Ar vis dar reikia Kretingoje vaikyti kovarnius?

– Anksčiau miesto centro medžių viršūnėse kranksėdavo pulkai kovarnių, būdavo nejauku praeiti. Dabar vos vieną kitą pastebiu, kažkur dingo. Skaičiau, kad pagal Europos Sąjungos direktyvą šių paukščių šaudyti negalima, nes nehumaniška, išbaidoma kitais būdais. Bet ir visus išbaidyti negerai – kovarniai yra savotiški gamtos sanitarai, sulesa daug kenkėjų.

– Varna – protingas, intelektualus paukštis. Pamenu nutikimą Juodkrantėje, kai buvo kuriamas Raganų kalnas. Priskrido viena, kretingiškis tautodailininkas Skiezgilas paklausė, ar kas nors turime metalinį rublį. Ištiesėme – varna capt ir nusinešė, pasislėpė tarp medinių rąstų. Matyt, ši kranklė buvo dresuota. Kretingoje šių paukščių sumažėjo, tai ir vaikyti nebereikia.

– Prisimenu ištisas triukšmingas kovarnių kolonijas Kretingos parkuose, palei kapines, ypač telkdavosi Rotušės aikštėje, aptūpdavo medžius. Einant pro šalį, kartais apimdavo baimė, kad gali ir apdergti – ačiū Dievui, bent man taip nepasitaikė. Tačiau pastebėdavau pabaltavusius suoliukų kraštus, šaligatvius. Pastaruoju metu visur – švaru, o ir kranksėjimo nebegirdėti.

– Jeigu varniniai paukščiai netrukdo žmogui, tai tegul sau gyvena į sveikatą. Girdėjau, kad net naudingi žemės ūkiui gali būti, nes sulesa grambuolių lervas. Man atrodo, kad Kretingoje kovarnių sumažėjo, gal kad gyvenu atokiau, Panevėžio gatvėje, nepastebiu. Bet akivaizdu, kad ir miesto centre jų neliko. Tikriausiai dėl to, kad palei Kęstučio ir kitas gatves išpjovė nereikalingus medžius, nugenėjo šakas, nebėra patogios vietos lizdams sukti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS