Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Paskolino motinos vardą aferoms daryti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2017-04-21

„Aš jam iš karto sakiau, kad čia kažkoks kriminalas, bet man atsakė, kad jokio kriminalo nėra, bus viskas sutvarkyta“, – pokalbį su vienu kaltinamųjų, 35 metų Rolandu Šveikausku, Kretingos rajono apylinkės teisme perpasakojo Jonas Vaškys. Tai jo motinos V. V. vardu buvo suklastoti dokumentai ir atkurta nuosavybės teisė į Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę – 80 ha Kretingos rajone, Mažučių kaime.

J. Vaškys teisme pasakojo, kad jis vasaromis darbuodavosi kaip darbininkas R. Šveikausko sodyboje Klaipėdos rajone – kartą šeimininkas ir pradėjęs kalbą apie žemes, užsiminė, kad reikia seno žmogaus kažkokiems dokumentams sutvarkyti. Tuomet J. Vaškys ir pasiūlęs savo motiną, kuri tuo metu gyveno kartu su juo.

Teismo klausinėjamas J. Vaškys ilgai rinko žodžius atsakymams – jis taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip tuomet supratęs, kokius dokumentus motinos vardu tvarko R. Šveikauskas, kuriam buvo įdavęs ir motinos pasą. Maža to – R. Šveikauskui jis padėjo palydėti savo motiną pas notarą Klaipėdoje.

„Nemanau, kad ji ten ką suprato“, – paklaustas, ar V. V., kuri yra gimusi 1930 metais, galėjo suvokti, kokius dokumentus ji pasirašo, sakė J. Vaškys.

Sudomino dokumentai

Būtent iš notaro gauti dokumentai, kurie baltavo išsikišę iš motinos rankinės, ir sukėlė įtarimą J. Vaškio dvynei seseriai Danutei, kuri iš Telšių, kur gyvena, buvo atvykusi į svečius.

„Pasidarė įdomu. Nuėjau į motinos namus, kurie yra visai šalia brolio namų, ir ten perskaičiau, jog mama testamentu palieka 80 ha žemės kažkokiam Rolandui Jankauskui. Ir įgaliojimas buvo. Skambinau ir apie tai papasakojau seseriai, kuri ryte atvažiavo, kad kartu dar paskaitytume tuos dokumentus, – 2010 metų įvykius pasakojo liudytoja. – Aš seseriai ir įdaviau dokumentus, bet mums susiruošus išvažiuoti, atbėgo verkdama mama, sakydama, kad jai mūsų brolis liepė parnešti popierius, o jei ne – ją išvarys. Sesuo pagailėjo ir atidavė.“

Tą rytą, įtardamos, kad čia kažkas negerai – juk motina tiek žemės neturi, o R. Jankauskas joms nepažįstamas – seserys skambino policijai, bet išgirdo tik nuraminimą: esą jei motina tos žemės neturi, tai nėra ko ir jaudintis. Vis dėlto moterys ketino dar ir nuvažiuoti į policiją, bet netekusios pagrindinio įrodymo – dokumento, jos apsisprendė geriau pasikonsultuoti pas juristę Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Abi V. V. dukterys pasakojo, kad jų motina negalėjo suvokti to, kokius dokumentus ji pasirašo, nes po skyrybų su vyru apie 1989-1990 metus ji išgyveno depresiją, ištisas dienas praleisdavo savo kambaryje, sėdėdama ant lovos, vengdavo bendravimo su kaimynais. Be to, senolė blogai matė, buvo lėto mąstymo ir prastos orientacijos. Sveikatai pablogėjus, mama periodiškai gulėdavo slaugos ligoninėse.

Reikalavo grąžinti pinigus

Vėliau J. Vaškys savo seseriai Nijolei taip paaiškino dokumentų prasmę: „Tas žmogus turi daug žemės ir jis jų visų negali ant savęs rašyti, todėl užrašys ant mamos, o ši testamentu vėl žemę paliks jam“. Teisme seserys sakė, kad toks brolio paaiškinimas jas nuramino ir jos tuos popierius kuriam laikui buvo pamiršusios.

Tačiau po 4 metų lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia – atėjo laiškas, reikalaujantis grąžinti daugiau kaip 220 tūkst. Lt, kuriuos V. V. esą yra skolinga už parduotas žemes, kurios naujajam savininkui taip ir neatiteko.

„Net bloga pasidarė, pradėjau verkti“, – savo reakciją perskaičius laišką teisme prisiminė V. V. dukra Nijolė. Ji skambino laiške nurodytu telefonu kažkokiam advokatui į Kauną, tuomet šis jos telefoną perdavė kitam asmeniui, o šis paskambinęs paprašė susisiekti dar kitu numeriu. Galų gale Nijolė, negalėdama įvardinti, su kokiu asmeniu tiksliai bendrauja, teigė išgirdusi nuraminimą, kad jos motina V. V. nieko neskolinga ir čia įvykusi kažkokia klaida.

Vis dėlto Nijolė persiuntė laišką savo seseriai Danutei, pas kurią pastaruosius 6 metus V. V. ir gyvena. Dukra šįkart neturėjo jokių abejonių – nešina laišku kreipėsi į policiją Telšiuose.

Pasitikėjo tarnybos sąžiningumu

Nijolė tik teisme sužinojo, kad jai, tuomet besiaiškinant, kas ir kodėl iš jos motinos reikalauja pinigų, telefonu teko kalbėti ir su verslininku Viktoru Krotuguzenko – tai jis iš R. Šveikausko nusipirko išvadą žemės nuosavybei atkurti, tačiau žadėtų sklypų taip ir negavo.

Teisme liudijęs V. Krotuguzenko paaiškino, kad įmonė pati pirkti išvados negalėjo, todėl laikantis įstatymų, buvo naudojama tokia metodika: įmonės darbuotojas Rolandas Jankauskas pasiskolindavo pinigų iš įmonės ir savo vardu nusipirkdavo išvadą žemės nuosavybei atkurti. Vėliau tas nekilnojamas turtas, atlikus kitas teisines procedūras, pereidavo įmonės nuosavybėn.

Tačiau pinigus R. Šveikauskui V. Krotuguzenko teigė sumokėjęs pats – daugiau kaip 220 tūkst. litų grynais, kaip ir buvo prašyta.

„Pasitikėjau Nacionaline žemės tarnyba, kuri išvadas rengia, jas persiunčia į kitą rajoną, kur atkuriama nuosavybė į žemę. Be to, juk turėjome notaro patvirtintus testamentą ir įgaliojimą Rolandui Jankauskui“, – kad nebuvo pagrindo abejoti dokumentų teisėtumu, teisme kalbėjo V. Krotuguzenko.

Kokia yra tikroji tiesa, jis teigė sužinojęs tik tuomet, kai Ignalinos žemėtvarkininkai pranešė, jog išvada yra netinkama – jiems, V. Krotuguzenko pageidavimu, ir buvo persiųsti dokumentai, planuojant nuosavybę atkurti Ignalinos rajone.

„Skambinau Rolandui Šveikauskui, tačiau jis vis ramino, kad viskas bus gerai. Kai trūko kantrybė – kreipiausi į advokatus, kad padėtų susigrąžinti pinigus“, – sakė V. Krotuguzenko, kuris prisipažino ne kartą išvadas dėl žemės nuosavybės atkūrimo buvo pirkęs ir iš 38 metų alytiškio Raimondo Jančiausko.

Šis vyras, kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė 52 metų kretingiškė Javita Anužytė, šioje byloje taip pat yra kaltinamieji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas