Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sodinimo darbai – grąža miškui

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Ūkis
  • 2017-05-19
Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška teigė, kad medelynuose išauginti 2-4 metų amžiaus miško sodmenys vėliau lapoja ne tik valstybiniuose miškuose, bet yra noriai įsigijami ir privatininkų, o ateityje jų ketinama aktyviau pasiūlyti ir užsienio rinkai.

„Miško sodinimas mums yra vienas maloniausių darbų. Taip parodome, kad iš miško ne tik imamame – statome namus, gaminame baldus ar kitą produkciją, tačiau jam ir duodame: sodmenimis atsodiname dar didesnius plotus, negu iškertame“, – tvirtino Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška. Pasidžiaugęs, kad pavasario orai buvę palankūs ir leido numatytu laiku atlikti ir užbaigti miško sodinimo darbus, A. Samoška teigė: kaip jaunas medelis augs toliau, priklauso nuo to, ar gamta nepagailės lietaus, o miškuose besilankantys žmonės – geranoriškumo.

Šį pavasarį Kretingos miškų urėdija, kurios prižiūrimi miškai driekiasi nuo Skuodo iki Nidos, iš viso atsodino daugiau kaip 278 ha iškirsto miško vietose ir dar 14,1 ha įveisė naujo miško tose žemėse, kurias urėdijai perdavė savivaldybės, norėdamos prasmingai išnaudoti nederlingas, apleistas, nuošalias, sunkiai įdirbamas ir kitai ūkinei veiklai netinkamas žemes.

Atsodina vertingesniais medžiais

„Žmogus iš karto pamato iškirstą miško vietą – eina grybauti ar uogauti, ir randa tuštumą ten, kur dar prieš metus ošė medžiai. Iškirstą mišką privalome atsodinti per trejus metus, bet šis darbas, galima sakyti, lieka tarsi nepastebimas: 2-4 metų amžiaus sodmenys žvelgiant iš tolėliau nesimato ir prireikia 7-10 metų, kol jie išauga į tvirtesnius medžius, sukuriančius miško vaizdą“, – kalbėjo A. Samoška.

Pasak jo, kiek viename hektare iškirsto miško ploto atsodinama sodmenų, priklauso nuo medžių rūšies: jei tai eglė, beržas – sodmenų skaičius gali būti apie 3100 ir daugiau, jei pušis – sodmenų skaičius išauga ir iki 5100. Bendrai miško ploto pasodinama kiekvienais metais 3-5 procentais daugiau nei buvo prieš tai iškirsta.

„Spręsdami, kokios rūšies medžius sodinti, vadovaujamės miško augaviečių charakteristika – atsižvelgiame, kas joje geriausiai prigytų ir, jei tinka, sodiname vertingesnius medžius, negu joje augo, pavyzdžiui, baltalksnius pakeičia eglės, pušys, ąžuolai“, – vardijo A. Samoška. Šiemet Kretingos miškų urėdija pasodino apie 800 tūkst. sodmenų, tarp kurių vyrauja eglės (431 tūkst.) bei pušys (197 tūkst.), taip pat padiegė 69 tūkst. juodalksnių, 15 tūkst. ąžuolų, 27 tūkst. beržų.

Anksčiau miškininkai beržų nesodindavo, laikydamiesi požiūrio, kad beržas ir kiti minkštieji lapuočiai yra menkaverčiai medžiai, bet šios dienos nuostatos visai kitos, dabar, pasak urėdo, nevertingų medžių nėra. Įveisiant naują mišką yra įgyvendindamas miško želdinimo nuostatų reikalavimas, kad ne mažiau 30 proc. naujai įveisiamo miško turi sudaryti lapuočiai – beržai, ąžuolai. Anot A. Samoškos, tokiu būdu stengiamasi išvengti vienos rūšies grynų medynų, siekiama sudaryti rūšių įvairovę.

Stengiasi išlaikyti kraštovaizdį

Vieni iš didesnių šiais metais šiemet Kretingos miškų urėdijos rūpesčiu atsodintų plotų buvo 36,7 ha Kuršių Nerijoje.

„Daugiausiai atkurta miško tose vietose, kurios buvo nudegusios per gaisrą. Ten sodinome paprastąsias ir kalnines pušis, nors pastarųjų skaičių sumažinome kone per pus dėl to, kad jos kelia pavojų ir yra rizikingesnės gaisro atveju. Per maždaug 100 metų kalninės pušys tampa šabakštynais, kuriais įsiplieskusi ugnis staigiai plinta – tuomet suvaldyti liepsnas yra sudėtinga. Nors paprastosios pušys taip pat puikiai atlieka smėlio sulaikymo funkciją, bet visiškai kalninių pušų atsisakyti irgi negalime – prarastume Kuršių Nerijai būdingą kraštovaizdį“, – kalbėjo A. Samoška.

Anot jo, sodinant pušis į smėlingą žemę, didelės reikšmės turi meteorologinės sąlygos – esant sausiems orams sodinukas greitai išdžiovinamas ir jis nunyksta. „Dėl sausrų pavasariais, vasaromis patiriame didelius nuostolius. Taigi jei poilsiautojai, važiuodami į Kuršių Neriją, prašo saulės, mes prašome lietaus“, – su šypsena kalbėjo A. Samoška.

Pasak jo, rengiantis vasaros sezonui miškininkai turi darbų ir paplūdimiuose – pasinaudojus europine parama, žabtvorėmis apjuosta 5 ha smėlynų. „Jei kopose susiformuoja daubos, šakomis tvirtame jų šlaitus, nes kitaip smėlis greitai „iškeliautų“ į mišką. Dėl to kartais sulaukiame poilsiautojų priekaištų, nes jie netenka vietų, kuriose malonu degintis, neužpučiant vėjui“, – pasakojo A. Samoška.

Medelyno sodmenis siūlys Skandinavijai

Visus sodmenis Kretingos miškų urėdija užsiaugina savo medelyne, kurio plotas – per 60 ha. „Iki šiol auginome ir dekoratyvinių augalų sodmenis, tačiau ateityje susitelksime tik ties miško sodmenimis. Taip buvo nutarta ne tik dėl to, kad auginant dekoratyvinius augalus reikia specifinių žinių bei sugebėti atlaikyti lenkų konkurenciją, bet ir dėl to, kad Lietuvoje per artimiausius 4-5 metus iš 27 medelynų liks 13. Taigi mūsų medelynui, kurį numatyta palikti, teks patenkinti didesnį poreikį miško sodmenims: šiuo metu jų užauginame apie 1,5 - 2 mln., o planuojame išauginti nuo 3 iki 5 mln. sodmenų per metus“, – paaiškino A. Samoška.

Šiuo metu apie 70 proc. medelyne užauginamos produkcijos vėliau žaliuoja Kretingos miškų urėdijai priklausančiuose miškuose, o apie 30 proc. – parduodama. Tačiau ateityje didinat miško sodmenų skaičių, pasak A. Samoškos, neketinama apsiriboti vien Lietuvos rinka, dairomasi ir į užsienį, ypač – Skandinaviją, kur mūsų krašto sodmenys yra vertinami.

„Iš mūsų medelyno sodinukus perka ir privačių miškų savininkai, kurių požiūris, galime pasidžiaugti, keičiasi. Seniau, kai atnešdavo miško kirtimo projektus, dažniausiai juose būdavo numatomas atkūrimo būdas – savaiminis atžėlimas. Taigi po 7-8 metų tokiose kirtavietėse matydavai kur ne kur išaugusį beržą, o daugiausiai – drebulynų, lazdynų, ievynų. Šiuo metu miško perpardavinėtojų mažėja, o atsiranda vis daugiau rimtai dirbančių privačių įmonių, kurie į mišką žvelgia ūkišku požiūriu ir dirbdami laikosi tokių pat principų kaip ir urėdijos, – pasidžiaugė A. Samoška. – Iš tiesų nereikėtų į mišką žvelgti tik ekonominiu požiūriu. Miškas yra reikalingas ir rekreacijai, jis palaiko gryną orą, sulaiko nuo miesto kvapų, gamyklų teršalų. Taigi miškas gelbėja žmogų, jis be miško negalėtų išgyventi.“

Tvoros – jaunuolynams apsaugoti

Anot miškų urėdo A. Samoškos, vien pasodinti miško neužtenka – ne mažiau svarbu yra jaunu medeliu rūpintis ir vėliau, kad šis nenunyktų. Tad per 2016 metus įvairioms jaunuolynų apsaugos priemonėms Kretingos miškų urėdija išleido apie 110 tūkst. eurų.

Viena grėsmių jaunam medeliui – kad jį užgoš šalia kerojanti augmenija. „Nors jaunuolyno ugdymo kirtimus, pašalinant nereikalingus augalus, reikia vykdyti kas 3-5 metus, tačiau ten, kur yra avietynų, apsilankome kasmet – kitaip jauna eglaitė ar pušaitė pražūtų“, – sakė A. Samoška. Kretingos miškų urėdija per 2016 metus jaunuolynų priežiūros darbus vykdė 705 ha, iš kurių 510 ha atlikti jaunuolynų ugdymo kirtimai, pašalinant gožiančią augmeniją.

Jauni medeliai vilioja ir miško žvėris – stirnas, elnius, briedžius, tad siekiant juos atbaidyti sodinukų viršūnėlės tepamos repelentais. „Šie yra baltos spalvos, todėl žiemą žmonės mano, kad eglių viršūnėlės yra apšarmojusios, tačiau jas pamatę vasarą – stebisi. Repelentų nereiktų gąsdintis, nes jie yra ekologiški – tai yra tyrė su smėliu, kuri žvėrims tiesiog neskani“, – paaiškino A. Samoška.

Kitas būdas, kuriuo bandoma apsisaugoti nuo žvėrių – jaunus medelius aptverti tvoromis. Per 2016 metus Kretingos miškų urėdijos miškuose tokiomis tvoromis buvo apjuosta iš viso 30 ha teritorijos. „Tenka girdėti, kad žmonės, pamatę tas tvoras, pamano, jog kažkas miške privatizavo sau sklypą ir ruošiasi statyboms. Galime nuraminti – valstybiniame miške taip būti negali, – kalbėjo A. Samoška. – Tad prašome žmonių sąmoningumo ir neardyti tvorų – tuomet mūsų visas darbas perniek: dėl grybo ar uogos išplėšus tvoroje angą, vėliau pro ją prie jaunų medelių ateina ir žvėrys. Bandėme tvorose padaryti vartelius, tačiau šie dažnai lieka neuždaryti. Dabar prie tvorų statome kopėtėles, kad žmogus galėtų įlipti į aptvertą teritoriją ir iš jos išlipti.“

„Trečia grėsmė, nuo kurios tenka saugoti jaunuolynus – ligos ir kenkėjai, pavyzdžiui, pušinis straubliukas įsitaisęs ant medelio, kurio kamienas – rašiklio storio, taip nuėda žievę, kad augalas pasmerktas žūčiai. Šiuo atveju turime tik vienintelę išeitį – panaudoti cheminius preparatus. Tačiau chemikalai purškiami ne ištisai plote, o tik ant kiekvieno konkretaus medelio, todėl šalia augančios žemuogės lieka natūralios ir sveikos“, – patikino A. Samoška.

Visuomenė vis labiau tausoja mišką

Šiemet Kretingos miškų urėdija rangovams už sodinimo darbus išleido apie 80 tūkst. eurų. Tačiau A. Samoška pasidžiaugė, kad kiekvienais metais atsiranda ir talkininkų, mielai į miško sodinimo darbus įsitraukia mokyklos.

„Taip nuo mažumės ugdoma meilė gamtai. Pasodinęs medį vaikas nedrįs vėliau to paties miško šiukšlinti“, – įsitikinęs A. Samoška.

Jis pasidžiaugė, kad visuomenė darosi sąmoningesnė ir labiau tausoja gamtą, imasi įvairių iniciatyvų aplinkai tvarkyti ir puoselėti, teigiamų rezultatų davė ir visuotinis apmokestinimas už šiukšles.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas