Bylą tikrino, bet iš kur nauji dokumentai – nežino

Dokumentų, reikalingų atkurti nuosavybės teises į Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, pakako ir jie jokių abejonių nesukėlė. Taip penktadienį Kretingos rajono apylinkės teisme tvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus ir skyriaus teisininkė Dalia Vaičikauskaitė, gūžčioję pečiais, paklausti, kaip vėliau toje pačioje teisių į žemę atkūrimo byloje atsirado nauji ir jiems nematyti dokumentai. Apklausus ir esamus, ir buvusius žemėtvarkininkus, susidaro vaizdas, kad skyriaus archyve surikiuotas bylas galėjo kilnoti bet kuris darbuotojas.

Dėl dokumentų klastojimo kaltinama iki šiol žemėtvarkininke dirbanti 52 metų kretingiškė Javita Anužytė. Be jos kaltinamųjų suole – ir 35 metų Klaipėdos rajono gyventojas Rolandas Šveikauskas bei 38 metų alytiškis Raimondas Jančiauskas. Visi jie kaltinami, kad sukūrė ir panaudojo schemą, kaip neteisėtai užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę Kretingos rajone, Mažučių kaime. Prokuratūros duomenimis, 80 ha dydžio žemės vertė – daugiau negu 100 tūkst. litų (per 32 tūkst. eurų).

Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės neprisipažįsta ir visi jie pageidavo parodymus duoti po liudytojų apklausų – jos ir pradėtos per penktadienį įvykusį teismo posėdį.

Byla – ne kartą tikrinta

Pirmasis teisme liudijęs Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas D. Vitkus paaiškino, kad specialistai dirbo pasiskirstę pagal seniūnijas. J. Anužytei buvo priskirta Darbėnų seniūnija, tad jai ir teko rengti E. Rutzeno, turėjusio žemę Mažučių k., bylą.

Procedūra buvusi tokia: specialistas parengia bylą, o vėliau ją pateikia peržiūrėti skyriaus teisininkei bei skyriaus vedėjui. Jei šie pastabų neturi ir pasirašo – byla keliauja pas matininką, kuris suskaičiuoja konkretaus sklypo vertę.

„Aš bylą tikrai praverčiau, niekada nepasirašydavau nežiūrėjęs dokumentų. Tačiau patikrinti giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodančių dokumentų autentiškumo neturiu galimybės. Tik atsimenu tuomet kilo mintis: kodėl toks ilgas laikas nuo pirminio prašymo padavimo – 2003-ųjų“, – 2009 metų įvykius prisiminė D. Vitkus.

Vis dėlto dokumentai, buvę E. Rutzeno byloje, jam abejonių nesukėlė. Be to, D. Vitkus prisipažino, šią bylą pasirašęs ramia širdimi, nes žinojo – visas išvadas, kai žemės vertė yra didesnė negu 15 tūkst. Lt, dar kartą patikrins kito skyriaus specialistai.

Be to, E. Rutzeno byla buvo dar peržiūrėta ir komisijoje, kurią sudarė Kretingos skyriaus specialistai – jie savo posėdyje pritarė, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkuriamos skiriant lygiavertį žemės sklypą. Planuota, kad E. Rutzeno turto paveldėtojai žemė bus skirta Ignalinos rajone.

Registracijos žurnalas atsirado tik vėliau

Nepaisant tokio kontrolės mechanizmo, panašu, kad žemėtvarkos skyriaus archyve galėjo šeimininkauti bet kuris specialistas. Skyriaus vedėjas D. Vitkus pripažino, kad yra buvęs metas, kai skyriuje nedirbo archyvaras, o ir jam esant, bet susirgus ar atostogaujant, nebuvo griežtos kontrolės, kam kokia byla duodama išsinešti iš archyvo – specialistas pasiimdavo tokius dokumentus, kokius norėdavo. Be to, į žemėtvarkos skyriaus Kretingoje patalpas 2009 metais atgabenti archyviniai dokumentai iš seniūnijų pastatų, kuriuose iki tol tarsi filialuose dirbo žemėtvarkininkai.

Darbėnų seniūnijoje žemėtvarkininku dirbęs Kazys Koncius teisme pasakojo, kad jis pats, padedamas buvusios kolegės Rimos Ridikienės, parengė sąrašą bylų, kurių buvo apie 1,5 tūkst., ir jas, susidėjęs į automobilį, atgabeno į Kretingą. Čia, anot K. Konciaus, niekas netikrino, kiek ir kokių bylų jis pristatė.

Maža to, Darbėnuose žemėtvarkininke kartu su J. Anužyte dirbusi R. Ridikienė bei K. Koncius paliudijo, kad iš pradžių net ir nebuvę registracijos žurnalo, kuriame būtų fiksuojama, kada gauti prašymai ar kiti dokumentai, pateikti žemę atsiimti panorusių žmonių.

Ir R. Ridikienė, ir Koncius pasakojo, kad tik norėdami pasilengvinti savo darbą, patys užsivedė paprastą sąsiuvinį, kuriame susižymėdavo kaimus ir buvusių savininkų bei jų turto paveldėtojų pavardes. Nors šis sąsiuvinukas – joks dokumentas, tačiau būtent juo buvo vadovaujamasi, sutikrinant, kiek ir kokių bylų reikia perduoti iš Darbėnų į archyvą Kretingoje.

Vietoj vieno pretendento – trys

Visus šiuos kelius, kaip ir kur dokumentai keliavo, teismas stengėsi nuodugniai išsiaiškinti, kad suprastų, kaip ir kada buvo gauti dokumentai, susiję su nuosavybės teisių į E. Rutzeno žemę atkūrimu. Prokuratūros duomenimis, būtent suklastojus dokumentus ir atgalinėmis datomis įregistravus prašymus ir kitus dokumentus, ir buvo neteisėtai atkurta nuosavybės teisė tariamai E. Rutzeno giminaitei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės klausiamas apie tai, kaip 2009 metais jis pasirašė pažymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei byloje esančių kai kurių dokumentų kopijos pateiktos tik 2010 metais, D. Vitkus neturėjo, ką atsakyti. „Nebuvo, kad kažko trūktų“, – sakė D. Vitkus, tikindamas, kad tuo metu byloje buvusių dokumentų buvo pakankamai.

Paklaustas, kas ir kada galėjo pridėti naujų dokumentų, D. Vitkus atsakė: „Bylos nėra saugomos. Archyvas prieinamas darbuotojams“. D. Vitkus tvirtino atsimenantis faktą, kad į E. Rutzeno žemę buvusi vienintelė pretendentė, o iš kur vėliau toje pačioje byloje atsirado dokumentai, įrodantys, kad yra dviem pretendentais daugiau – nežinojo.

„Apie tai sužinojau tik vėliau, tyrimo metu. Matyt, buvo gauti nauji dokumentai“, – svarstė D. Vitkus.

Būtent Nacionalinės žemės tarnybai atlikus vidinį patikrinimą ir buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į E. Rutzeno žemę buvo atkurta neteisėtai ir vadovybė nurodė panaikinti Kretingos skyriaus priimtą išvadą.

Prokurorė D. Stonienė klausė, kaip jis gali paaiškinti šią situaciją, nes Nacionalinė žemės tarnyba vadovavosi tais pačiais dokumentais, kuriuos pateikė Kretingos skyrius, tačiau D. Vitkus konkretaus atsakymo neturėjo.

Kaltina suklastojus krikšto pažymą

Teisme D. Vitkus patvirtino, kad nesant kitokių dokumentų giminystei įrodyti tikdavę ir bažnyčios išduoti dokumentai.

E. Rutzeno byloje dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būtent V. V. krikšto pažyma ir tapo tariamos giminystės įrodymu. Prokuratūros duomenimis, V. V. krikšto pažymą, kuri yra neva išduota Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios, iš tiesų suklastojo R. Jančiauskas – šis esą pasirašė už kunigą.

Teisme liudijusi Loreta Vasiljevienė, kuri yra R. Jančiausko vaikų motina, bet su šiuo vyru kartu nebegyvena, papasakojo, kad viešint pas R. Jančiausko tėvus Alytuje, ji yra mačiusi senovišką rašomąją mašinėlę. Kambaryje, kur buvo ši rašomoji mašinėlė, vienu metu buvo užsidaręs R. Jančiauskas ir į svečius atvykęs R. Šveikauskas.

„Aš supratau, kad kažką jie daro“, – teisme sakė L. Vasiljevienė, kuriai R. Jančiauskas yra rodęs ir senoviškus pageltusius lapus. L. Vasiljevienė teismui paliudijo ir tai, kaip jai R. Jančiauskas yra apibūdinęs vieną moterį. „Gerai rašo, gali daug ką nukopijuoti. „Auksinė rankelė“ – apie ją yra pasakęs“, – buvusio gyvenimo draugo žodžius prisiminė L. Vasiljevienė.

Dalyvauti vyro versle – kaip tuomet ji suprato R. Jančiausko veiklą, teko ir pačiai L. Vasiljevienei. Ji prisipažino, kad paveikta R. Jančiausko įtikinėjimų, parašė keletą dokumentų kitų asmenų vardais.

„Man sakydavo, nesigilink, augink vaikus. Tai – ne tavo reikalas“, – pasakojo L. Vasiljevienė.

• Rašyti komentarą (5)