|
Salantiškis išvyks į misijas Sibire
Projekto „Misija Sibiras-2017“ organizatoriai po atrankos žygio iš daugiau kaip 900 norinčiųjų šią liepą vykti į 2 savaičių trukmės ekspediciją lietuvių tremčių vietomis Irkutske, Rusijoje, atrinko 16 narių komandą – į ją pateko ir salantiškis Aurimas Rapalis. Aštuoniasdešimt atrankos dalyvių praėjusią savaitę pėsčiomis leidosi į dviejų dienų 50 km žygį po Kaišiadorių rajono apylinkes, keliavo aplink Kauno marias: „Ėjome vietovėmis, kurios kažkuo priminė Sibirą – miškais, šlaitais. Susitikome ir bendravome su buvusiais tremtiniais, žygį užbaigėme Kruonio hidroelektrinėje“, – pasakojo A. Rapalis. Krašto senąja istorija bei partizaniniu judėjimu besidomintis Salantų žygeivių bei visuomeninės organizacijos „Ceklio kuršiai“ įkūrėjas A. Rapalis labai apsidžiaugė, patekęs į atrinktųjų Sibiro žygeivių komandą. Ekspedicijos metu žygeiviai tvarkys lietuvių kapines, atstatys kryžius, aplankys Sibire gyventi pasilikusių lietuvių tremtinių šeimas. „Birželį visi dalyviai susirinksime į stovyklą Vilniuje pasirengti ekspedicijai ir pasimokyti kryždirbystės amato“, – tvirtino A. Rapalis. „Pajūrio naujienoms“ jis tvirtino seniai puoselėjęs svajonę gyvai patirti tai, ką išgyveno tremiami jo seneliai bei proseneliai, ir skleisti šią žinią jaunimui. Misijos organizatoriai taip pat domėjosi žygeivių motyvacija bei jų šeimos istorijomis.
A. Rapalis sakė, jog 1949-aisias, prieš 68-erius metus, šiomis dienomis į Sibirą buvo ištremti jo proseneliai Julija ir Antanas Gelžiniai bei senelis Justinas iš Platelių krašto.
„Mano seneliui Justinui šiandien – jau 85-eri: jis išgyveno pokario miško brolių ir stribų kulkų švilpesį, įveikė Sibiro išbandymus, maliariją, neseniai – erkinį encefalitą, paralyžių bei insultą. Stovim abu laimingi, ir taip ramu širdy – viskas seniai iškalbėta, viskas ramiai nugulę atminty. Kaip tą kartą, kai senelis nusivežė aprodyti savo sodybvietę Pamedinčių kaime, kur po jo tremties bebuvo likęs tik vienas kulkomis suvarpytas išsikerojęs didžiulis ąžuolas, ir kuomet parklupęs ant kelių jis bučiavo tėviškės žemę. Sukrėtė: jis buvo partizano Kosto Gelžinio brolis. Nuo tada jau nešu savo misiją – laisvės kovų, tremties istorinės atminties išsaugojimo misiją“, – po atrankos, laukdamas būsimos ekspedicijos į Sibirą, tokiu prierašu po nuotrauka su facebook paskyros draugais pasidalijo A. Rapalis. Kitas senelis Juozas Rapalis iš Bargalio kaimo, neslėpė pašnekovas, labai mylėjęs gyvulius: „Kai per kolektyvizaciją atėmė šeimos arklius, jis jų labai ilgėjosi – palinkęs virš popieriaus skiautės vis piešdavęs arklius“, – prisiminė A. Rapalis, šiandien ir pats bandantis ūkininkauti – jis veisia avis.
|