Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ūkininkas tiki triušininkystės perspektyva

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-11-17

“Esu ūkininkas, buhalteris, statybininkas, architektas, statybos darbų vykdytojas, elektrikas… Kai pasistatysiu skerdyklą, gal ir verslininku tapsiu”, - į klausimą, kuo jį pristatyti, pusiau juokais atsakė Vaidas Purmalis, prieš dvejus metus Tūbausiuose įkūręs mėsinių ir dekoratyvinių triušių fermą. Šiuo metu ūkininkas iš tiesų paniręs į skerdyklos statybos darbus, kuriuos vykdant tenka išmanyti labai daug ką: pradedant ūkio buhalterija ir baigiant veterinarijos žiniomis.

V.Purmalio fermoje auga apie 1,5 tūkst. triušių. Pirmadienį gi, kai vesis apie 50 patelių, triušių skaičius turėtų padidėti iki 2 tūkst.

Triušius auginantis Vaidas Purmalis šį vienintelį Avinų veislės triušį laiko naujiems eksperimentams. Augindamas mišrūnus, ūkininkas savo augintinius juokais vadina “Tūbausių” veislės, tačiau iš tiesų jo auginami triušiai savo ypatybėmis artimiausi Naujosios Zelandijos veislės triušiams.
Ispanui davė priesaiką nesidalinti paslaptimis

V. Purmalis penkerius metus praleido Ispanijoje, kur jam teko dirbti ir triušių fermoje. Ūkininkas neslepia, kad idėją triušius auginti ir Lietuvoje jis perkėlęs iš Ispanijos, kur labai daug ko išmokęs. Mūsų krašte, kur ypač gyvos galvijininkystės ir kiaulininkystės tradicijos, iš esmės nėra konkurencijos triušininkystei. “Man visada norėjosi turėti kažką savo, dirbti sau. Naujo neišrasi – daugelis verslo nišų jau užimtos. O štai triušininkystė Lietuvoje, galima sakyti, vystosi labai menkai. Be to, iš Ispanijos grįžau sukaupęs tam tikrų žinių, kurias galiu panaudoti augindamas triušius”,- sakė V.Purmalis.

Ispanijoje, dirbdamas triušių fermoje, V.Purmalis iš jos šeimininko išmoko dirbtinai apsėklinti triušių pateles. Šis metodas garantuoja 85 proc. vadas, greitesnę apyvartą bet kuriuo metu laiku (pavyzdžiui, natūraliai žiemą triušiai kergiasi daug vangiau). Ispanas, pas kurį dirbo lietuvis, šio darbo mokėsi Portugalijoje, mat, Ispanijoje yra nepaprastai didelė konkurencija tarp triušių augintojų, tad darbo paslaptimis niekas nepuola dalintis. “Kai savo šeimininkui prisiekiau, jog triušininkyste tikrai nesiversiu Ispanijoje, o su šia verslo idėja grįšiu į Lietuvą, kuri yra per daug toli, kad sudarytų konkurenciją Ispanijai, tik tuomet jis sutiko mane išmokyti dirbtinio triušių apvaisinimo, kuris ir yra šio verslo esmių esmė”, - apie savo patyrimą pasakojo V.Purmalis ir neslėpė to, jog yra vienintelis Lietuvoje, išmanantis ir mokantis atlikti šį darbą.

Ūkininko šeimininkas Ispanijoje papildomų pajamų gauna ne tik iš savo 12 kartų didesnės fermos, negu kad dabar esama V.Purmalio fermos, bet ir iš to, kad dirbtinio apsėklinimo paslaugas teikia kitoms fermoms Ispanijoje. “Iš pradžių ir aš pats galvojau, kad galėsiu tokias paslaugas teikti Lietuvoje. Tačiau ši idėja liko neįgyvendinta vien dėl to, kad Lietuvoje – labai mažai triušininkystės ūkių, tarp kurių – dar ir dideli atstumai”, - sakė V.Purmalis.

Anot pašnekovo, Ispanijoje triušininkystės tradicijos yra labai gilios, ir mums, lietuviams, kad pavytume ispanus, prireiks vos ne dviejų šimtų metų. “Pagal triušininkystės išsivystymą esame akmens amžiuje”, - įsitikinęs V.Purmalis.

Dviračio iš naujo neišradinėjo

Galbūt, mano V.Purmalis, Lietuvoje triušininkystė nesivystė ir dėl permainingų oro sąlygų: tokioms triušiai yra labai jautrūs. Permainingas oras Lietuvoje, ypač pajūryje, “kimba” triušiams į kvėpavimo takus, iš jų pereina į žarnyną, ir tai triušių augintojams pridaro nuostolių. Ispanijoje gi klimatas triušiams – palankus, tačiau ispanai stato ir kitokias fermas – jose langų daugiau negu sienų. Lietuvoje gi – atvirkščiai: fermos yra kuo sandaresnės, šiltesnės.

“Įrengdamas fermą, dviračio iš naujo neišradinėjau. Suvokiau, jog tai, kas patikrinta, ir yra vertinga, - kalbėjo V.Purmalis. – Nusižiūrėjau Ispanijoje triušių narvus – tokius įsirengiau ir pas save. Ispanai didelį dėmesį skiria fermų ventiliavimui – aš taip pat ketinu įsirengti ventiliavimo sistemą. Įsirengiau ir automatinę triušių girdymo, šėrimo sistemą, todėl triušius pašerti trunku gerą pusvalandį”.

V.Purmalio fermoje auginami triušiai gauna tik kombinuotųjų pašarų, kurių atsivežama iš Čekijos. Šieno ir žolės triušiams neruošiama. “Šie pašarai užterštų narvus, triušiai vėlgi vienas nuo kito būtų murzini, narvams valyti reiktų papildomų darbo rankų, o darbo jėga – viena didžiausių problemų Lietuvoje”, - sakė V.Purmalis.

Triušių auginimui nenaudojami jokie stimuliatoriai. Triušiai skerdžiami paaugę iki tam tikro svorio. “Parduodu apie 1,5 kg sveriančius triušius. Yra klientų, kurie pageidauja apie kilogramą sveriančių triušių. Klientų netrūksta, o prieš Kalėdas dar ir pačių triušių galiu pritrūkti, - kalbėjo ūkininkas. – Triušiena Lietuvoje populiarėja, ją žmonės pamėgo kaip dietinę, švelnaus skonio, nesunkiai pagaminamą”.

Tūbausiuose įkurtoje fermoje daugiausia auginami mišrūnai, tačiau V.Purmalis žiūri, kad jo fermoje augtų tokie triušiai, kurių skerdienos išeiga – gera. Tam jis įsigijo grynaveislių triušių iš Ispanijos.

Papildomoms pajamoms gauti V.Purmalis augina ir dekoratyvinius triušius. Tai reikalauja ir papildomo darbo, nes tokių triušių neįmanoma apvaisinti dirbtinai, jie auga ilgiau. Dekoratyvinių triušių paklausa taip pat didėja.

Stebisi biurokratų siautėjimu

Dar gyvendamas Ispanijoje V.Purmalis gaudavęs lietuviškos spaudos, kurioje nemažai paskaitydavęs apie paramą žemės ūkiui. Tačiau Lietuvoje įveisęs triušių fermą, suprato, kad jam tos paramos – nematyti, nes Lietuvoje, anot pašnekovo, triušininkystė nėra ūkininkavimas. “Atvirkščiai, dar neturint pelno nuo kiekvieno triušio “galvos” reikia sumokėti po litą. O jeigu triušis krito, jei susirgo, jei dar kas nesiseka? Apie paramą triušininkystei išvis nekalbama. Ir taip bus tol, kol Žemės ūkio ministerijai vadovaus kolūkinio mąstymo žmonės, kol ir tuos pačius Europos Sąjungos reikalavimus vykdys komunistinio raugo persisėmę biurokratai. Iš savo patirties galiu pasakyti: jeigu tik sutinki jaunesnį žmogų, tegu ir sėdintį tose pačiose valdiškose institucijose, reikalai juda į priekį ir visiškai kitaip”, – apie nūdienos realijas kalbėjo ūkininkas.

Biurokratizmo apstu ir kai kalbama apie medikamentus, priemones triušiams veisti ir prižiūrėti. “Kai mokesčiai, dar nespėjus uždirbti, – nerealūs, kai negali gauti priemonių, nes firmoms dėl tų pačių mokesčių neapsimoka jų registruoti, žmogus nori nenori turi apgaudinėti valstybę, o ko reikia ūkiui – įsivežti kontrabanda”, - apie išeitis svarstė V.Purmalis.

Jis pripažįsta, jog per daug optimistiškai pažiūrėjęs į savo idėją steigti triušyną, ir jeigu būtų žinojęs valstybės požiūrį, vargu ar būtų ėmęsis tokio verslo. Tačiau viską apsvarstęs, V.Purmalis tiki triušininkystės perspektyva.

Iki šių metų pabaigos ūkininkas turėtų pasistatyti skerdyklą. Joje bus galima skersti iki 600 triušių per mėnesį. Skerdyklą pasistatyti privertė ypač mažos triušių supirkimo kainos: už 1 kg gyvo triušio mokama 3,5 lito, o kailio vėlgi niekur nepanaudosi.

Pats augindamas ir skersdamas triušius V.Purmalis gali sau ir klientams garantuoti, kad iš Tūbausių fermos tiekiama triušiena yra šviežia, jauno gyvūno, tinkama ruošti pačiais įvairiausiais būdais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas