atkartoti gamtoje pamatytą vaizdą, perkeliant jo miniatiūrą po vandeniu. Akvariume negali būti chaoso, turi būti išlaikyta biopusiausvyra, kaip ir natūralioje gamtoje. Reikalinga suderinti ne vien medžiagas, bet ir augalus, kad jie tiktų ir tarpusavyje susigulėtų. Netgi žuvys turi plaukioti viename lygmenyje. “Kuriant akvariumą, be galo svarbi kiekviena detalė, – pabrėžė E. Kusa. – Žmogus galvoja: ai, įdėsiu akmenų, augalą, įlašinsiu, pasuksiu – ir turiu akvariumą. O mes su bendraminčiais sakome, kad akvariumas turi subręsti kaip geras vynas. Neužtenka tik fantazijos sudėlioti medžiagas, akvariumas dar turi užsikurti: vieni augalai adaptuojasi greičiau, kiti – lėčiau, reikalinga ir jų vizuali dermė, ir natūralus suderinamumas.“ Su bičiuliais, Egidijus neslėpė, išbraidą Lietuvos upelius, ieškodami kuo įvairesnių išmirkusių šakų, tačiau akvariumui akmenų dažniausiai tenka parsisiųsti iš Azijos kraštų – Japonijos, Taivanio, Singapūro. Mat, ten jie – įdomaus reljefo, iš jų akvariumistai kuria kalnų, skardžių, uolų imitacijas. O mūsų laukų bei pajūrio akmenys yra pernelyg nugludinti vėjo, lietaus bei bangų mūšos.
Išbandė galimybes Tokijuje Pasak akvariumisto, šiame inovatyviame amžiuje užtenka tik prisėsti prie interneto, paspausti keletą klavišų ir atsisiųsti, ko širdis geidžia. „Gali turėti maišą pinigų, bet jei stokosi fantazijos ir kantrybės – nieko neišeis. Visiems, kurie domisi povandenine sodininkyste, sakau, kad šiame procese svarbiausia yra ne pinigai, o laikas, kantrybė ir nuoseklumas“, – tvirtino kretingiškis. Šis pomėgis jo paviliotus žmones nuplukdo ir į tarptautinius vandenis: jie dalyvauja akvariumistų konkursuose JAV, Europoje, Japonijoje. E. Kusa ketverius pastaruosius metus dalyvavo aukščiausio lygio pasauliniame konkurse Tokijuje: tam tereikėjo išsiųsti savų akvariumų nuotraukas ir laukti rezultatų. Konkurse įprastai dalyvauja 2-2,5 tūkst. narių iš 60-65 pasaulio valstybių. „Japonai neskuba skelbti rezultatų, praeina vasara, kol vienądien gauni laišką. Atplėši ir sužinai – pasisekė ar ne. Tai – kaip sportinės varžybos, šis azartas stipriai veža“, – atvirai apie savojo pomėgio teikiamą džiaugsmą kalbėjo pašnekovas. Kretingiškio darbas Tokijuje šiemet užėmė 416, o prieš trejus metus – 326 vietą. Šis menas labiau būdingas Azijos šalių žmonėms, kaip ir ikebana ar bonsai, o ir pats jo įkūrėjas yra biologas, menininkas, fotografas Takaši Amano iš Japonijos. Todėl europiečiui pakliūti į pirmuosius šimtukus jau yra gerai, nors pernai jo kolegė vilnietė Jurgita Bendinskienė konkurse JAV pateko į geriausiųjų dešimtuką.
Akvariumistai dalijasi gerais darbais Egidijus įsitikinęs, jog akvariumistu negimstama: jis nesąs gamtos fanatikas, tiesiog mėgstąs, kaip ir daugelis, vaikštinėti pajūriu, po mišką ar pažvejoti. „Vaikystėje kiekvienas norime turėti savo gyvūnėlį. Va, tada aš ir užsimaniau žuvyčių. Tėvai padovanojo pirmąjį akvariumą, atsirado draugų, su kuriais keitėmės žuvimis, augalais. Gyvenau Klaipėdoje, o Teatro aikštėje buvo geras užsienietiškų knygų knygynas – pirkdavau vokiškas zooknygas, jas studijuodavau. Su draugais keldavomės į Smiltynę ir valandų valandas leisdavome Jūrų muziejuje“, – prisiminė E. Kusa. Prieš studijas pirmąjį savo akvariumą padovanojo draugui, ilgainiui šis pomėgis prigeso ir vėl atgimė prieš kelerius metus – tuomet šeima padovanojo jam 125 l talpos akvariumą. Po to užsimanė dar didesnio – 375 l – ir galvojo, kaip kuo įdomiau jį užpildyti. Taip pamažėl potraukis ir įtraukęs į povandeninę sodininkystę. Lietuvoje, E. Kusos žodžiais, yra susibūrusi maždaug dvidešimties aktyvių akvariumistų bendruomenė – vien Kretingoje tuo domisi Darius Beržanskas, Artūras Šalnis, Evaldas Pocius, Albertas Butenis. Iš pradžių jie bendraudavę internetu, o prieš trejus metus nusprendė iš virtualių pažinčių pereiti į realią bendrystę. „Dabar būtinai sykį per mėnesį susirenkame, bendraujame. Nusprendėme dalintis gerais darbais ir su visuomene: padovanojome akvariumą Klaipėdos vaikų namams „Rytas“, o pernai – Kretingos Šv. Antano dienos centrui“, – teigė pašnekovas.
|
|
