Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Padvariškis Zenonas Simaitis, pastebėjęs žiedus ant balandžio kojų, susisiekė su jo šeimininku ir paukštį grąžino.

Padvariškis Zenonas Simaitis tik atidžiau apžiūrėjęs į jo sodybą užklydusį ir joje kelias dienas besilaikantį balandį, pamatė, kad šio koją puošia žiedai. Ant vieno jų buvo užrašytas ir telefono numeris – susisiekus su paukščio šeimininku paaiškėjo, kad karvelis iš Olandijos turėjęs skristi į Lenkiją, tačiau nuklydo.

Z. Simaitis neabejojo, kad pašto karvelį į jo sodybą atviliojo lesalas, kurio buvo šen bei ten pribarstyta apie šiltnamį, kuriame auginami viščiukai.

Susisiekus su Lenkijoje gyvenančiu šeimininku ir šiam paprašius pasaugoti pašto karvelį, juo pasirūpinti, šis buvo perkeltas pas viščiukus ir vaišinosi jiems skirtu lesalu. Ten paukštis, kuris po ilgos kelionės buvo nusilpęs ir vos paskrido, per kelias dienas atgijo.

„Iš pradžių šeimininkas prašė karvelį jam atsiųsti, pažadėjęs užmokėti kelionės išlaidas, tačiau vėliau su mumis susiekė jo verslo partneris iš Kauno. Šis ir atvyko į Padvarius paimti balandžio, žadėjęs kitądien jį nuvežti į Lenkiją, kur turėjo vykti darbo reikalais. Jis pasakojo, kad lenkui šis balandis yra labai brangus, kažkuo išskirtinis“, – pasakojo Z. Simaitis.

Šią istoriją išgirdęs gargždiškis balandininkas Rimvydas Leonauskas stebėjosi, kad buvo prašoma pasiklydusį pašto karvelį netgi siųsti. „Aš nespėčiau važinėti pasiimti ir siuntinėti kitiems balandžių – kiek jų pas mane priklysta. Užtenka balandį palesinti ir pagirdyti – po poros dienų pailsėjęs jis pats parskrenda namo. Nebent jam labai patiktų naujoje vietoje, pavyzdžiui sutiktų gražią balandytę lietuvaitę – žinote, paukščių gyvenimas panašus į žmonių, – šmaikštavo R. Leonauskas. – Praėjusią savaitę paleidome balandžius iš vieno miestelio Lenkijoje – iki namų tiesia linija maniškiams reikėjo skristi 475 km. Iš mano 63 balandžių 62 parskrido namo, vieną gal bus koks vanagas sugavęs ar dar kas jam nutiko. Bet tie balandžiai dar parsitempė tris „lenkus“. Iš viso šiemet pas mane bus gal 15 „lenkų“ pabuvę. Kaskart susiskambiname su šeimininkais ir pranešame, kur balandžiai yra. Jei man sako, kad Lenkijoje paleido mano balandį, aš žinau, kad už 2-3 val. jis bus pas mane namie.“

Kol atgavo jėgas, pašto karvelis gyveno tarsi sanatorijoje – kartu su viščiukais, kur jam netrūko lesalo ir vandens.

R. Leonauskas papasakojo, kad sportinių balandžių augintojai dalyvauja varžybose, kurias sudaro keliolika etapų – kaskart iš kitos vietos paleisti balandžiai privalo sugrįžti namo. Balandžiai pažymimi elektroniniu žiedu, pagal kurį nustatomas jų vidutinis skridimo greitis – kieno jis didžiausias, tas ir laimi.

„Paskutinį kartą mano geriausi balandžiai atskrido vidutiniškai 86 km per val. greičiu, bet kartais greitis siekia ir 100 km per val., o jei lietus, perkūnija – greitis krinta iki 50-60 km per val., – pasakojo R. Leonauskas, kurio sportiniai balandžiai šeimininkui yra atnešę III vietą pasaulio čempionate, VI vietą – Europos čempionate. – O nuklysti balandis gali dėl įvairių priežasčių, labiausiai tikėtina – dėl plėšraus paukščio. Tuomet išsigandęs balandis galvoja tik, kaip išnešti sveiką kailį, ir skrenda kelis kilometrus visai negalvodamas, kur.“

Anot R. Leonausko, balandis, kaip ir katė, prisiriša ne prie žmogaus, o prie vietos, todėl jis sulaukęs 70 dienų pradedamas treniruoti, o nuo 2,5-3 mėn. amžiaus jau dalyvauja jauniklių turnyruose. Tačiau balandžių sporte būna ir kuriozinių situacijų – pavyzdžiui, pas naują šeimininką patekęs balandis po kelių dienų sugrįžta namo, o paskui vėl apsigalvoja ir parskrenda atgal. „O kartą pas mane iš Londono parskrido balandis, kurį buvau pardavęs – tiesiog auksinis verslas: pinigai jau kišenėje, o prekė sugrįžta“, – linksmai pasakojo R. Leonauskas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas