|
|
|
Metiniai projektiniai darbai – naudinga ar nereikalinga
Priešpaskutiniai metai mokykloje III klasės gimnazistams iš pažiūros gali atrodyti vieni lengviausių – dešimtos klasės egzaminai jau praeityje, o dvyliktos – tik po metų. Kaip bebūtų, nederėtų pamiršti, kad vienuoliktokams pailsėti prieš kitąmet laukiančius brandos egzaminus bei stojimo į aukštąsias mokyklas maratoną neleidžia mintis apie pavasarį jų laukiantį pasirinkto dalyko metinio projektinio darbo gynimą. „Kuprinė“ aiškinosi, kaip mokiniai bei mokytojai vertina šiuos darbus bei jų svarbą. Pranciškonų gimnazijoje besimokanti IIIGc klasės mokinė Justė Jurgutytė teigė, jog ruošti projektinį darbą su drauge pasirinko lietuvių kalbos dalykui, kadangi jo tema merginoms pasirodė įdomi, o be to ji yra glaudžiai susieta su dešimtos klasės egzamino viešojo kalbėjimo tema. „Manau, kad šio darbo eigoje vienaip ar kitaip išmoksiu kažko naujo. Trumpai tariant, papildysiu savo žinių kraitį“, – teigiamai būtinybę parengti metinį projektinį darbą įvertino aštuoniolikmetė kretingiškė. Mergina pabrėžė, jog ruošiantis šio darbo gynimui nepaprastai svarbi mokytojo pagalba, jo patirtis. Vis dėlto vienuoliktokė abejoja, ar tokie darbai turi būti privalomi, nebent būtų mažinama jų apimtis, švelninama struktūra. „Iš dalies projektiniai darbai reikalingi, nes taip paaugliai gali nors maža dalele įveikti savo scenos baimę, ruoštis viešajam kalbėjimui, pristatymams. Deja, žvelgiant iš kitos pusės, manau, kad tai tik papildoma apkrova ir taip didelį krūvį patiriantiems mokiniams“, – kalbėjo J. Jurgutytė. Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė teigė, jog metiniai projektiniai darbai mokiniui gali būti itin naudingi. „Mano nuomone, jei mokiniai pasirinktų rimtai apgalvoję projektinius darbus, tai tikrai nauda yra. Tai lyg studentiško mokymosi pabandymas – temos pasirinkimas, konsultacijos su mokytoju ir daug asmeninio darbo. Šie darbai yra savarankiško darbo gebėjimų ugdymas, mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimas, informacijos paieškos ir apibendrinimo gebėjimų įtvirtinimas, bendravimas ir bendradarbiavimas su projekto vadovu, viešo kalbėjimo įgūdžių stiprinimas, atsakomybės ugdymas“, – kalbėjo ilgametė rusų kalbos mokytoja bei gimnazijos pavaduotoja ugdymui R. Stonkuvienė. Kaip bebūtų, direktorė patikslino, kad mokytojas yra darbo vadovas, tad jis turėtų mokiniui padėti, vesti teisingu keliu, o mokinio pareiga yra rodyti iniciatyvą, klausti, domėtis bei „nesuversti“ darbo mokytojui. Paklausus, ar pasiruošimas projektiniam darbui atima daug laiko, R. Stonkuvienė atsakė dvejopai: „Jei mokinys dirba nuoširdžiai, siekdamas kaip galima geriau atskleisti temą, manau, reikia pakankami nemažai laiko. Tačiau iš jau turimos praktikos galiu teigti, kad mokiniai šį darbą priima kaip papildomą, nereikalingą ir tam skiria tikrai nedaug laiko. Pats pasiruošimas gynimui tikrai nereikalauja labai daug laiko. Svarbu, kad pats mokinys suvoktų, apie ką rašė, ko siekė savo darbu – tada lieka tik aptarti, padėti išskirti pagrindinius akcentus, na ir šiek tiek pasitreniruoti kalbėjimui.“ Septyniolikmetė Vydmantų gimnazijos vienuoliktokė Evelina Šikšniūtė, pasirinkusi projektinį darbą atlikti iš mylimo dalyko – muzikos, sutiko su R. Stonkuvienės nuomone, jog šie darbai gali būti tarsi mažas pasiruošimas aukštojoje mokykloje laukiantiems išbandymams. Tačiau kretingiškė abejoja, ar tai tikrai reikalinga. „Manau, kad metiniai – projektiniai darbai mokiniui suteikia daugiau streso negu naudos: jis turi nuspręsti, iš kokio dalyko šis darbas bus, apgalvoti, kokią temą įdomiausia būtų pristatyti. Mokiniai ir taip patiria didžiulį spaudimai bei stresą tiek pamokų metu, tiek po jų, tad papildomas darbas juos dar labiau apsunkina ir neleidžia atsipalaiduoti“, – svarstė E. Šikšniūtė. Nors Vydmantų gimnazijoje besimokanti vienuoliktokė skeptiškai žiūri į metinius projektinius darbus, tačiau jokiu būdu neatmeta ir jų naudos, pabrėždama, kokia svarbi mokytojo pagalba yra viso pasiruošimo metu. Vydmantų gimnazijos muzikos mokytoja Inga Kutelienė atskleidė kitą, švelnesnę metinių projektinių darbų pusę – iš jos dalyko pasirinkti darbai dažniausiai būna kūrybiniai. „Nors ir nedaug mokinių renkasi projektinius darbu ruošti iš mano dėstomo dalyko, kasmet turiu vieną ar du mokinius. Svarbu paminėti, jog muzikos projektiniai darbai dažnai būna kūrybinio pobūdžio. Dažniausiai mokiniai juos renkasi, kai nori patobulėti tokioje srityje, kurioje per pamokas negali savęs realizuoti: kuriant, siekiant parodyti savo neatskleistus gebėjimus ar paprasčiausiai norėdami išbandyti kažką naujo. Paprastai tai būna mokiniai, turintys meninę „gyslelę“, – savo mintimis dalinosi I. Kutelienė. Jau ne pirmus metus muzikos mokytoja dirbanti moteris, kaip ir R. Stonkuvienė, teigė, jog metiniai projektiniai darbai naudingi tik tuo atveju, jei yra atliekami nuosekliai bei atsakingai, suvokiant bei įsigilinant į temą. I. Kutelienės įsitikinimu, darbo vadovui, kaip ir mokiniui, projektiniai darbai kainuoja nemažai laiko bei pastangų: „Padedant mokiniui pasiruošti gynimui, tenka ir pačiai labiau pasidomėti jo pasirinkta tema, ieškoti informacijos šaltinių bei konsultacijoms skirti bent vieną susitikimą per savaitę. Visada nuoširdžiai taisau, koreguoju bei įvertinu pateiktus mokinio pasiūlymus bei įvardiju savo pastebėjimus.“ Vydmantų gimnazijos mokytojos tikinimu, per darbų gynimą mokytojai nerimauja lygiai taip pat kaip mokiniai. „Nerimauji, jog jiems viskas pasisektų, jog teisingai būtų suprasti bei įvertinti“, – kalbėjo I. Kutelienė.
Guoda SKRIPKAUSKAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
