Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Mėlynuoju taku“ – pasisemti stiprybės ateities darbams

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2017-07-18

Dosniais miškais garsėjanti Senoji Įpiltis jau šeštą kartą vietinius gyventojus ir svečius sukvietė į vasaros šventę „Prisirpo mėlynės“, tačiau šįsyk čia svarbu buvo ne tik šių uogų derlius ir kainos. Kartu minint Piliakalnių metus, buvo atiduota pagarba ir Įpilties piliakalniui, kitaip vadinamam Pilies kalnu – per iškilmingą ceremoniją iš jo viršūnės atnešta ugnis įpiltiškius įkvėpė ir sutelkė naujiems darbams.

Kuršių didikas, nužengęs į piliakalnio papėdę, atrakino simbolinę spyną.

Dar prieš šventės pradžią mėlynių turgelyje vietas užėmė dvylikamečiai pusbroliai Ugnius Paškevičius iš Kretingos ir Mantas Rupšas, gyvenantis Senojoje Įpiltyje. Jie pasakojo 6 litrus uogų surinkę per dvi dienas, kaskart miške praleisdami po 4 val.

„Rinkti mėlynes išmokino močiutė, kuri mus vesdavosi kartu į mišką. Tik šiemet mėlynių mažai, – pasakojo berniukai, kurie tradicinėje mėlynių šventėje dalyvavo jau ne pirmą kartą. – Pernai mėlynių buvo daugiau, todėl ir kaina buvo 3 eurai už litrą. Šįsyk prašome po 5 eurus“.

Jaunųjų mėlyniautojų gėrybės buvo iš karto nupirktos – jas dar iki oficialaus turgaus atidarymo užsisakė, o vėliau ir įsigijo kretingiškis Vidas Dzikavičius.

„Kretingos turguje šiandien mėlynės buvo parduodamos po 5-6 eurus už litrą. Nepirkome, manėme, kad čia, mėlynių festivalyje, jų bus labai daug. Bet vos vienas kitas pardavėjas – nors eik ir pats rink. Tik kad jų miškuose nėra – buvome įlindę ir mėlynių neradome, užtat žemuogių 4 litrus prisirinkome, – kalbėjo V. Dzikavičius. – Nors mėlynių ir mažoka, bet šioje šventėje, kurioje dalyvaujame pirmą kartą, mums labai patinka: aplinka, šventės stilistika džiugina širdį.“

Pirmieji mėlynes į šventės turgų pristatė pusbroliai Ugnius Paškevičius (kairėje) ir Mantas Rupšas.

Derlius – perpus prastesnis

Antroji ant prekystalio mėlynes pirkėjams pateikė įpiltiškė Irena Bružienė – ji litrą uogų įkainojo 6 eurais. „Žinau kainas, nes prekiauju mėlynėmis ir Palangoje. Ten už litrą prašo po 8 eurus. Poilsiautojai perka, bet tik po puslitrį, sako, kad labai brangu, – kalbėjo patyrusi uogautoja I. Bružienė. – Šiemet mėlynių perpus mažiau negu pernai, nes uogienojus pakando šalnos. Dėl to ir pats mėlynių sezonas prasidėjo vėliau, negu įprasta. O šiai šventei rinkome mėlynes trise ir per 3 val. jų pririnkome tik 10 litrų.“

Iš Palangos atvykę Stanislova ir Stanislovas Kvasai džiaugėsi įsigiję mėlynių. „Bent anūkus palepinsime, – sakė S. Kvasienė, kurios šeimos šaknys – iš Senosios Įpilties, tad ir mėlynių šventėje dalyvauja ne pirmą kartą. – Labai mėgstame daryti kokteilius su mėlynėmis – įdedame dar bananų, sėmenų ar kokoso, pieno ar varškės, ko tik sugalvojame. Labai skanus gėrimas pavyksta.“

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui su žmona Zita (pora centre) bei Kretingos rajono kultūros centro direktoriui Pranui Razmui su žmona Egidija (pora dešinėje) pirmiesiems teko išbandyti „Mėlynojo tako“ atrakcijas.

Pagerbė piliakalnį

Šventę „Prisirpo mėlynės“ suorganizavo Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyrius išvien su Senosios Įpilties kaimo bendruomene. Jos pirmininkė Birutė Stalmokienė pasidžiaugė, kad šįmet renginio programa buvo praplėsta, paminint ir šiemet švenčiamus Piliakalnių metus – šiuo tikslu šventę 3 tūkst. eurų parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Tad šventės erdvė apėmė ne tik Senosios Įpilties piliakalnio papėdę, bet ir viršūnę, kurios link visus susirinkusiuosius vedė pirmą kartą suorganizuotas „Mėlynasis takas“. Jį įveikiant, šventės dalyviams teko paragauti „prūdo vandens“ su mėlynėmis, pasižymėti mėlynių antspaudais, atsakyti mįsles apie žolynus, įsiamžinti prie gėlėmis išausto skėčio bei suknelės ir t.t. Paskutinį žingsnį žengiantiems teko pralįsti pro skersai laikomą lazdą – šitaip visiems teko nusilenkti piliakalniui ir istorijai.

„Kuršiai, remiami žemaičių, po Durbės mūšio puldinėjo Livonijos ordiną, siekdami išvyti atėjūnus iš savo žemių. Įpilties pilis buvo viena iš sukilėlių pagrindinių pilių. Malšindamas sukilimą Livonijos ordinas surengė karo žygį prieš Įpiltį, kurio metu pilis su gyventojais kalaviju ir ugnimi buvo užkariauta – Įpilties pilis kartu su Kretingos pilimi sudegintos 1263 m. Šiandien ši vieta, kur mes dabar stovime, jau tapo vienu iš gražiausių ir įspūdingiausių piliakalnių Lietuvoje. Ir kas žino, galbūt jei prieš kelis šimtmečius niekas nebūtų pakėlęs kalavijų, šiandien aplink šį piliakalnį būtų stovėjęs didžiulis miestas“, – Senosios Įpilties piliakalnio istoriją susirinkusiesiems priminė šventės vedėja Kristina Laučiutė-Dimienė.

Šventosios medžiotojų klubas ant laužio verdamą troškinį gardino ir jame panardindami degantį kuolą.

Žiūrovai ne tik klausėsi, bet ir patys pritarė vyrų vokalinio ansamblio „Žilvinas“ (vadovas Aloyzas Žilys) atliekamoms dainoms, kurios nuo piliakalnio sklido tolyn. Vėliau susirinkusieji buvo pakviesti palydėti kuršių didiką, kurį įkūnijo Adomas Stonkus – jis iš kalno viršūnės į papėdę, kur toliau tęsėsi šventė, atnešė ugnį – buriančią žmones ir įkvepiančią tolimesniems darbams.

Bendruomenė atstato koplyčią

Šiuo metu didžiausias visą bendruomenę vienijantis darbas – medinės koplyčios, stovinčios ant Alkos kalno, Naujoje Įpiltyje, atstatymas. Šiam tikslui aukoti asmenines lėšas ir savo darbą žmones sutelkė buvęs Darbėnų seniūnas, o dabar Piliakalnio seniūnaitijos seniūnaitis Evardas Stalmokas.

„Medinė koplyčia, kuri ant Alkos kalno pastatyta 1924 metais, buvo visai supuvusi, todėl ją restauruoti reikėjo iš pagrindų, – sakė E. Stalmokas, kuris negailėjo gerų žodžių vietiniams gyventojams, palaikiusiems iniciatyvą. – Vyrai eina savanoriškai, laisvu laiku ir dirba kiek gali, tai – Mindaugas Razma, Jeronimas Tarvydas, Povilas Lengvys, Vladas Savilovas, Arūnas Šideikis, Juozas Augutis, Adomas Stonkus, Arūnas Kaubrys. Teneįsižeidžia ir tie, kurių nepaminėjau – kiekvieno indėlis vertinamas. Visų žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie koplyčios atstatymo, pavardės bus įamžintos atminimo lentoje.“

„Ryte pirmas ant kalno, o vakare – paskutinis nuo kalno. Labai džiaugiamės, kad turime tokį žmogų, kuriam svarbu ne tik piešti ir kurti grožį dėl savęs, bet ir imtis darbų, kurie svarbūs visai bendruomenei“, – taip apie patį E. Stalmoką kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus vedėja Danutė Bružienė. Ji bei kiti bendruomenės žmonės scenoje pasveikino E. Stalmoką su tuo, jog jam šįmet Kretingos rajono savivaldybės taryba skyrė Kultūros ir meno premiją.

Oficialus restauruotos Šv. Kryžiaus koplyčios atidarymas numatytas rugsėjo 16 dieną – ši data priartinta prie Šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidų, kurie minimi rugsėjo 14-ąją.

Troškinys – iš 200 metų puodo

Šventė „Prisirpo mėlynės“ tęsėsi iki vėlumos – susirinkusieji dalyvavo sportinėse varžybose, linksminosi, klausydamiesi Senosios Įpilties liaudiškos kapelos „Piliakalnis“, Skuodo rajono Barstyčių kaimo liaudiškos kapelos bei grupės „Du Donatai“ dainų, o ištvermingiausiųjų dalyvių laukė gegužinė su DJ.

Atvažiavusieji į šventę neliko ir alkani – Šventosios medžiotojų klubas visus vaišino stirnienos troškiniu, kuris buvo verdamas ant laužo. „Tai yra specialus ir labai slaptas receptas, – šmaikštavo Pranas Steponavičius, kurį klubo draugai vadino savo vyriausiuoju virėju. – Baigdami virti troškinį, į jį įstatysime degantį kuolą ir jis čia užges. Taip troškinys įgaus tikrą laužo skonį. Iš viso išvirsime apie 100 litrų troškinio, taip norėdami atsidėkoti vietiniams gyventojams – juos labai gerbiame ir esame dėkingi, kad nekyla konfliktų dėl pasėlių, kuriuos stengiamės saugoti.“

Puodą, kurio amžius – daugiau negu 200 metų, medžiotojų klubo reikmėms paskyrė medžiotojas Viktoras Botinas. „Mano prosenelė buvo latvė ir šiame puode virdavo valgį samdiniams. Kai šį puodą radau, pribrendo mintis panaudoti šventėms“, – pasakojo V. Botinas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas