|
|
|
Byla dėl namo stogo greit bus užversta
Dėl patirtų nuostolių į teismo suolą bendrovę „Kretingos komunalininkas“ atitempusi statybų organizacija „Lankstinys“ savo ieškinio – su delspinigiais ir palūkanomis apie 60 tūkst. Eur – neatsisako. O priešieškinį pateikęs „Kretingos komunalininkas“ iš „Lankstinio“ siekia prisiteisti 36 tūkst. 475 Eur netesybų bei 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jau išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos.
Kas pareigą atliko, o kas – ne Kretingos miesto Vilniaus g. namo Nr. 10 atnaujinimo-modernizavimo darbus atlikti pasišovusi statybų bendrovė „Lankstinys“ viešame konkurse pasiūlė mažiausius įkainius ir dėl to jį laimėjo. Pagrindinė sutartis su užsakovu „Kretingos komunalininku“ buvo sudaryta 2014 m. kovą. Pagal šią sutartį statybininkai įsipareigojo atlikti techninį projektą ir visus reikalingus rangos darbus, o „Kretingos komunalininkas“ – už juos sumokėti. Statybų bendrovei parengus pastato techninį projektą, paaiškėjo, kad investicinis projektas ir jo pagrindu parengta techninė specifikacija, pagal kurią buvo perkami darbai, neatitinka faktinių darbų kiekių, rangos pirkimo dokumentuose nurodyta 200 kv. m stogo mažiau negu yra. Gavę „Kretingos komunalininko“ direktorės Renatos Surblytės pritarimą, statybininkai uždengė jį visą, tačiau atlyginimo lig šiol nesulaukia. Ieškovo atstovas Saulius Tamošaitis neabejojo, kad, nusprendęs darbus pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), „Kretingos komunalininkas“ turėjo kuo tiksliau pasiskaičiuoti perkamų darbų kiekius, duomenis įkelti į katalogą ir juo vadovautis, o, norint darbų įsigyti papildomai, turėjo atlikti naujas viešojo pirkimo procedūras. Tačiau „Kretingos komunalininkas“ teisme laikosi nuostatos, kad pats rangovas turėjo įsivertinti, ką perka, mat tikslūs skaičiai paaiškėja tik parengus techninius darbų projektus. Teismo posėdžio metu S. Tamošaitis pirmiausia kritikavo Projektų rengimo centrą (PRC) už, jo manymu, skubotai ir ydingai parengtą investicinį planą, o „Kretingos komunalininką“ – už tai, kad skaičių nepatikrino, aklai pasitikėjo, elgėsi lengvabūdiškai ir darbų kiekius įkėlė į rangos darbų pirkimo dokumentaciją. Paaiškėjus, kad trūksta apie 200 kv. m stogo darbų, rangovas užsakovą informavo, gavo nurodymą dirbti toliau, proceso metu buvo pažadėta ieškoti finansavimo už juos apmokėti. „Rangovas turėjo pareigą atlikti darbus, o užsakovas – organizuoti viešąjį pirkimą ir atsiskaityti. Tai kuris jų nevykdė pareigos?“ – retoriškai klausė S. Tamošaitis. Jo žodžiais, renovuotas namas puikiausiai stovi, stogas uždengtas, bet visa tai – rangovo sąskaita. Įtarė gudravus nuo pradžių „Kretingos komunalininkui“ atstovaujanti Nijolė Pakalkienė proceso dalyvius panūdo grąžinti į realybę. Anot jos, darbų specifikacijoje buvo aiškiai išdėstyti užsakovo reikalavimai ir pateikti apytikriai darbų kiekiai, akcentuota, kad perskaičiavus, projektavimo metu jie gali skirtis. „Lankstinys“ turėjo vadovautis statybų reglamentu „Stogai“, esą, jei būtų pasiskaitęs, būtų sužinojęs, kaip skaičiuojami šlaitinio stogo uždengimo įkainiai. Taisyklėse nurodyta, kad dangos plotas skaičiuojamas pagal tam tikras formules, atsižvelgiant į stogo nuolydį, paaiškinta ir koks nuolydis būna naudojant banguotus dangos lakštus, o koks – lygius. Techninėje specifikacijoje nenurodyta, kokia danga stogą dengti, suteikiama laisvė medžiagą pasirinkti. Be to, apie dangos plotą darbų specifikacijoje apskritai nekalbama, o keliamas tik reikalavimas įrengti šlaitinį stogą. Pasak advokatės, ieškovas nesąžiningai siekia gauti papildomą atlygį už nenumatytus darbus. Jeigu „Lankstinys“ kalba apie atlyginimą už neva jo patirtą žalą, tai kreipiasi ne tuo adresu. Naudą iš ieškovo darbų gavo ne „Kretingos komunalininkas“, o daugiabučio gyventojai, kurie byloje figūruoja kaip tretieji asmenys. „Kretingos komunalininkas“ yra gyventojų atstovas administruojant renovacijos projektą, kitų finansavimo šaltinių neturi – tik valstybės suteiktą paskolą, o konkrečia paskolos suma niekaip negali manipuliuoti ir sumokėti už didesnius darbų kiekius. Su „Lankstiniu“ sudarytoje pagrindinėje sutartyje taip pat nenumatyta galimybė pirkti papildomus darbus. Esant poreikiui, dėl tolesnio projekto likimo klausimas turėjo būti sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka, tinkamai informavus užsakovą, kuris yra ne privatus, o juridinis asmuo. „Kretingos komunalininką“ saisto LR viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, jis negali elgtis savo nuožiūra, asmeniškai susitarti su rangovu ir jam sumokėti“, – kalbėjo N. Pakalkienė. Jos nuomone, dar rengdamas pasiūlymą atlikti darbus ir įkainius, norėdamas konkursą laimėti, „Lankstinys“ suprato, kad šlaitiniam stogui įrengti reikės daugiau pinigų. „Elektroniniu laišku direktorius Arūnas Kaulius „Kretingos komunalininko“ vadovę informavo apie viršytus darbų kiekius, bet, paskaičius šio laiško turinį, akivaizdu, jog tai – ne pranešimas apie netikėtai paaiškėjusią aplinkybę, bet gudrus nurodymas, kaip „Kretingos komunalininkas“ turėtų elgtis: pranešta, kad yra problema ir kad reikia pasirašyti susitarimą“, – dėstė advokatė. Kaip mažiausia kaina tampa didžiausia PRC atstovės Daivos Lileikienės teigimu, rangos darbų konkurso dokumentų ar sąlygų interpretacijos gali būti įvairios, tačiau svarbiausia žiūrėti, kas parašyta juodu ant balto. Pirmajame etape perkančioji organizacija yra pasirengusi investicinį planą, bet tikslių skaičių ir techninio projekto dar nebūna ir negali būti. Konkurso dalyviai turi patys pagalvoti, ar suvaldys riziką. „Kretingos komunalininkas“, advokatės nuomone, ir taip padarė daugiau negu jam priklausė – techninėje specifikacijoje prie kiekvienos darbų grupių eilutės aiškiai nurodė, kad pateikiami apytikriai kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis. „Kretingos komunalininkas“ tokiu būdu įspėjo konkurso dalyvius apie potencialią riziką, o sutarties kaina buvo nurodyta tiksli, fiksuota. Pagal Civilinį kodeksą sutartis tarp šalių turi įstatymo galią, todėl ją suprasti reikia ne kaip kas nori, o kaip yra iš tikrųjų“, – akcentavo D. Lileikienė. Jos žodžiais, bendrovių direktorių pasikalbėjimas tarpusavyje nėra pakankamas pagrindas sutartį keisti. Anot advokatės, visi rinkoje esantys konkurso dalyviai buvo gavę vienodas sąlygas, pasiūlymus buvo pateikę 5 rangovai, „Lankstinys“ atsirinktas dėl to, kad pasiūlė mažiausią kainą. „Bet juk, pridėjus reikalaujamas papildomas sumas, ta kaina tampa toli gražu nebe mažiausia. Tai nesąžininga ir prieš kitus konkurso dalyvius profesionalus, kurie galbūt būtų sugebėję įsivertinti riziką“, – sakė D. Lileikienė. Proceso dalyviai apsikeitė ir atsakė į replikas. Sprendimą šioje civilinėje byloje teisėja Raimonda Kulberkienė paskelbs birželio 1 d.
|
|
