Ūkininkams – apie faktorius, nulemiančius pieno primilžius

Bendrovė “Kemp ir partneriai” mūsų rajono ūkininkus – pieno gamintojus – pakvietė į seminarą “Pažangus ir pelningas melžiamų karvių šėrimas”. Šia tema su ūkininkais bendravo lektorius iš Didžiosios Britanijos Brian Vernon, jam talkininkavo Ligita Kemp. “Atvykome mūsų bendrovės klientų Karazinų kvietimu. Bus smagu apsilankyti jų fermoje, kurioje ūkininkaujama, laikantis mūsų bendrovės rekomendacijų”, - “Pajūrio naujienoms” sakė L.Kemp.

Seminaro lektorius Brian Vernon mūsų rajone viešėjo bendrovės “Kemp ir partneriai” rūpesčiu bei ūkininkų Karazinų kvietimu.

Kalbėdamas apie pieno gamybos didinimą lietuviškuosiuose ūkiuose, B.Vernon rėmėsi praktiniais stebėjimais ir pašarų analize.

Svarbiausia, į ką lektorius siūlė atkreipti dėmesį, - tai sausų medžiagų suvartojamumas, fermentuojančios ląstelienos, baltymų ir mineralų reikšmė, balansuojant pašarą melžiamoms karvėms. Svečias akcentavo, jog siekiant ar esant didesniems primilžiams, didėja ir mineralų poreikis.

Anot B.Vernon, sausų medžiagų suvartojamumas priklauso nuo gyvulio svorio: karvė, sverianti 550, 600 ar 650 kg , sausųjų medžiagų suvartos skirtingai.

Lektorius pieno gamintojams pasiūlė atkreipti dėmesį ir į tai, kokiomis gamtinėmis sąlygomis gaminamas pašaras. Pavyzdžiui, šiais metais patyrus sausrą, pašaruose, atlikus lietuviško siloso analizę, fermentuojančios ląstelienos surasta 5 proc. daugiau negu praėjusiais metais. “Vadinasi, karvė turėtų suėsti mažiau, nes ji bus sotesnė. Taigi visiškai neišgyvenkite, jeigu karvė iš tiesų suėda mažiau, nes ji energijos gauna tiek pat, kiek kitais metais paėdusi daugiau”, - kalbėjo svečias. Jis, remdamasis konkrečiais pavyzdžiais, rekomendavo atsargiai į pašarus įkomponuoti ir baltymus.

B.Vernon pateikė ir žolės bei kukurūzų siloso sudėties analizę.

Pavyzdžiui, karvėms duodant daugiau kukurūzų siloso, kuriame fosforo – ypač svarbaus elemento – yra mažiau negu žolės silose, ūkininkas turėtų pasirūpinti, kaip karvei duoti daugiau fosforo. Vystantis genetikos mokslui, per pastaruosius 10 metų, karvių poreikis fosforui yra padidėjęs 3 kartus.

Lektorius atkreipė dėmesį į tai, jog karvės turi gauti pakankamai kalcio, seleno, o štai molibdeno, kuris trukdo įsisavinti seleną, pašare turėtų būti mažiau. Vadinasi, teigė B.Vernon, reikiamais mineralais turi pasirūpinti ūkininkas. Vienas iš būdų – maišyti žolės ir kukurūzų silosą, kitas – pasirūpinti kokybiškais kombinuotaisiais pašarais, kuriuose yra pakankamas kiekis mineralinių medžiagų.

Lektorius patarė ūkininkams atsargiai į pašarus dėti grūdų. “Lietuvoje grūdai yra pakankamai pigūs, o ir ūkininkai jų užsiaugina užtektinai. Tačiau noriu pasakyti, kad karves peršėrus grūdais galima sumažinti jų primilžius, kadangi karvės gauna per daug fermentuojančio krakmolo”, - perspėjo B.Vernon.

Kalbėdamas apie subalansuotą pašarą, lektorius siūlė ūkininkams iš karvių raciono neišmesti miežių šiaudų, rapsų išspaudų, cukrinių runkelių griežinių. Tačiau visa esmė, sudarant racioną karvėms šerti, - fermentuojančios ląstelienos santykis su krakmolu. Būtent nuo to priklauso karvės prieskrandžio rūgštingumas, kurio optimalus rodiklis – 6 pH. Šis santykis turi sudaryti 2,8 koeficientą, o karvę pašėrus tik bulvėmis, runkeliais, kviečiais ar miežiais, šis rodiklis sumažės. Karvės prieskrandžio rūgštingumui sumažėjus iki 5,6 pH, prireikia 3 valandų, kol pasiekiama ideali norma. Toks prieskrandžio rūgštingumo svyravimas ūkininkui kainuoja 800 kg pieno per metus.

Analizuodamas karvių, kurios per metus duoda 7 tūkst. 200 kg pieno arba kurių potencija – 35,6 kg pieno per dieną, racioną, B.Vernon teigė, jog 25 l pieno pasigamina iš koncentratų, o 11 l – iš siloso, šiaudų, melasos ir pan. “Subalansuotas koncentratas ekonomiškai atsiperka nuo 4 iki 9 kg pieno iš vienos karvės”, - teigė B.Vernon.

Jis, remdamasis skaičiavimais ir moksliniais tyrimais, pieno gamintojams paaiškino, kiek yra svarbi gyvulio fiziologija ir pašarų kokybė, kai galvijas turi įsisavinti tam tikras maisto medžiagas, pavyzdžiui, baltymus. Pavyzdžiui, Europos šalyse jau 12 metų naudojamas formaldehidu apdorotas rapsas, arba apsaugotas rapsas, turintis didelę reikšmę sudarant galvijų racioną, tai yra subalansuojant susifermentuojančių ir nesusifermentuojančių baltymų tiekimą.

Ypatingą dėmesį B.Vernon atkreipė į tai, jog vystantis genetikos mokslui ir silpnėjant galvijų imuninei sistemai, atsparumui ligoms, didėja tam tikrų mineralų poreikis: pavyzdžiui, karvei duodant per 5 tūkst. kg pieno per metus, kalcio, fosforo kiekio poreikis padidėjo nuo 7 iki 89 proc. (turint mintyje Europos mokslininkų rekomendacijas), cinko, vario, mangano – nuo 78 proc. iki 410 proc., vitaminų – nuo 11 iki 18 proc.

Pirkdamas mineralinius priedus, ūkininkas turėtų pasikalbėti su mineralų pardavėjais, kokios gi sudėties – oksidai, sulfatai ar chelatiniai – priedai yra parduodami, nes papildant galvijų pašarą ypač svarbu, kaip melžiamos karvės įsisavins tuos priedus.

“Jūs, ūkininkai, privalote galvoti, kad gerą mineralų įsisavinimą turi lydėti jų kainos optimumas. Norėdami padidinti pieno primilžius, turėtumėte naudoti tinkamos specifikacijos mineralus”, - kalbėjo seminaro lektorius, kuris melžiamoms karvėms pirktų mineralus sulfatus.

• Rašyti komentarą (1)