|
|
|
Sukčiavimo byla Kretingoje – viena iš daugelio
Prakalbo kaltinamieji: per paskutinį teismo posėdį, kuris įvyko penktadienį, 39 metų alytiškis Raimondas Jančiauskas ir 35 metų Klaipėdos rajono gyventojas Rolandas Šveikauskas neigė dalyvavę aferoje neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę į žemę – 80 ha dydžio plotą. Kol kas savo pozicijos plačiau teisme neišdėstė vienintelė Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė 52 metų Javita Anužytė. Tačiau teismui teko išklausyti ir liudytojos Angėlinos Verenkevičienės pasakojimo – ši moteris kitoje labai panašioje byloje pati yra nukentėjusioji.
R. Šveikauskas teisme pasakojo Jonui Vaškiui, kuris pas jį dirbo padienius darbus, tik padėjęs parduoti išvadą dėl žemės atkūrimo, tačiau pačiame atkūrimo procese nedalyvavęs. „Tarpininkavau parduodant išvadą. Suradau pirkėją – Viktorą Krutoguzenko, su kuriuo susitikau, aptarėme sandorį“, – sakė R. Šveikauskas. Jis taip pat pripažino pas notarą nuvežęs J. Vaškį bei jo motiną V. V., kuri parašė įgaliojimą Rolandui Jankauskui, atstovavusiam tikrajam pirkėjam V. Krutoguzenko. „Prieš važiuojant pas notarą buvo sumokėti pinigai Vaškiui ir jo motinai, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Notarė jiems išaiškino įgaliojimo reikšmę, paaiškino, kad žemę bus galima parduoti. Jie su viskuo sutiko“, – kalbėjo R. Šveikauskas, paminėjęs, kad išvada buvo parduota už maždaug 220 tūkst. Lt – su šiais pinigais ir atsiskaityta su J. Vaškiu bei jo motina V. V. R. Šveikauskas teigė matęs, kad už gautus pinigus J. Vaškys pirko naują krosnį, malkų, o ir pats pasipasakojo, kad dar parėmęs ir savo sūnų. Važiavo į Skuodą pažymos Ikiteisminio tyrimo duomenimis, būtent pasinaudojant V. V. vardu buvo sukurta jos tariama giminystė su Eberhardtu Rutzenu, kuriam iki nacionalizacijos priklausė apie 80 ha žemės Kretingos rajone, Mažučių kaime ir dėl kurios susigrąžinimo dar nebuvo kreipęsi tikrieji paveldėtojai. Prokuratūros duomenimis, V. V. nebuvo pajėgi suvokti savo veiksmų, taigi ir to – kokias pasekmes sukels jos pasirašytas įgaliojimas ir testamentas visai svetimam žmogui. Ankstesniame teismo posėdyje liudijęs J. Vaškys neigė iš R. Šveikausko gavęs pinigų. Tuomet jis tvirtino tik pagelbėjęs R. Šveikauskui, kuris užsiminė, kad jam reikalingas senas žmogus kažkokiems dokumentams sutvarkyti. Dabar gi R. Šveikauskas pasakojo, kad visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei į žemę atkurti, J. Vaškys tvarkėsi pats ir savo iniciatyva. R. Šveikauskas teigė padėjęs tik tiek, kad, J. Vaškio prašymu, nuvažiavo į Skuodo civilinės metrikacijos skyrių, kur paėmė V. V. santuokos sudarymą liudijantį dokumentą – šį, kaip ir buvo paprašytas, atidavė J. Vaškiui. Neigė ryšius su liudytojais „Nors turiu teisinį išsilavinimą, tačiau nesuprantu, kuo esu kaltinamas, man neaiškios Kaltinamojo akto formuluotės. Kai kurie veiksmai, kuriais esu kaltinamas buvo atlikti tuo metu, kai manęs Lietuvoje nebuvo“, – teigė R. Jančiauskas. Jis teigė R. Šveikauską pažįstantis tik kaip buvusios savo sugyventinės Loretos Vasiljevienės įmonės buvusį darbuotoją. „Kaltinamajame akte minimų asmenų – Vaškio, jo motinos, žemėtvarkos darbuotojų, kitų liudytojų nepažįstu ir gyvenime nesu matęs. Nežinau, kur Kretingoje yra žemėtvarkos skyrius, nesu jame turėjęs jokių reikalų“, – kalbėjo R. Jančiauskas. Jis kategoriškai neigė suklastojęs V. V. krikšto pažymą ir papasakojo, kad kartą užvažiavęs į Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią. Ten buvęs maloniai priimtas ir nusifotografavęs keletą įrašų, kuriuos padarė tas pats kunigas, kurio pavardė yra ir V. V. krikšto pažymoje. Raštas, pasak R. Jančiausko, yra panašus į tą, kuris yra krikšto pažymoje, tačiau pripažino, kad panašus ir į jo paties, tad išsakė nuomonę, kad turėtų būti atlikta išsamesnė dokumento ekspertizė. R. Jančiauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apskritai krikšto pažyma nėra toks dokumentas, kuris būtų galėjęs sukelti teisines pasekmes – esą pagal tuo metu galiojusią praktiką, giminystei įrodyti būdavo pateikiamas išrašas iš bažnyčios registrų žurnalo. Kėlė savo prielaidas Prisiminęs savo buvusios sugyventinės L. Vasiljevienės liudijimą, kad ji jo tėvų namuose mačiusi senovišką mašinėlę, kurią R. Jančiauskas nešiojosi, jis teigė, kad tokia galėjo priklausyti jo patėviui, kuris be monetų ir pašto ženklų kolekcionavimo renka ir senoviškus fotoaparatus bei spausdinimo mašinėles. Ankstesniame posėdyje L. Vasiljevienė liudijo, kad jo įkalbėta ji rašė užklausimą į Centrinį valstybės archyvą, tačiau šitai prisiminęs R. Jančiauskas sakė, kad tai padaryti galėjo būti naudinga nebent pačiam pirkėjui V. Krutoguzenko. „Išvados pirkimo ir pardavimo nereguliavo jokie teisės aktai, todėl pirkėjas, kad neliktų apgautas, stengdavosi gauti kuo daugiau informacijos apie perkamą žemę. Būsimi pirkėjai savo iniciatyva užklausdavo Centrinį archyvą apie visus jų turimus dokumentus“, – paaiškino R. Jančiauskas, tokią prielaidą darydamas iš to, kad L. Vasiljevienė turėjusi finansinių reikalų su V. Krutoguzenko. R. Jančiauskas pridūrė, kad jo santykiai su L. Vasiljeviene, kuri yra jo dviejų vaikų motina, yra blogi – esą skyrybos baigėsi ginčais, pykčiais ir įvairiais skauduliais. Pasisiūlė padėti teisiniams klausimais Paskutiniame teismo posėdyje liudijo ir A. Verenkevičienė, gyvenanti Pakruojo rajone, Klovainių miestelyje – ji patvirtino, kad vienas dokumentų, pasirašytas jos vardu, yra suklastotas. Ši liudytoja kitoje byloje, kur vienas kaltinamųjų – tas pats R. Jančiauskas, pati yra nukentėjusioji. „Staigmena buvo – kaip žaibas iš giedro dangaus“, – sakė A. Verenkevičienė prisiminusi dieną, kai sužinojo, kad ji su broliu Kęstučiu Latonu staiga tapo skolingi 220 tūkst. Lt V. Krutoguzenko. Kol R. Jančiausko byla nebaigta nagrinėti teisme, kiekvieną mėnesį iš A. Verenkevičienės ir K. Latono šeimų pajamų nuskaičiuojama ne tik ši skola, bet ir 5 proc. metinių palūkanų, kas sudaro dar 11 tūkst. Lt per metus. A. Verenkevičienė pasakojo su R. Jančiausku susipažinusi daugiau kaip prieš 10 metų, kai jis šalia įsigijo namą ir kaimynams pristatė prokuroru ar jo pavaduotoju ir pasiūlė kreiptis į jį teisiniais klausimais. „Tai kuo daugiau pasitikėti, jei ne tokiu žmogumi?“, – tąkart apsidžiaugė A. Verenkevičienė, kuri teigė kartu su broliu sutikusi, kad R. Jančiauskas, turėdamas pažinčių, paieškotų, ar nėra kur likę senelio žemės. Nors neatkurta šeimos nuosavybė buvo vos į 25 arus, tačiau prokuratūros duomenimis, R. Jančiauskas su bendrininkais, suklastodami giminystės ryšį, atkūrė nuosavybės teisę į 83,5 ha žemės. Maža to, ikiteisminio tyrimo duomenimis, ta pati išvada dėl žemės atkūrimo buvo parduota du kartus ir persiųsta vykdyti žemėtvarkininkams į du rajonus – Ignalinos bei Mažeikių. Išvadas dubliuodavo Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad iš viso šiuo metu tiriama 11 tokio pobūdžio bylų, o dar 4 jau yra perduotos nagrinėti į teismą. Ir visose bylose linksniuojama R. Jančiausko pavardė. „Esmė tokia: turint informacijos apie nerealizuotą teisę į nuosavybės atkūrimą, ją bandyta įvykdyti fiktyviais pagrindais – susiradus senyvą žmogų ir prišnekinus jį pabūti kokio nors buvusio savininko anūku. Tuomet sukuriant bažnyčios pažymas apie krikštus, gimimus, klastojant kitus dokumentus, turint pažįstamų žemėtvarkoje ir būdavo pasisavinami žemės sklypai, kurie, jų neatsiėmus šeimininkams, šiuo metu priklausė valstybei“, – sukčiavimo schemą, kuri buvo įgyvendinama 2008-2010 metais, apibūdino A. Mirnyj. Be to, pasak prokuroro, dažnai suklastotos išvados dėl žemės nuosavybės buvo dubliuojamos: ta pati išvada tuo pačiu numeriu surašoma keliais egzemplioriais ir išsiunčiamos į skirtingus rajonus, kad ten būtų atkurta nuosavybė. Neretai šis planas pasisekdavo ir ta pati išvada būdavo parduodama keliems pirkėjams.
|
|
