Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Grūdus paragino stumti į šoną

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-05-02
Su Kretingos rajono žemdirbiais susitikęs Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas labiausiai akcentavo kooperacijos neišvengiamumą, melioracijos problemas bei pasaulinėje rinkoje gresiantį grūdų perteklių.

Penktadienį Kretingos rajone lankęsi Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas bei Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckas, Seimo narė Levutė Staniuvienė Savivaldybėje susitiko su rajono vadovais, tarybos nariais bei Žemės ūkio skyriaus darbuotojais, o kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“ – su gausiu būriu žemdirbių, atsakė į jų klausimus.

Ragino investuoti į gyvulininkystę

Žemės ūkio ministras ypač nenudžiugino grūdų augintojų. Anot jo, apie 80 proc. dirbamos žemės apsėjama javais, bet Lietuvoje grūdų suvartojama tik apie 2 mln. t, o eksportuojama 4 mln. t. Ministro nuomone, neatleistina, kad iš šalies išvežama neperdirbta žaliava. Grūdų augintojus B. Markauskas įspėjo, jog, be šios veiklos, jie jau šiandien turėtų galvoti, kuo užsiimti kitu, ragino investuoti į gyvulininkystę, mat gali ateiti laikas, kai grūdų perteklių reikės ir kūrenti. „Kainos krinta ir dar labiau kris, nes grūdus pigiai parduoda Rusija, Ukraina“, – sakė ministras. Anot jo, daugelis žemdirbių augina žirnius. Pernai šią ankštinę kultūrą pardavus Indijoje buvo gauta nemažai pelno, o šiais metais palankios gamtinės sąlygos leis žirniams neblogai užderėti ir toje šalyje, tad nežinia, ar iš Lietuvos bepirks.

Derantis dėl palankesnių produkcijos supirkimo kainų, B. Markauskas ypač akcentavo kooperacijos naudą.

Išeitis – melioracijos fondas

Ministras patarė nesitikėti, kad situacija pagerės melioracijos srityje. Po susitikimo su Premjeru aiškėja, kad melioracijos grioviai bei rinktuvai gali būti perduoti tvarkyti patiems ūkininkams, todėl vienintelė išeitis – steigti melioracijos fondą, kuriam įmokas mokės visi žemių savininkai: ūkininkai, sodininkai, kelininkai, net Krašto apsauga, rengianti pratybas.

Klausęsis ministro, vietoje nenustygo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius. Jis nekantravo perskaityti vasarį vykusio šios sąjungos suvažiavimo rezoliucijos reikalavimus, tarp kurių – nutraukti stambiųjų finansavimą ir 80 proc. lėšų skirti šeimos ūkininkams.

„Buvo pasakyta, kad vyks diskusija, tačiau aš jos čia nematau – vien monologas“, – karščiavosi jis, su peticija rankose išėjęs į salės priekį. Tačiau po kelių sakinių Rūdaičių ūkininko Stasio Sandaro buvo nutrauktas, šiam prabilus apie neva R. Skipariaus išparceliuotą iš Danijos rajono ūkininkams gautą techniką bei Kūlupėnuose nepastatytą pieninę. Ūkininkams paplojus ir neleidus toliau kalbėti, R. Skiparius iš salės pasišalino, pažadėjęs rinkti parašus, bet nepaaiškinęs, dėl ko tuos parašus rinks.

Blogos žinios ekologiniams ūkiams

„Suprantu, gal tikrai nesat visi viskuo patenkinti, bet tik 5 mėnesiai, kai dirba mūsų Vyriausybė. Kasdien po du tris susitikimus turiu su ekologinių ūkių, mėsinių galvijų, pieno gamintojų asociacijomis, susitikome ir su Šeimos ūkininkų sąjungos atstovais, normaliai pasišnekėjom“, – į R. Skipariaus akibrokštą ramiai reagavo B. Markauskas. Anot jo, Europos Sąjungos išmokos mokamos laikantis reikalavimų, savo taisyklių nusistatyti negalima.

Ministras nenudžiugino ir turinčių ekologinius ūkius, ir dirbančiųjų nenašiose žemėse – lėšų limitai išnaudoti. „Taip atsitiko dėl to, kad anksčiau, skirstant paramas, matyt, buvo negalvojama į priekį“, – sakė ministras. B. Markauskas matė išeitį – išmokoms už nenašias žemes apie 70 mln. Eur galėtų paimti iš tiesioginėms išmokoms skirtųjų ir dar tiek pat prašyti iš Vyriausybės.

Tačiau kai kurių kretingiškių ūkininkų nuomone, šis variantas netinka, nes, sumažėjus tiesioginėms išmokoms, nukentėtų dauguma žemdirbių. Ministras paaiškino, jog tiesioginių išmokų dalis vis tiek liktų tokia pat, kaip dabar, nes šios lėšos po kelis eurus vis didinamos.

Nenašios žemės – ir Kretingos rajono ūkininkų galvos skausmas: niekaip nepavyksta pasiekti, kad rajonas būtų įtrauktas į nenašių žemių žemėlapį, todėl žemdirbiams papildoma parama už hektarą nemokama. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, besibaigiant 2007–2013 m. Kaimo plėtros programos laikotarpiui, buvo pradėtas teritorijų perskirstymas pagal naująją metodiką. Įvertinus teritoriją, beveik visas Kretingos rajonas, išskyrus Žalgirio seniūniją, buvo patekęs tarp mažiau palankių ūkininkauti vietovių. „Tačiau reikalas vilkinamas, sprendimų nebuvo, baigsis 2014–2020-ųjų finansinis laikotarpis, po kurio laukia nežinia“, – kalbėjo A. Stonkus.

B. Markauskas nuramino, kad senuoju vietovių žemėlapiu dar bus vadovaujamasi iki 2019-ųjų, o ne iki 2018-ųjų, kaip anksčiau buvo žadėta.

Kai kurias problemas spręs nedelsiant

Kretingiškių ūkininkų teigimu, rajono žemės derlingumo balas tėra 30, nepalyginsi su Lietuvos vietovėmis, kur jis siekia ir 50, ir 60. Todėl derlingumo balas turėtų būti pagrindinis kriterijus, priskiriant prie nepalankių vietovių. Ir ministro, ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, išmoka už nenašias žemes iš tikrųjų yra pati teisingiausia ir sąžiningiausia, tačiau Europos Sąjunga, kuriai svarbiausi fizikiniai rodikliai, nesupranta mūsų kriterijų. „Jeigu neturi kalnų su sniego viršūne, vadinasi, viskas yra gerai“, – pokštavo A. Stančikas. Žemaičius jis pagyrė už užsispyrimą, už tai, kad jie užsiima ir gyvulininkyste.

Ministras pažadėjo išspręsti ūkininkų problemą, kad sunkvežimiuose nereikėtų įsirengti takometrų. Pasak A. Stonkaus, šiuo metu be jų gali nuvažiuoti ne toliau, kaip 100 kilometrų. „Vadinasi, nuo Kretingos – iki Kryžkalnio. O jei kokį gelžgalį turiu parsivežti iš toliau?“ – retoriškai klausė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

B. Markauskas akcentavo, kad Europos Sąjunga šalims narėms daug ką leidžia spręsti ir pačioms, svarbiausia yra išsiderėti pinigų „voką“, o lėšų perskirstymas – Lietuvos vidaus reikalas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas