Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pavasaris kviečia į sodus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemės ūkis
  • 2017-03-28

Kretingiškis Fortūnatas Mingėla, turintis mokslinio agronomo išsilavinimą, dabar, jau būdamas pensijoje, savo laisvalaikį skiria sodininkystės populiarinimui – augina medelius, konsultuoja sodininkus mėgėjus, talkina jiems genėti sodus ar įskiepyti vaismedžius.

Kretingiškis Fortūnatas Mingėla įsitikinęs, jog darbas sode užtikrina sveikatą ir aktyvų poilsį.

„Pirmąjį sodą įkūriau kartu su seneliu, kuris buvo labai apsiskaitęs ir siekiantis žinių. Man taip patiko, kad ir gyvenime pasirinkau būti agronomu bei sodininku“, – prisipažino iš Plungės krašto, Alksnėnų kaimo, kilęs F. Mingėla, kurio įsitikinimu, darbas sode – tai visų pirma gera sveikata, naudingas poilsis, fizinis aktyvumas, o pačių užaugintas derlius – vaisiai, uogos, daržovės – tai gera profilaktika nuo daugybės ligų.

– Kokius darbus būtina kuo greičiau nuveikti sode?, – „Pajūrio naujienos“ paklausė F. Mingėlos.

– Reikėtų kuo skubiau baigti sodo genėjimo darbus. Juos, atsižvelgus į oro sąlygas, galima tęsti iki balandžio vidurio, bet ne ilgiau. Genėti buvo galima pradėti ir anksčiau, jau vasarį, be to, kai kuriuos genėjimo darbus galima atlikti ir iš rudens. Pastebiu tendenciją – mūsų žmonės nuolat klausia, ar ne per anksti sodinti, genėti. Žinoma, kad ne per anksti, atvirkščiai, – daug kas soduose daroma per vėlai, kai žemė jau praradusi savo natūralią drėgmę, pradeda kepinti saulė.

– Kaip reikėtų teisingai išgenėti sodą?

– Gerai išgenėtas medis – toks, per kurio šakas laisvai praskrenda paukštis ir saulės spinduliai atitenka visoms medžio šakoms. Žmonės gaili medžių, ir to rezultatas – per tankūs vaismedžiai. O gerai nugenėtas medis – tai didesnis derlius, stambesni vaisiai, mažiau ligų. Taigi genėdami be gailesčio šalinkime nereikalingas ir sausas šakas, medžius pažeminkime – lengviau bus pasiekti ir purkšti, ir nurinkti derlių. Daug laiko sodininkystės populiarintojams reikėjo sugaišti, kad žmones įtikintų neauginti aukštų medžių – smagu matyti, kad sodininkai mėgėjai tai supranta ir pamažu mokosi teisingai išgenėti sodą. Tačiau žmonės daro didelę klaidą, išmesdami išgenėtas šakas: dideles reikia sukūrenti, o mažas šakeles – pasmulkinti ir krauti į kompostą. Tai – labai vertinga organinė trąša, ypač kaulavaisiams – trešnėms, slyvoms, vyšnioms, persikams, abrikosams. Pažiūrėkite, kaip auga miškas – medžiai savo šakelėmis tręšia žemę ir maitinasi tuo, kas perpūva. Mūsų žmonės gi į sąvartynus išveža vertingą trąšą...

– Kuo patartumėte purkšti vaismedžius bei vaiskrūmius, kokiu laiku tai reikėtų padaryti?

– Purkšti sodus galima, kol jie nesužaliavo, tai yra kol neišsiskleidė pumpurai. Purkšti galima trąšų mišiniais arba karbamidu: kaulavaisiams purkšti 10 l vandens reikia imti 500 g trąšų, 700-800 g trąšų – sėklavaisiams – obelims ir kriaušėms. Sodo augalų dezinfekcijai labai tinka medžio pelenai – nedidelį stiklainį pelenų užpilkite 10 l vandens, palikite per naktį, kitą dieną susidariusiu tirpalu galima purkšti medžių šakas, kamienus, visą sodo aplinką – gyvatvores, šiltnamio stiklus. Tai sumažins kenkėjų, užkirs kelią ligų pradžiai. Jeigu ant medžių ir po jais yra samanų, juos reikėtų nupurkšti geležies sulfatu, tada jas lengviau bus pašalinti.

– Sodininkai ir daržininkai pyksta ant kurmių...

– Gamtoje yra pusiausvyra, ir nieko negalima pulti naikinti. Jeigu sode užsiveisė kurmių, vadinasi, žemėje yra kurklių, spragšių bei kitų kenkėjų lervų. Kurmiai jomis maitinasi ir taip naikina tuos kenkėjus, kuriuos, jeigu nebūtų kurmių, tektų iš sodo vyti cheminėmis priemonėmis.

– Kiek ir ko rekomenduotumėte sodinti sode, kad derliaus užtektų, tarkim, keturių asmenų šeimai?

– Visų pirma, reikėtų pakeisti požiūrį ir nebeauginti senų, ligų bei kenkėjų pažeistų medžių. Neverta laikyti ir senų veislių medžių, kurie veda smulkius ar prasto skonio vaisius. Nors, pastebiu, žmonės gręžiasi į senąsias veisles – ieško turguose „Bogatyr“, „Antaninio“...

Kad vidutinei šeimai užtektų vaisių ir uogų, reikėtų vasarinės obels, dviejų rudeninių ir keturių žieminių. Gerai būtų auginti po vasarinę ir rudeninę kriaušę, ankstyvą bei vėlyvą slyvą, trešnę ir daug vyšnių. Į madą ateina abrikosai – juos mažiau puola ligos ir kenkėjai, jų beveik nereikia purkšti, o vaisiai – labai vertingi, garantuojantys gerą sveikatą ir jaunystę, juos įvairiais būdais – džiovinant, šaldant, verdant – galima vartoti visus metus. Geros abrikosų veislės – „Early orange“ ir „Maskvos didieji“.

Rekomenduočiau pasisodinti putiną, juodavaisę aroniją, sodas, mano nuomone, neįsivaizduojamas be juodųjų ir raudonųjų serbentų, agrastų, aviečių, braškių – visos šios gėrybės labai svarbios mūsų mitybai.

Norint turėti kriaušių – būtina purkšti ne mažiau dviejų kartų, kai tik ant lapų pradeda plisti rūdys. Patartina naikinti kazokinius kadagius, kadangi šie – rūdligės tarpininkai, arba purškiant reikėtų nupurkšti ir juos.

– Kokiu laiku rekomenduotumėte sodinti braškes, nes sodininkai linkę dėl to pasiginčyti. Kaip vertinate rinkoje pasirodžiusius frigo braškių daigus?

–Nesvarbu, kada – pavasarį ar rudeniop – nusprendėte sodinti braškes. Jeigu pavasarį – tai padaryti reikia kuo anksčiau, reikia stengtis šį darbą atlikti, kol dar žemė pakankamai drėgna. Taigi braškes sodinti jau galima. Frigo daigai yra geras dalykas, tačiau mums labiau įprastas būdas – braškių pasidauginti nuo senesnio kerelio, taip ir greičiau, ir pigiau, o ir su kaimynu galima mainytis.

– Ar reikia tręšti vaismedžius, vaiskrūmius?

– Ne tik reikia, bet ir būtina. Geriausios trąšos – raugintos dilgėlės arba kiaulpienės. Blogybė tik ta, kad užraugtos dilgėlės labai smirda, kiaulpienės – ne. Šių piktžolių raugu galima tręšti ir šiltnamius, ir sodmenis, kai kurie sodininkai bei daržininkai raugą naudoja ir augalų apsaugai.Pasigaminti raugo labai paprasta: priplėšus dilgėlių ar kiaulpienių, sukrauti į kibirus ar į kubilą, užpilti vandeniu. Įrūgsta per kokis penkias dienas. Tada 1 litrą raugo skiedžiame 10 litrų vandens ir naudojame. Kartais manęs sodininkai mėgėjai klausia, kodėl pramečiuoja vaismedžiai. Mano pastebėjimu, todėl, kad medžiai per mažai genimi ir per menkai arba išvis netręšiami.

– Kokias dar klaidas darome, veisdami sodą?

– Per daug žavimės atvežtiniais sodmenimis, o ir atvežtinės produkcijos yra per daug. Sodus reikėtų veisti sodinukus perkant iš vietinių sodininkų – reikia turėti mintyje, kad ne visi atvežtiniai augalai yra tinkami auginti mūsų klimato sąlygomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas