Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos teatro istoriją įkurdino knygoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-06-09
Kretingos teatro trupė po spektaklio „Sceniškieji vaizdeliai“ premjeros 1988-ųjų balandį.

Kretingos rajono kultūros centrą bei Egidijaus Radžiaus teatro aktorius neseniai pasiekė Danutės Ramonaitės-Mukienės pastangomis sudaryta ir išleista knyga „Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“, aprėpianti mūsų teatro ištakas bei kone šešių dešimtmečių jo veiklos istoriją.

Monografija – bendras metraštis

Gausiai nuotraukomis iliustruotos monografijos, kurioje – per 300 puslapių, sudarytoja Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro vadovė D. Ramonaitė-Mukienė tituliniame puslapyje nurodo, jog leidinys nėra vieno žmogaus darbas, o – didelis bendras aktorių, režisierių bei žurnalistų rašytas teatro metraštis. Jame – daugybė atsiminimų, laikraščių publikacijų, nuotraukų iš bendro teatro archyvo bei pačių aktorių asmeninių albumų.

Iš Skuodo kilusi, pagal profesiją – žurnalistė, D. Ramonaitė-Mukienė sakė labai mylinti Kretingą ir jos žmones: „Čia gyveno ir yra palaidota mano mama Barbora Ramonienė, čia įsikūrė mano sesuo ilgametė E. Radžiaus teatro aktorė Liuda Grikpėdienė – kasmet atvykstu jų aplankyti. Man teko pažinoti ir jūsų teatro legendą režisierių Egidijų Radžių: kai jis mirė, supratau, kokia netektis ištiko Kretingą – jos žmones, teatrą ir visą kultūrinį miesto gyvenimą. Tada supratau, kad turiu surinkti medžiagą apie garsųjį režisierių ir jo kurtą teatrą“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo pašnekovė.

Šią mintį knygos sudarytoja brandino ilgai, kol pustrečių metų ėmėsi darbo: peržiūrėjo teatro archyvus, surinko publikuotus straipsnius, pasisakymus, prisiminimus. „Tačiau aš tebuvau tarsi molis, sulipdęs kitų jau anksčiau parengtas medžiagas“, – tvirtino ji.

Monografijos „Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“ viršelis

Pati pasirūpino lėšomis

Tačiau vis dėlto D. Ramonaitė-Mukienė nuveikė titanišką darbą – ji pati pasirūpino lėšomis knygos leidybai: „Jau anksčiau buvau išleidusi nemažai knygų, todėl išdrįsau Lietuvos Kultūros tarybos bei Kultūros ministerijos paprašyti kūrėjo stipendijos. Ir gavau – vienerius metus kas mėnesį po 30 eurų. Tačiau šių pinigų neužteko, kad išleisčiau knygą, – teko prisidėti ir savo lėšomis. Be to, pati maketavau, todėl spaudos leidybos išlaidos gerokai sumažėjo“, – atviravo pašnekovė.

„Teatro menas panašus į plačiai išsišakojusią, iš daugelio vagų subėgančią, upę“, – šia citata iš ilgamečio Kretingos rajono kultūros centro suaugusiųjų teatro vadovo režisieriaus E. Radžiaus pabirų užrašų knygą pradėjo jos sudarytoja. Vartydama tetaro archyvines bylas, ji surado daugybę vaidintų spektaklių programų, kvietimų dalyvauti rajonų ir miestų teatrų šventėse, apdovanojimų, – pagal juos, įžangoje rašo D. Ramonaitė-Mukienė, lyg po laiptelį ji ėmėsi dėlioti teatro ir jame kūrusių žmonių istoriją.

Pradžia – klojimo teatras

Danutė Ramonaitė-Mukienė įsitikinusi, jog Kretingos teatras, per šešis dešimtmečius keitęs pavadinimus, Žemaitijoje buvo ir ligi šiol tebėra tas kolektyvas, į kurį bando lygiuotis daugelis šio krašto mėgėjų teatrų.

Išsamių Kretingos teatrinio gyvenimo apžvalgų iki 1964 m., kai pradėjo veikti suaugusiųjų teatras, nėra surinkta. Todėl pasiremdama E. Radžiaus surinktais istoriniais duomenimis, D. Ramonaitė-Mukienė priminė, jog Kretingoje po spaudos draudimo panaikinimo vieni pirmųjų lietuvišką žodį į viešumą ir nešė būtent teatro mėgėjai.

Išlikę žinių, jog 1907 m. spektakliai jau buvo rodomi klojime, kuris stovėjo dabartinio Kultūros centro pastato vietoje. Pirmoji pastatyta ir kretingiškiams parodyta Felikso Janušio režisuota Keturakio komedija „Amerika Pirtyje“.

Spektaklio „Maras“, pastatyto 2004-aisias, kūrybinė grupė.

E. Radžiaus užrašuose taip pat pažymėta, jog per Pirmąjį pasaulinį karą dabartinės žvyrduobės vietoje buvusio namo salėje Kretingos progimnazijos auklėtiniai parodė knygnešio švietėjo Kosto Stikliaus komediją „Pirmasis degtindaris“, įvairios pjesės ir komedijos rodytos ir buvusio restorano salėje.

1962 m. į Kretingą dirbti atvyko jauna režisierė Bronislava Elžbieta Tautkutė, kuri 1964 m. pastatė pirmąjį spektaklį „Žmoguje pavasaris – meilė“ pagal K. Sajos kūrybą, vėliau – to paties autoriaus „Saulė ir stulpas“, J. Grušo „Vedybų sukaktis“, R. Narečionio „Kaktusas“.

Atvedė ligi „Aukso paukštės“

Nuo 1969-ųjų prie teatro vairo stojo 40-metis Egidijus Radžius, vadovavęs jam ligi 2000-ųjų – iki savo mirties. E. Radžiaus vadovavimo metu Kretingos teatras pakilo ir išgyveno aukso amžių: E. Radžius subūrė stiprių mėgėjų kolektyvą ir žiūrovui scenoje rodė garsiausių šalies bei užsienio dramaturgų kūrybą.

Per tris dešimtmečius į jo režisuotus spektaklius, kuriuose dažnai ir pats vaidindavo, žiūrovai buvo pakviesti daugiau, kaip 50 kartų, o iš viso per savo gyvenimą jis yra pastatęs per 80 spektaklių. 1990-aisias E. Radžiui pirmajam Lietuvoje už lietuviškos dramaturgijos vystymą buvo paskirta Boriso Dauguviečio premija, dirbant Kretingoje jam suteikti Lietuvos kultūros žymūno bei Nusipelniusio kultūros ir švietimo darbuotojo vardas.

Po E. Radžiaus mirties šiam teatrui vadovauti ėmėsi naujosios kartos teatro režisierius klaipėdietis Nerijus Gedminas, kuris sėkmingai Kretingos teatrą ir toliau veda pirmtako pramintu keliu: šio tetaro scenoje greta šiuolaikinių dramaturgų gyvuoja ir žiūrovų pamėgtoji dramaturgijos klasika.

2015 m. Kretingos teatro branduolį sudarė kone trys dešimtys aktorių, – tie metai kolektyvui atskraidino svariausią Lietuvos nacionalinio kultūros centro apdovanojimą – „Aukso paukštę“.

Režisieriaus Nerijaus Gedmino rankose – „Aukso paukštė“, teatro pelnyta 2015-aisias.

Sutiko kaip didelę dovaną

N. Gedminas, pasidžiaugęs, jog ne kiekvienas šalies teatras gali didžiuotis tokiu kapitaliu leidiniu, koks pasirodė D. Ramonaitės-Mukienės rūpesčiu, sakė, jog viešą jo pristatymą, į kurį pasikvies ir sudarytoją, surengs rudeniop, prasidėjus naujam teatro sezonui.

„Vasara – atostogų ir kelionių metas, todėl būtų sudėtinga dabar sukviesti aktorius bei kitus Kretingos rajono kultūros, meno žmones, jo vadovus pasidžiaugti šia monografija. Mums nesinori tokio leidinio, kurį teatras priėmė kaip didžiausią dovaną, pristatyti vien savo kabinete“, – atviravo N. Gedminas.

Tiesa, ši 500 egzempliorių tiražu išleista monografija, kaip dovana aktoriams bei jos autoriams, juos pasieks dar šią vasarą. Kretingiškiai šią knygą galės įsigyti Kretingos kultūros centre.

---

„Man malonu dovanoti, nes myliu Kretingą, jos žmones, o ypač – teatrą“, – tvirtino monografiją „Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“ už gautos stipendijos lėšas išleidusi žurnalistė D. Ramonaitė-Mukienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas