Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingiškiai veržiasi atnaujinti savo daugiabučius

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-02-28

Aplinkos ministerija paskelbė trečiąjį kvietimą savivaldybėms teikti paraiškas dėl daugiabučių namų renovavimo. Kretingos rajono savivaldybei su valstybės parama skirta renovuoti 7 daugiabučius, tačiau sulaukta prašymų iš 10-ies namų.

Po renovacijos gyventojai tikisi ir sutaupyti šilumos energiją, ir gyventi komfortiškai.

Rinksis iš dviejų paketų

Pasak už renovaciją atsakingos bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorės Renatos Surblytės, Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) tvirtinti pateikti visi 10 investicinių projektų, mat tikimasi, kad atsiras rajonų, kurie nepateiks jiems skirto skaičiaus paraiškų, tad tie trys Kretingos namai būtų vietoj jų. Į kompensuojant valstybei renovuotinų daugiabučių sąrašą pateko Kretingos miesto Savanorių g. 5A ir 35, Pasieniečių g. 6, Kęstučio g. 5, Klaipėdos g. 70, Rotušės a. 18 ir Lazdynų g. 8, o Klaipėdos g. 80 ir 111 bei Vytauto g. 43 likimas kol kas dar nežinomas.

Jau įvyko parengtų pirminių, kiekvienam namui atskirai parengtų, investicinių planų (IP) vieši aptarimai, gyventojai buvo supažindinti su priemonių paketais bei tenkančiomis investicijomis, į gausius klausimus atsakė IP rengėjas MB „Pekas“ direktorius Rimvydas Pužas, BETA atstovas Eugenijus Šimonis, „Kretingos komunalininko“ atstovai Kęstutis Motijauskas bei R. Surblytė, bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas realizacijai Tomas Liaučys.

Po viešo aptarimo kiekvieno planuojamo renovuoti namo gyventojai iš dviejų IP rengėjo pateiktų priemonių paketų turi suformuoti vieną, nurodydami pageidaujamas atlikti investicijas – įsirengti ar ne daliklinę šildymo sistemą, keisti radiatorius ar nekeisti, pasirinkti tinkuojamą arba brangesnį, bet kokybiškesnį ventiliuojamą fasado apdailos ir šiltinimo tipą, vieningai stiklinti balkonus ar nestiklinti. Kokį paketą pasirinkti, susirinkimuose turės nuspręsti gyventojų balsų dauguma.

Valstybės parama teikiama, kai pasiekiama ne žemesnė kaip C energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2020 gruodžio 31 dienos.

Projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos kompensuojamos po 50 proc., statybos rangos darbų išlaidos, tenkančios energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, – 30 proc.

Kaip gyventi komfortiškai

Šio renovacijos etapo IP rengėjas pasiūlė naujovę, atliekant ventiliuojamo fasado apdailą. Pirmuosiuose dviejose etapuose investicinius projektus rengęs Projektų rengimo centras ventiliuojamam fasadui rekomendavo naudoti fibrocementines plokštes, o šiuose projektuose jų rengėjas pasiūlė naudoti pigesnes, tačiau kokybe anoms plokštėms nenusileidžiančias akmens masės apdailos plyteles. Naudojant tokias plyteles, renovuota jau daug daugiabučių, atlikta naujai statomų komercinių pastatų apdaila.

Anot T. Liaučio, modernizavus pastatus, gyventojai tikisi ne tik gerokai sutaupyti naudojamą energiją, bet ir komfortiškų gyvenimo sąlygų. Esą patirtis rodo, kad dalyje namų iki modernizavimo buvo taupoma komforto sąskaita, kambariuose temperatūra ne visada siekdavo 18 laipsnių šilumos, o modernizavus galima ir sutaupyti, ir palaikyti aukštesnę temperatūrą, ir užsandarintą pastatą vėdinti.

„Vienareikšmiškai nepritariame daliniam pastato modernizavimui, kai pastatas apšildomas, bet paliekama sena šildymo sistema. Tokiu atveju galima sutaupyti tik 20-30 procentų šilumos energijos, kadangi butų savininkai neturi individualios pasirinkimo galimybės“, – sakė jis ir pateikė pavyzdžių. Savanorių g. 42 ir J. K. Chodkevičiaus g. 33 namuose šilumos kiekis reguliuojamas tik šilumos punkte įrengtu valdikliu, o nustato namo valdytojas ar šildymo sistemos prižiūrėtojas. Be to, ne visi gyventojai suinteresuoti taupyti, nes atsiskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį. Sistema daug efektyviau veikia, kai pastato šildymo sistema yra su dalikliais ar kolektorinė su šilumos skaitikliais ir kompaktiškais šilumos punktais butuose.

T. Liaučys akcentavo, kad daliklinė sistema, lyginant su kolektorine, – pigesnė, tačiau sudėtingas yra šilumos energijos skaičiavimo ir paskirstymo mechanizmas, taip pat vartotojai negali akivaizdžiai prognozuoti suvartoto šilumos kiekio, šildymo sezonas pradedamas tik pritarus namo gyventojų daugumai ar rajono Savivaldybei išleidus potvarkį.

O kolektorinė sistema, kad ir brangesnė, bet gyventojai turi galimybę šildytis, kada nori ir kiek nori, ruošti karštą vandenį tik esant poreikiui, matyti ir prognozuoti savo buto šilumos suvartojimą. Tiesa, čia prisideda bendroms reikmėms sunaudotas šilumos kiekis.

Procesas – panašus, sąlygos – gudresnės

Pasak R. Surblytės, kada prasidės trečiojo etapo renovacijos darbai, priklausys nuo to, kaip greit bus gautas pritarimas dėl finansavimo. Jeigu gyventojai neturės įsiskolinimų už komunalines paslaugas, iš banko kreditas bus gautas anksčiau, o jei turės, teks laukti, kol įsiskolinimus sumažins. Techninis darbo projektas galėtų būti pradėtas rengti šią gegužę ar birželį.

Ne paslaptis, kad Kretingos rajono savivaldybė, už renovaciją atsakinga bendrovė „Kretingos komunalininkas“ gavo tam tikrų pamokų iš ankstesnių renovacijos etapų. Nemaloniausia, kad dėl namo Vilniaus g. 10 atliktų darbų kiekio su rangovu bendrove „Lankstinys“ teko įsivelti į teisminius ginčus, kurie nesibaigę iki šiol.

Paklausta, ko pasimokė, R. Surblytė atsakė, kad visi renovacijos programos etapai yra griežtai teisiškai reglamentuoti, todėl pats procesas bus panašus, tačiau dabar, nepaisant Daugiabučių atnaujinimo programą kuruojančių Aplinkos ministerijos ir BETA, tvirtinusių, jog investicinis projektas – tai ne techninis darbo projektas, nuomonės, rajono Savivaldybė pirkimo sąlygose rangovą įpareigojo pateikti kuo tikslesnius darbų kiekius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas