Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ministras Bronius Markauskas – apie žemės ūkio aktualijas

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-05-02

Penktadienį į Kretingą atvykęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pirmiausiai susitiko su Vakarų Lietuvos žiniasklaidos atstovais ir kalbėjo apie Lietuvos valstybės žemės ūkio nūdieną ir perspektyvas.

Susitikime su žurnalistais: (iš kairės) ministro padėjėja Nijolė Gumbrienė, patarėjas Remigijus Bielinskas, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kavaliūnienė.

Grūdų augintojus ragina atsigręžti į gyvulininkystę

B. Markausko teigimu, per pastarąjį dešimtmetį didžiausios Lietuvos ūkininkų investicijos buvo grūdinėms auginti. Štai pernai grūdų derlius Lietuvoje siekė 6 mln. tonų. Daugiau kaip pusė grūdų buvo eksportuoti visiškai neperdirbti, kaip žaliava.

Toks žaliavos eksportas valstybei nėra itin naudingas, daug naudingiau yra parduoti čia pat Lietuvoje perdirbtų grūdų produkciją, kaip antai miltus, gaminius iš jų.

Grūdais užsėjama apie 80 proc. žemdirbystei tinkamos Lietuvos žemės, kai Estijoje – 67 proc., Latvijoje dar mažiau. Išplėtotas grūdų ūkis kelia grėsmę dirvožemiui. Laukuose, kur auga grūdinėsi kultūros, kasmet mažėja derlingojo humuso sluoksnis. Vartotojišką požiūrį į žemės ūkio paskirties žemę skatina ir tai, kad apie 60 proc. žemės grūdams auginti nėra ūkininkų nuosavybė, jie ją nuomojasi. Grūdų auginimas daro didesnį neigiamą poveikį klimato kaitai negu gyvulininkystė.

Iššūkį grūdinių sektoriui kelia Ukraina, Rusija. Ukraina sulaukė užsienio kapitalo investicijų grūdams auginti. Vien dėl prognozuojamo didesnio grūdų derliaus Ukrainoje, Rusijoje pasaulinė grūdų rinka kasmet gali papilnėti 10–15 mln. tonų grūdų. Tam, kad nesulauktų liūdnų dienų, Lietuvos grūdų augintojai turi imtis ir gyvulininkystės. Kitąmet grūdus auginantiems ūkininkams žadama parama fermoms statyti, jų įrangai įsigyti.

Pažymėjęs, jog Lietuva garsėja lazeriais, net įsiveržė į kosmosą, B. Markauskas priminė, jog žemės ūkio produktų gamyba yra ir lieka strategine sritimi visame pasaulyje, ne tik mūsų valstybėje, nes žemėje daugėja gyventojų, daugėja ir įvairiausių rizikų.

Štai šiandieną Jungtiniai Arabų Emiratai žemės ūkio produktus atsigabena iš Pietų Amerikos šalių, bet dėl saugumo ieško ir alternatyvių gamintojų, tiekėjų, taip pat ir Lietuvoje. Lietuvos ūkininkai šiandieną laiko apie 300 tūkst. karvių, ministras įsitikinęs – esant poreikiui, jų skaičių galima padidinti ir iki milijono. Iš 1 ha žemės ūkio naudmenų gyvulininkystė duoda didesnę pridėtinę vertę negu grūdinės. Valstybės nūdienos žemės ūkio politika yra nukreipta gyvulininkystės sektoriui stabilizuoti ir vystyti.

Parama smulkiems ūkiams ir bendruomenėms

„Ko reikia: gražių laukų Lietuvoje ar su užkaltais langais sodybų kaimuose“, – retoriškai klausė ministras. Ir pats atsakė į klausimą tvirtindamas, jog nuo 2018 metų bus mažinama ES parama stambiems ūkiams ir didinama smulkiems, šeimos ūkiams, kad ūtų sustabdytas jų nykimas. Taip pat parama bus didinama šių naujų ūkių steigimui. Tam esą pritaria ir stambieji šalies ūkininkai.

Be žemės ūkio gamybos, kaime yra ne mažiau svarbu ten gyvenantys žmonės, kuriuos vienija bendruomenės. Kitąmet bendruomenėms planuojama perduoti kai kurias valdžios funkcijas, teikti paramą ir iš valstybės biudžeto, ne vien iš ES paramos šaltinių. Svarstoma, kaip supaprastinti kaimų bendruomenių paraiškų teikimą gauti ES paramą socialiniams projektams vykdyti.

Plačiau atsiveria Kinijos rinka

B. Markauskas su grupe žemės ūkio ministerijos specialistų ne pers eniausiai lankėsi Kinijoje. Kinija pašarus karvėms – liucerną perka iš JAV, iš Lietuvos pirktų šienainį. Gegužės mėnesį turėtų būti pasirašyti susitarimai, atversiantys Kinijos rinką Lietuvoje išaugintų galvijų mėsai. Šiandieną savo produkciją Kinijoje parduoda 17 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, gegužę prie jų turėtų prisijungti dar 2 įmonės. Lietuvoje naudojant šiuolaikines technologijas, pagamintas pienas gabenamas į JAV, Japoniją. Gyvulininkystės produkcija iš Lietuvos tiekiama 80 pasaulio valstybių gyventojams.

Kinijos rinka turi 1 mlrd. 300 mln. gyventojų – žemės ūkio produkcijos vartotojų. „Jų mastais, produktai iš Lietuvos tilptų į vieną lagaminą“, – šmaikštavo ministras, pažymėjęs, jog pieno, mėsos produktų Kinijos rinka dar nėra prisotinta.

Biurokratiją krimsti kaip obuolį

B. Markauskas patvirtino, jog Lietuvoje biurokratų yra per daug. Žemės ūkio sektoriuje – irgi. Pavyzdžiui, turėtų nelikti dalies valstybinių gyvulininkystės įmonių, išskyrus tas, kurios užsiima Lietuvoje veisiamų gyvulių genetinio fondo išsaugojimu. „Auginti gyvulius pienui, mėsai yra ūkininkų reikalas“, – pabrėžė ministras.

Taręs, jog be reformų bei pertvarkų emigracijos nesustabdysime, B. Markauskas biurokratijos mažinimą prilygino obuolio valgymui: obuolio negalima praryti iškart, jį reikia atsikandant suvalgyti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas