|
|
|
Piliakalniams prižiūrėti trūksta talkininkų
Pakelėse akį traukia sutvarkytos piliakalnių – mūsų protėvių gynybinių įtvirtinimų – kepurės. Kartenos, Imbarės, Įpilties ir Dauginčių piliakalniai prieš kelerius metus buvo sutvarkyti už ES paramos lėšas, tačiau jų priežiūra krito ant seniūnijų bei mokesčių mokėtojų pečių.
Spręs, ar patikėti įmonei Kol sutvarkytus piliakalnius bei į juos vedančius kelius prižiūrinčios Imbarės, Kartenos ir Darbėnų seniūnijos gaudavo talkininkų iš Darbo biržos, kuriems už darbą sumokėdavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, problemos lyg ir nebuvo. Tačiau nuo praėjusios liepos ministerijai nustojus finansuoti viešuosius darbus, ieškoti pinigų bei talkininkų teko patiems seniūnams, ir šie kreipėsi į Kretingos rajono valdžią. Kretingos rajono savivaldybė, tarybai pritarus, viešiesiems darbams seniūnijose antram šių metų pusmečiui skyrė 88,9 tūkst. eurų. „Situacijai, kai pasibaigus europiniams projektams, piliakalniais teks rūpintis patiems, pradėjome rengtis jau prieš 3-jus metus. Seniūnijos įsigijo įrankių, traktoriukų. Tačiau dabar didžiausia problema yra ne technika, o tai, kad nebėra kam su ja dirbti. Šį pusmetį stebėsime situaciją, o kitąmet spręsime: ar palikti tvarkytis pačioms seniūnijoms, ar bendrai samdyti piliakalnius prižiūrinčią įmonę“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Pasikeitė finansavimo politika Palei Minijos, Salanto bei Alantos upes Salantų regioninio parko teritorijoje išsidėstę Imbarės, Kartenos ir Dauginčių piliakalniai bei jų teritorijos buvo sutvarkytos Salantų regioninio parko iniciatyva, parengus projektus ir gavus ES paramos lėšų. „Prieš tvarkant piliakalnius, buvo pasirašyta sutartis su Savivaldybe, kad ji šį turtą perims. Ligi šiol seniūnams nekildavo problemų dėl piliakalnių teritorijų priežiūros. Tačiau šiemet, pasikeitus viešųjų darbų finansavimo politikai, seniūnams atsirado rūpestis ir dėl lėšų, ir dėl talkininkų. Seniūnijos skiria talkininkus, kurie dirba rankomis, o mes iš Aplinkos rėmimo programos atliekame darbus, kuriems reikalinga technika“, – teigė šio parko vadovas Modestas Šečkus, patikindamas, jog parko direkcija taip pat rūpinasi piliakalniais. Salantų regioninis parkas 2017 m. iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos projektui „Medžiagų ir priemonių įsigijimas vertingiausių kraštovaizdžio kompleksų tvarkymui“ gavo 1 tūkst. eurų. Kretingos rajono savivaldybė vertingoms ir lankomoms regioninio parko teritorijoms tvarkyti ir prižiūrėti šiais metais skyrė 3 tūkst. eurų. Šios lėšos, M. Šečkaus teigimu, skirtos ne tik piliakalnių priežiūrai, bet ir kitiems parko objektams tvarkyti. Piliakalnis pamėgo lankytojai Piliakalniai – ne vien masyvūs kraštovaizdžio eksponatai, tautos kovų su kryžiuočiais liudytojai, bet ir atgimstančios masinio žmonių susibūrimų, švenčių vietos. V. Domarko manymu, labiausiai šia prasme yra pasisekęs Kartenos piliakalnis: „Į pajūrį ilsėtis suvažiuojantys žmonės jau žino tradicine tampančią šventę „Kuršių genties vartus atvėrus“, o ir patys karteniškiai svarsto, gal prie piliakalnio perkelti ir populiariąją miestelio šventę“. Kartenos seniūnę pavaduojanti Genutė Petrauskienė neslėpė, jog prieš kuršių amatų bei gyvensenos rekonstrukcijos šventę, į kurią prie piliakalnio susirenka šimtai žiūrovų, jiems trūko talkininkų, todėl tekę samdyti teritorijų priežiūra užsiimančią įmonę. Dabar tvarkai miestelyje palaikyti iš Savivaldybės lėšų jiems padeda 3 viešuosius darbus dirbantys žmonės. Tiek pat žmonių šį rudenį skirta Imbarės seniūnijai. Seniūno Antano Turauskio žodžiais, talkininkai geni pakelės medžius, remontuoja koplytėles, o tuo pačiu prižiūri ir piliakalnį. „Sunkiai kaime besurasi darbingų vyrų – išsivažinėję, o už mažus pinigus dirbti sutinkančių vos ne su žiburiu tenka ieškoti“, – neslėpė jis. Tačiau ne mažiau savais atgimusias piliakalniais džiaugiasi ir įpiltiškiai bei imbariečiai. „Prie Imbarės piliakalnio dažnai buriasi žygeiviai, atvyksta vaikų ekskursijos, vestuvių palydos, pavieniai svečiai. Kiti po senaisiais ąžuolais rengia giminių ar klasės draugų susitikimus“, – tvirtino A. Turauskis. Džiaugėsi įpiltiškių iniciatyvomis Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys sakė, jog 3-4 sykius per metus seniūnija šienauja Senosios Įpilties piliakalnių kompleksą, pavasarį nugeni medžius, išveža šakas. „Tačiau labai daug pastangų įdeda pati bendruomenė: jie talkas organizuoja, idėjų, kaip gražiau sutvarkyti piliakalnius, sugalvoja ir rėmėjų bei menininkų jas įgyvendinti susiranda. Prieš Mėlynių šventę neturėjome nė vieno žmogaus, įdarbinto iš Darbo biržos. Todėl ir vėl prašėme bendruomenės pagalbos: davėme traktorių, įrankių, ir patys įpiltiškiai susitvarkė. Jie labai myli savo kraštą“, – Senosios Įpilties kaimo bendruomenės iniciatyvomis džiaugėsi seniūnas. Šiomis dienomis Įpilties bendruomenė baigė tvarkyti Alkos kalno koplyčią. Seniūnija jiems pagelbėjo, iš aplinkos tvarkymo lėšų nupirkusi statybinių medžiagų – cemento pamatams. „Patys žmonės pasirūpino mediena, daug medžiagos iš savo miško davė buvęs seniūnas Edvardas Stalmokas“, – tvirtino A. Poškys. Jo žodžiais, E. Stalmoko vadovavimo seniūnijai laikais, buvo sutvarkytas Įpilties piliakalnių kompleksas ir paverstas kaimo poilsio ir kultūros zona: bendruomenė rengė projektus ir gavo ES paramą – 32 tūkst. eurų aplinkai sutvarkyti, pavėsinėms pastatyti bei 17 tūkst. eurų piliakalnių prieigoms elektrifikuoti. --- Salantų regioninio parko duomenimis, Kartenos piliakalnio kompleksui sutvarkyti buvo atlikta darbų už 463, 4 tūkst. eurų. Imbarės piliakalnis sutvarkytas už 188, 5 tūkst. eurų. Dauginčių kaimo lankytinų objektų kompleksui buvo skirta 202, 7 tūkst. Eur). Vykdant pastarąjį projektą, buvo siekiama kompleksą pritaikyti vandens turizmui, o Dauginčių piliakalnio infrastruktūros įrengimas buvo viena jo dalių.
|
|
